Kokia yra moteriška laimės formulė poros santykiuose ir šeimoje? Kaip keičiasi moters pasaulis susilaukus kūdikio? Kada yra pats tinkamiausias metas porai pradėti kūdikį? Savo įžvalgomis į šiuos ir kitus klausimus dalinasi konferencijos „Sveika ir laiminga mama“ iniciatorė ir pranešėja Andrė AMIYA Pabarčiūtė bei mokymų centro „SoulACTION“ lektorė, įkvėpimo dirbtuvių autorė, konferencijos „Sveika ir laiminga mama“ organizatorė ir laiminga mama Inga Jablonskė.
– Andre, jau daug metų konsultuojate šimtus moterų visapusiškos moteriškos savirealizacijos klausimais. Kokia yra ta moteriška laimės formulė? Kitaip tariant, kokia moteris yra išties laiminga moteris?
A.Pabarčiūtė: Laiminga moteris pirmiausia yra ta, kuri pripažįsta, kad ji yra moteris. Tokia moteris suvokia, jog buvimas moterimi ir moteriškumas yra visai kas kita, nei buvimas valstybės piliete, asmenybe, darbuotoja ar pan. Kiekvienas žmogus į šį pasaulį ateina augti ir evoliucionuoti. Tolesnė moters užduotis – nuolat tyrinėti, ką reiškia būti moters kūne, susipažįstant su savo moteriška prigimtimi.
Žmogaus smegenys, besimokydamos ko nors nauja, patiria daugybę teigiamų įspūdžių. Vertėtų atsisakyti visuomenėje vyraujančios idėjos „aš noriu gauti laimę“, arba „privalau susiorganizuoti objektų, teikiančių man laimę“, o pereiti prie tyrinėjimo „kas aš esu, kaip moteris?“ – energetiškai, savo širdyje, savo kūne.
Atradusi, kas jai, kaip moteriai, natūralu, moteris pilnai atsiskleidžia. Jei moteris gyvena natūralų sau gyvenimą, jaučiasi gyvybinga, savyje jaučia tekančią gyvybinę energiją, tada patiria džiaugsmą. Tokia moteris visuomet yra pakeliui į laimę.
TAIP PAT SKAITYKITE: A.Pabarčiūtė apie vieną iš žalingiausių įpročių, neleidžiantį būti laimingiems
– Inga, ar moteriai tapus mama moteriška laimė įgauna naujų spalvų ir formų?
I.Jablonskė: Tapus mama, laimės formulė, o kartu ir visas gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis! Tačiau tai jokiu būdų nereiškia, kad viskas tampa labai sudėtinga.
Kūdikio atėjimas į šeimą verčia dar labiau priimti viską, kas vyksta gyvenime – visas gyvenimo spalvas. Laimės būsena prasiplečia, ji tampa bazine. Naujos gyvybės atėjimas šeimai ir mylimųjų porai atneša visiškai naują prasmę – tampama tėvais. Bet už to vis dar yra du mylimieji, kurių jausmų ir artumo erdvėje ir atsirado kūdikis.
Galėčiau drąsiai teigti, kad sūnelio gimimas man padovanojo daugiau sąmoningumo, išminties ir dar daugiau gebėjimo džiaugtis mažais dalykais. Būti laiminga kasdienybės grožyje, paprastume, tiesiog tekančiame gyvenime – tai sūnaus dovana man.
O kas moterį atitolina nuo tikrojo, prigimtinio laimės jausmo?
A.Pabarčiūtė: Šiais laikais pasaulyje yra daugybė įvairiausių krypčių, teigiančių, jog moteriškumas moteriai visai nėra svarbus, moterys visokeriopai prilygsta vyrams ir niekuo nuo jų nesiskiria. Todėl moterų pasąmonėje slypi tvirta nuostata, jog moteris – tai pirmiausia asmenybė, kuri privalo būti stipri.
Yra dvi pagrindinės priežastys, tolinančios moterį nuo laimės jausmo būnant moterimi, t. y. pačia savimi.
