Anot „Vaisingumo klinikoje“ dirbančios gydytojos akušerės – ginekologės Dainos Visockienės, vilties teikia ir naujausios nevaisingumo tendencijos.
Mažėja vyrų vaisingumas
Pasak D.Visockienės, statistiniai rodikliai rodo, kad daugėja nevaisingų porų: „Remiantis PSO pastarųjų dešimtmečių duomenimis, moterų nevaisingumo problemos išlieka panašiame lygyje, bet vyrų lytinių ląstelių kiekis spermoje per 20 m. sumažėjo beveik perpus.
PSO teigia, kad kas šešta pora pasaulyje susiduria su vaisingumo problemomis, o Lietuvoje tokių porų galėtų būti apie 50 tūkstančių.“
Kita vertus, gydytoja abejoja, ar šie duomenys yra patikimi.
D.Visockienės manymu, statistika gali būti netiksli, nes prieš 20 metų į gydytojus kreipėsi tikrai mažiau porų dėl stigmatizuoto požiūrio į šią problemą.
Vyrai ir moterys, turintys sunkumų susilaukti vaikų, patirdavo, o ir dabar patiria psichologinių problemų, buvo „gėda“ ir „nepatogu“ kreiptis į specialistus dėl šio sveikatos sutrikimo.
„Šiais laikais, kai visuomenė tampa laisvesnė, vis drąsiau ir atviriau žmonės apie tai kalba“, – teigia gydytoja.
Vis mažiau moterų galvoja, kad kalta tik ji
Pasak D.Visockienės, ryškėja ir kita tendencija: vis mažiau moterų galvoja, kad nevaisingumas – tik jos problema, ji pirmoji ateidavo pas gydytoja pasikonsultuoti: „Deja, tokių pacienčių vis dar pasitaiko ir dabar.“
Vyrai ir moterys, turintys sunkumų susilaukti vaikų, patirdavo, o ir dabar patiria psichologinių problemų, buvo „gėda“ ir „nepatogu“ kreiptis į specialistus dėl šio sveikatos sutrikimo.
Pagal Lietuvos akušerių ginekologų nevaisingų porų tyrimo ir gydymo rekomendacijas, o taip pat pagal ESHRE (Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija) ir ASRM (Amerikos reprodukcinės medicinos draugija), nevaisinga pora – vyras ir moteris turi būti pradėti tirti kartu.
Apie 20–30 proc. nevaisingumo lemia moterų sveikatos sutrikimai, maždaug tiek pat – vyrų, apie 10 proc. abu partneriai turi vienokių ar kitokių problemų, 20 proc. porų nenustatomi jokie sveikatos sutrikimai, nulemiantys nevaisingumą – tai vadinama neaiškios kilmės nevaisingumu.
Vyresnis amžius didina nevaisingumo riziką
Neabejotinai daugėja priežasčių, galinčių turėti įtakos vaisingumo sutrikimams.
„Pirmiausia tai pacientų amžius. Nepaisant reguliaraus mėnesinių ciklo, lyg ir nesant jokių ginekologinės sveikatos sutrikimų, su moters amžiumi gali sumažėti kiaušidžių rezervas, daugėja subrendusių lytinių ląstelių su morfologijos, t.y., jų sandaros sutrikimais, todėl tokios ląstelės negali būti apvaisintos arba apvaisinimo atveju daugėja genetinių klaidų, dėl to daugiau savaiminių persileidimų, nesivystančių nėštumų.
Vyresnių nei 40 m. moterų vaisingumo galimybės sumažėja per pusę“, – perspėja akušerė–ginekologė.
Taip pat vyresnės poros per gyvenimą sukaupia „blogąjį“ gretutinių ligų „bagažą“: tai antsvoris, endokrininiai sutrikimai, širdies kraujagyslių ligos, operacijos mažajame dubenyje ir kt.
