Svarbiausia – nustatyti grėsmės vaikui lygį. Jų yra du. Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Antrasis – kai yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Grėsmės vaikui lygis gali būti ir nenustatytas.
Kai Tarnyba apsilanko šeimoje, nustatoma viena iš 4 išvadų:
- Vaikui gresia realus pavojus ir vaikas paimamas iš šeimos (antrasis grėmės lygis);
- Vaikas yra nesaugioje aplinkoje ir jis paimamas iš šeimos (grėsmės lygis nustatomas vėliau);
- Nustatomas pirmasis grėsmės lygis (grėsmės saugumui nėra, bet pažeistos vaiko teisės) ir vaikas lieka šeimoje;
- Grėsmės lygis vaikui nenustatomas ir jis lieka šeimoje.
Jeigu nustatomas antrasis grėsmės lygis, vaikas paimamas iš šeimos ir per 3 darbo dienas kreipiamasi į teismą, pradedamas intensyvus mobiliosios komandos darbas su šeima.
Kai nustatomas pirmasis grėsmės vaikui lygis, su šeima dirba atvejo vadybininkas, o kai grėsmės lygis iš viso nenustatomas, esant poreikiui, šeima gali kreiptis pagalbos į savivaldybę.
Kai vaikas iš šeimos paimamas dėl nesaugios aplinkos, grėsmės lygis nustatomas jau tada, kai jis būna laikininai globojamas. Tada gali paaiškėti ir tai, kad grėsmės lygis yra tik pirmasis ir vaikas grąžinamas į šeimą. Bet paaiškėjus, kad grėsmė yra didesnė, t.y. jos lygis yra antrasis, vaikas tėvams negrąžinamas ir kreipiamasi į teismą. Tai turi būti padaryta per tris darbo dienas nuo jo paėmimo iš šeimos, pradedamas intensyvus specialistų darbas su šeima.
Plačiau – Vaiko teisių tarnybos išplatintoje schemoje.
Nuo liepos iki spalio antrosios pusės iš 5993 gautų pranešimų apie galimą smurtą prieš vaikus 3829 atvejais grėsmės vaikui lygis nebuvo nustatytas. Vaikų, kuriems nustatyta laikinoji globa, liepą buvo 182, rugpjūtį – 215, rugsėjį – 156.