Pirmoji, tai savo moteriškos prigimties, moteriškumo neigimas. Tokiu atveju moteris save identifikuoja tik kaip stiprią asmenybę, kurią reikia pilnai realizuoti, ignoruodama tokias savybes, kaip atsipalaidavimas, švelnumas, minkštumas, gebėjimas būti imlia, asistuojančia – savybes, kurios visuotinai suvokiamos kaip moteriškos.
Moteris nuolat prisiima ir atlieka tam tikrą rolę – mamos, žmonos ar pan. Tai yra funkcionavimo būsena, kuriai visiškai nereikalinga moteriškos prigimties aktyvacija.
Dažnai šiuolaikinės moterys, turinčios ambicijų ir talentų, pirmiausia veržiasi į įvairias veiklas, užmiršdamos savo moteriškumą – taip jos galiausiai tampa tiesiog „pilietėmis“. Kitaip tariant – elementariai funkcionuojančiomis asmenybėmis, stipriomis arba pilkomis – priklausomai nuo to, kaip sekasi vykdyti veiklą. Tokiais atvejais funkcionavimas vyksta ne tik darbe, bet ir namuose – moteris nuolat prisiima ir atlieka tam tikrą vaidmenį – mamos, žmonos ar pan. Tai yra funkcionavimo būsena, kuriai visiškai nereikalinga moteriškos prigimties aktyvacija.
Antroji priežastis – vadinamasis „stiprios moters sindromas“. Jį galima būtų sieti su feminizmo krypties pradžia. Lietuvoje tai dar nėra ypač didelė problema, tačiau yra šalių, kuriose natūralus moteriškas minkšumas, nekryptingumas, mielumas ir kitos panašios savybės yra laikomos tarsi kažkokiu nesusipratimu.
Prieš maždaug 12 metų su kolega Rimvydu Židžiūnu Lietuvoje pradėjome viešai plėtoti moteriškumo temą, įkūrėme „Moters magijos mokyklą“ – tuomet tai buvo dar sunkiai suprantama. Dabar situacija visiškai pasikeitė – tapo ne tik populiaru, bet ir madinga moterims domėtis savo moteriškumu. Tai labai džiugina!
– Galbūt kūdikio atėjimas į šeimą išlaisvina moterį nuo prisiimtų rolių?
A.Pabarčiūtė: Natūralu, kad kūdikio atėjimas į šeimą moteriai atneša daugybę malonių išgyvenimų, tačiau ilgainiui natūrali, gamtos suteikta laimė išsenka, jei moteris toliau rūpinasi šeima ir vaikeliu būdama toje pačioje funkcinėje būsenoje.
Man teko konsultuoti daugybę moterų, patyrusių daug streso besilaukiant, pagimdžius ar jau po to, auginant vaikus. Streso priežastis – buvimas asmenybe, toliau ieškančia, kaip tinkamai atlikti savo funkcijas. Tokia asmenybe, kuri prieš tai buvo laisva, o dabar štai kiek visokiausių naujų rūpesčių šeimoje! Anksčiau moteriai buvo įprasta dirbti darbe, o namie ilsėtis, o dabar tenka ypač daug dirbti namie. Taip po truputį atslenka rutina.
Kalbant apie asmeninį gyvenimą, esminė ir pagrindinė pagalba tokioje situacijoje moteriai yra išmokti gyventi šeimoje integruojant ir realizuojant savo moterišką prigimtį. Tai reiškia, jog vykstančius pasikeitimus moteris priima ne kaip funkcinį vaidmenį, bet kaip naują procesą, kuriame nuolat teka meilės energija ir gyvybinė energija. Moteris dalinasi savo kūryba, intuicija, meile, švelnumu – įdeda tai į vaikelio auginimą, bendravimą su vyru, maisto gaminimą, laisvalaikį – į visas asmeninio gyvenimo sritis.
– Inga, kaip keičiasi moters vidinis pasaulis ir santykis su pačia savimi gimus vaikui?