„Neabejotinai įtakos nevaisingumui turi ir kai kurios genetinės ligos. Ypač kai kalbama apie sunkius vyrų spermatogenezės sutrikimus“, – sako D.Visockienė.
Vyresnių nei 40 m. moterų vaisingumo galimybės bėgant metams sumažėja per pusę.
Pastaruoju metu mokslininkai teigia, kad nevaisingumui įtakos turi gyvenimo būdas: lėtinis stresas, nevisavertė mityba, didelis kiekis cheminių medžiagų (parabenai, bisfenolis A, ftalatai) naudojamų kasdieniniame gyvenime.
„Problema ir tai, kad vaikai planuojami vėliau, nes prioritetu tampa karjera, pirmiausia norima susikurti ir gerbūvį, o geriausias biologinis amžius pastoti išlieka toks pat – 18–25 m“, – atkreipia dėmesį D.Visockienė.
Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje daugėja moterų ir vyrų, suprantančių, kad biologinis laikrodis tiksi ir jei šiuo metu nėra galimybės susilaukti vaikų dėl įvairių priežasčių – nėra partnerio, dėl karjeros, baiminasi dėl senkančio kiaušidžių rezervo, šeimos genetiškai determinuota ankstyva menopauzė, todėl pageidauja užsišaldyti savo lytines ląsteles ir saugoti jas, kol atsiras noras ir galimybė jas panaudoti.
„Deja, Lietuvoje pagal pagalbinio apvaisinimo įstatymą užšaldyti ir laikyti savo lytines ląsteles gali tik tie pacientai, kuriems numatomas gydymas, galintis paveikti vaisingumą“, – apgailestauja gydytoja.
Pasikeitė embrionų saugojimo tvarka
Nuo 2017 metų priimtas pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuris leidžia poroms PSDF lėšomis atlikti dvi pagalbinio apvaisinimo procedūras, kai apvaisinimas atliekamas ne moters kūne. D.Visockienė manymu, tai didžiulė pagalba vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms.
Pagal priimtą įstatymą, sukurti, bet nepanaudoti embrionai, kurie nebuvo perkelti į moters gimdą, net ir jei nebūtų poreikio juos vėliau panaudoti, turėtų būti saugomi neterminuotai, amžinai.
Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo įstatymo pataisa, kuri nurodo, kad po dvejų metų būtinojo saugojimo, nepanaudoti embrionai poros sprendimu gali būti naikinami ar perduodami saugoti lytinių ląstelių bankui embrionų donorystei. Taip pat pora gali savo lėšomis pratęsti jų saugojimą iki 10 m.
Moterų vaisingumą sudėtingiau išsaugoti nei vyrų
„Pastaruoju metu nepaprastai didelis dėmesys skiriamas vaisingumo išsaugojimui. Kalbu apie onkologines, imunologines ligas, kai jos diagnozuojamos jauniems žmonėms, kurios gali būti sėkmingai gydomos ir išgydomos, bet taikant agresyvius gydymo metodus, lemtingai gali nukentėti vyrų ir moterų vaisingumas“, – pasakoja gydytoja.
Brandžių vyrų lytinių ląstelių šaldymas prieš skiriant tokių ligų gydymą žinomas jau seniai, tačiau sudėtingiau yra su jaunų moterų vaisingumo išsaugojimu.
„Tokiais atvejais taikomi chirurginiai būdai, kuomet lytines liaukas bandoma išsaugoti keičiant jų anatominę vietą pilvo ertmėje arba taikomas lytinių liaukų – kiaušidžių audinio šaldymas.
Po gydymo atšildytas kiaušidės audinys transplantuojamas į moters kūną ir taikant ovuliacijos stimuliaciją bei pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje, galima sukurti embrioną, kuris būtų perkeltas į moters gimdą. Pasaulyje tokiu būdu yra gimę ne vienas šimtas vaikų“, – teigia D.Visockienė.