I.Jablonskė: Visų pirma, vaikelio gimimas moteriai automatiškai pasiūlo praplėsti savo meilės ribas – galimybę mylėti. Yra nuostabi citata, kuri, manau, tai atspindi: „Susilaukusi vaikelio moteris turi suprasti, kad nuo to momento jos širdis visada plaks atskirai nuo kūno.“
Gimus vaikui, aš, kaip moteris, visiškai naujai atradau save – net neįsivaizdavau kiek manyje telpa švelnumo, jautrumo, meilės! Šie jausmai tarsi prasiplėtė iki begalybės ir kasdien vis auga, skleidžiasi naujomis spalvomis. Gimus sūnui aš išmokau naujai būti pati su savimi. Nuo šiol man buvimas pačiai su savimi reiškia ir buvimą kartu su juo.
Panašius išgyvenimus daugelis mūsų tikriausiai patiriame įsimylėję, kai tu ir mylimasis atrodo tarsi viena. Tai nuostabus artumo jausmas, labai giliai užpildantis moters širdį. Dėl šios gyvenimo dovanos auga ir moters empatija viskam: kitiems žmonėms, pasauliui.
– Kaip savo moterišką prigimtį šeimoje realizuoti praktiškai?
A.Pabarčiūtė: Dažnai moteriai atrodo, jog lyg ir savaime suprantama, kad ji myli savo vyrą, vaiką. Tačiau taip nėra! Moteriai svarbu atrasti tinkamą vidinę būseną, kuri padėtų jai realiai išreikšti meilę ir patirti stiprų savirealizacijos jausmą šeimoje. Tai yra balanso, harmonijos būsena – tokia tolima įprastai automatinei asmenybės funkcionavimo būsenai.
Pirmas žingsnis yra pradėti domėtis moteriškos prigimties atskleidimu. Kokia tikroji mano moteriška prigimtis? Kaip man išreikšti savo vidinį pasaulį, kuris galbūt labai idealistinis, gražus, pilnas švelnių jausmų, norų? Kaip įkūnyti savo vidinį pasaulį per elgseną, judesius, kalbos manierą, netgi eiseną? Pavyzdžiui, ar moteris gamina vakarienę nervingai bėgiodama iš kampo į kampą, ar žaismingai, šokio žingsneliu? Tiesa tokia, kad iš tokių, atrodytų, paprastų smulkmenų ir susideda laimės bei savirealizacijos jausmas asmeniniame gyvenime.
Antras žingsnis yra priimti tai, ką siūlo moteriška prigimtis. Gerai yra būti moteriškai „silpna“ – jautria, švelnia, empatiška, kūrybiška reiškiant jausmus ir emocijas. Paskendusios funkcinėse rolėse moterys būtent šioje vietoje praranda daug džiaugsmo, nes pilnai neišreiškia savo jausmų ir emocijų. O tai yra būtina moteriškos savirealizacijos dalis.
Labai svarbu yra peržiūrėti moteriškumą ribojančius pasąmonės įsitikinimus, juos identifikuoti. Tik pamačiusi, su kuo save sieja, kaip pasąmoningai save identifikuoja, kokios bazinės programos tūno pasąmonėje, moteris gali pradėti sėkmingai eiti moteriškumo keliu.
– Kalbant apie santykius ir šeimą, kas šiuolaikinei moteriai aktualiausia? Kuo moterys labiausiai domisi ir kokie būtų pagrindiniai patarimai joms šeimos planavimo ir kūrimo kontekste?
A.Pabarčiūtė: Pirmiausia, svarbu žinoti, kad automatiškai laimė šeimoje nesusikurs. Laimė yra sukuriama sąmoningai. Todėl moteris, dar planuojanti ar jau turinti šeimą ir norinti darnesnių santykių tiek su vyru, tiek su vaikais, privalo suprasti, kad reikia įdėti energijos, kad šeimos sodas žydėtų. Tai sukuriama rūpesčiu, moters emocijomis, pagarbiu, etišku bendravimu su vyru ir vaikais.
Bene daugiausiai problemų porose ir šeimose kyla dėl to, kad žmonės nesugeba tinkamai išreikšti savo poreikių, norų, vizijos, nesugeba tolerantiškai priimti kito žmogaus poreikių.
Taigi, pirmasis patarimas – nusiteikti, kad moteriai reikės būti kūrybiškai santykių puoselėjime kiekvienu šeimos gyvenimo etapu. Antrasis patarimas yra suvokti skirtingus šeimos gyvenimo etapus ir įsisąmoninti, kad kiekvienam etapui tinka skirtingi dalykai. Vienoks etapas būna, kai pora ką tik susipažįsta, kitoks, kuomet laukiasi kūdikio, dar kitoks etapas prasideda kūdikiui gimus ir t. t. Visais šiais skirtingais etapais santykius puoselėti reikės vis naujais, skirtingais būdais, nėra vieno tinkamo šablono.
Trečias patarimas yra vystyti komunikacijos įgūdžius šeimoje. Darnūs sprendimai, kaip kurti gyvenimo būdą, tenkinantį visus šeimos narius, yra priimami efektyviai bendraujant šeimos nariams. Bene daugiausiai problemų porose ir šeimose kyla dėl to, kad žmonės nesugeba tinkamai išreikšti savo poreikių, norų, vizijos, nesugeba tolerantiškai priimti kito žmogaus poreikių.
Tas pats galioja ir bendraujant su vaikais: jei su vaiku nuolat kalbama įsakmiu ir pakeltu tonu, kaip su savo nuosavybe, tarsi kokiu daiktu, turinčiu atitikti kito lūkesčius, toks bendravimas nėra pagarbus, empatiškas ir įsiklausantis į vaiko poreikius.
– Ar moteriai natūralu bet kada susilaukti vaikų, ar visgi šeimos pagausėjimui reikėtų psichologiškai bei dvasiškai pribręsti?
I.Jablonskė: Iš vienos pusės manau, kad suplanuotas vaikelio pradėjimas – tai nuostabus dviejų žmonių sąmoningumo reiškinys. Kita vertus, jei tai tampa tik protu ir logika grįstu veiksmu – manau, būtų per daug mechaniška. Nuostabu, jei moteris sugeba išgirsti save, savo kūną – ar jis jau pasiruošęs motinystei. Tuomet pastojimui sąmoningai gali ruoštis abu būsimi tėvai.
Deja, šiandien žinių apie sąmoningą pastojimą yra išties nedaug, nors šiandieninis mokslas ir turi reikiamų atsakymų. Todėl labai džiaugiuosi, kad į konferenciją „Sveika ir laiminga mama“ pavyko pakviesti žymų norvegų mokslininką Thomas Aksnes, pasidalinsiantį būtent šiomis žiniomis ir moksliniais atradimais tokioje specifinėje sferoje.
Tik saugiai poroje besijaučianti moteris drąsiai priima sprendimą tapti mama.
Kalbant apie emocinį moters pasirengimą, tikiu, kad kiekviena moteris intuityviai jaučia, kada yra tas tinkamas metas į šeimą pasikviestį naują sielą. Ir tai iš esmės labiausiai priklauso nuo moters santykio su vyru – tik saugiai poroje besijaučianti moteris drąsiai priima sprendimą tapti mama.
A.Pabarčiūtė: Dažnai, įvykus spontaniškam moters pastojimui, jį lydi nesusipratimų virtinė. Tėvams gali kilti nerimas ar panika. Mes nepasiruošę! Kas dabar bus? Daugiausiai streso patiria būsima mama.
Kai pora sąmoningai nusprendžia, kad jau yra pasiruošę finansiškai, dvasiškai, emociškai, netgi fiziškai (t. y. abu yra sveiki) priimti vaikelį į savo šeimą, jie visai kitaip atliks jau patį pirmąjį žingsnį – kūdikio pradėjimo aktą: su meile, dėmesingai, tarsi šventą reiškinį. Tuomet visai kitoks bus ir laukimosi procesas – sąmoninga ir išties laukta situacija. Tokiu atveju poroje bus žymiai mažiau streso.
Kuriant šeimą labai svarbu sukurti ir tinkamą aplinką jai, t. y. tinkamus namus, kurie būtų organiški ir darnūs visiems šeimos nariams. Viena didžiausių poros klaidų yra nekurti savo namų, o apsigyventi kartu su moters ar vyro tėvais. Tikrai verta investuoti į naują gražų šeimos etapą, o tai smarkiai siejasi ir su atskiru šeimos būstu.
Saugių ir tinkamų namų turėjimas yra esmė tiek moteriai, tiek vaikui. Tik sukūrus atskirus savo šeimos namus įmanoma unikali bei darni būtent tos šeimos narių santykių dinamika. Tam ypač svarbūs emocinis ir fizinis saugumas.