Pasak gydytojos, taikant pagalbinį apvaisinimą šiek tiek keitėsi ovuliacijos stimuliacijos metodas: „Pradėtas taikyti dvigubas ovuliacijos stimuliacijos metodas vieno ciklo metu, kurio pagalba galima tikėtis gauti daugiau lytinių ląstelių tuo atveju, kai kiaušidės silpniau reaguoja į stimuliaciją arba yra mažas kiaušidės rezervas.
Tai būdinga vyresnio amžiaus pacientėms arba pacientėms po chirurginių kiaušidžių intervencijų, pavyzdžiui, po kiaušidžių darinių, cistų šalinimo.“
Tobulėja embrionų stebėjimas ir tyrimas
Per pastarąjį dešimtmetį tobulėjo laboratorijos, kurioje sukuriami embrionai, darbas. Gydytojai akušeriai–ginekologai ir embriologai nuolat stažavosi ir stažuojasi užsienio vaisingumo centruose, gilina žinias tarptautiniuose kongresuose ir konferencijose. Lietuvoje prieš 25 m. pradėjo kurtis tik privatūs vaisingumo centrai, nebuvo specialistų paruošimo bazės Lietuvos universitetuose.
Priėmus pagalbinio apvaisinimo įstatymą, turėjo būti standartizuotas embriologų darbas, siekiant užtikrinti aukštą specialistų kvalifikaciją ir sertifikuoti įrangą.
D.Visockienė pabrėžia, kad prieš 8 m. „Vaisingumo klinika“ pirmoji įsigijo embrionų augimo stebėjimo įrangą – embrioskopą, kuriame galima auginti embrionus iki blastocistos stadijos – 5-os vystymosi dienos, siekiant atrinkti geriausios kokybės embrioną perkėlimui į moters gimdą ir taip užtikrinti vieno embriono perkėlimą, kai siekiama išvengti daugiavaisio nėštumo.
Pastaruoju metu genetinė patikra atliekama netrikdant embriono, tiriamos ląstelės iš embriono augimo aplinkos.
„Užsienio šalyse, siekiant užtikrinti vieno genetiškai sveiko embriono perkėlimą, atliekama preimplantacinė genetinė diagnostika: paimama keletas embriono blastocistos ląstelių ir atliekama genetinė patikra, atrenkamas tik genetiškai sveikas embrionas, kuris perkeliamas į moters gimdą“, – teigia gydytoja.
Suvienijus komandos pajėgas, gydymą vainikuoja sėkmė
Lietuvoje PGD (genetiniai testai) atliekami tik universitetiniuose vaisingumo centruose ir tik esant patvirtintoms sutuoktinių, kuriems atliekama pagalbinė apvaisinimo procedūra, genetinėms ligoms.
„Įstatymas kol kas to neleidžia daryti privačiose vaisingumo klinikose. Tikiuosi, kad bus priimtos įstatymo pataisos ir PGD bus galima atlikti ne tik universitetinėse klinikose. Turėtų atsirasti galimybė pagalbinį apvaisinimą taikyti ir nesusituokusioms pacientų poroms“, – teigia D.Visocienė.
Pasak gydytojos, susilaukti palikuonių yra vienas iš pagrindinių žmogaus instinktų, tačiau vaisingumo sutrikimų turinčių porų gydymas yra ilgas ir kartais varginantis: „Poros patiria visą spektrą emocijų, kai supranta, kad turi sunkumų pastoti, pradedamas gydymas. Ne visada pirmuosius bandymus vainikuoja sėkmė, todėl apima depresija ir neviltis.
Džiugu, kad mūsų poros vis dažniau ir drąsiau kreipiasi pagalbos į psichologus, psichoterapeutus, gydytojus psichiatrus. Suvienijus paciento ir gydytojų komandos jėgas, taikant šiuolaikinius nevaisingumo gydymo būdus, daug vilties sulaukti sėkmės.“