– Dažnai sakoma, jog moteris, priimdama svarbius gyvenimo sprendimus, turėtų klausyti savo širdies. Kaip tai atrodo praktikoje? Kaip moteriai nepaklysti tarp visų girdimų vidinių prieštaravimų, išorinių artimųjų, draugų ar visuomenės nuomonių ir išlaikyti vidinę ramybę bei darną?
A.Pabarčiūtė: Girdėjimas širdimi, vadinamasis intuicijos balsas, yra menas, kurį nuolat reikia lavinti. Todėl vieno bendro patarimo, tinkančio visoms moterims, nėra. Galimas ilgas, ne vienerius metus trunkantis praktikavimas. Taip pat, intuicijos balsas yra glaudžiai susijęs ir su išmintimi, intelektu, sąmoningumu. Ką galima padaryti iškart, tai aiškiai suprasti savo poreikius, taip pat savo vyro bei vaikų poreikius.
Pavyzdžiui, prieš apsigyvenant naujuose namuose, būtina suprasti, kad visi šeimos nariai turi būti pilnai integruoti į naują gyvenimo etapą, t. y. visų šeimos narių poreikiai turi būti patenkinti. Svarbu ne tik tam tikras rajonas, bet ir žinojimas, kaip, pavyzdžiui, vyras nori jaustis savo būsimuose namuose. Kalbant apie nėštumo planavimą, būtina įskaičiuoti moters ir vyro norus bei poreikius. Kada mes norime susilaukti vaiko? Kiek mes norime turėti vaikų? Šioje situacijoje taip pat puikiai praverčia anksčiau minėti komunikacijos įgūdžiai.
Kai tikrieji norai būna patenkinti, širdyje atsiranda tarsi džiaugsmingo sprogimo jausmas. Tai yra puikiai atpažįstama emocija, pagal kurią galima orientuotis, jog pasirinkimai padaryti teisingai.
– Inga, dažnai girdime kalbant apie sąmoningą vaikelio laukimąsi. Ką tai reiškia jums?
I.Jablonskė: Tai tarsi daugiasluoksnis dviejų žmonių „projektas“. Sąmoningas vaikelio laukimasis – tai, visų pirma, aiškus abiejų partnerių noras susilaukti vaikučio. Būna, jog girdžiu moteris kalbant, kaip norėtų susilaukti kūdikio, tačiau vyrų lyg ir užmiršta to paties paklausti...
Kūdikio laukimas gali būti pačiu nuostabiausiu pasiūlymu moteriai išmokti priimti meilę, leisti, kad vyras ja rūpintųsi.
Taip pat, nuostabu, jei vaikelis kviečiamas į šeimą, kurioje nėra neišsprestų emocinių konfliktų, vyrauja rami ir harmoninga terpė vystytis naujai sielai. Galimybė skirti būsimam šeimos nariui pakankamai kokybiško laiko ir materialus pagrindas tikriausiai yra savaime suprantami dalykai. Labai svarbus dalykas yra ir moters kūno sąmoningas paruošimas pastojimui ir motinystei. Konferencijos metu apie tai daug pasakos mokslininkas Thomas Aksnes. Neabejoju, kad daugeliui tai bus visiškai nauja informacija!
- Koks vyro vaidmuo mylimai moteriai besilaukiant? Kokia vyro pagalba moteriai šiuo subtiliu laikotarpiu ypač svarbi?
I.Jablonskė: Visa įmanoma. Tvirtas jausmas, kad šalia yra partneris, kuris tave palaiko visu savimi – moteriai tai pats svarbiausias pagrindas saugiam ir ramiam laukimuisi. Kūdikio laukimas gali būti pačiu nuostabiausiu pasiūlymu moteriai išmokti priimti meilę, leisti, kad vyras ja rūpintųsi.
Man, kaip visą gyvenimą labai stipriai ir savarankiškai moteriai, tai buvo didžiulis iššūkis, bet už jo slypėjo puiki galimybė pažinti kitokią moterį savyje. Taip prasiplėtė mano pačios savęs apibūdinimas – šiandien aš jau nesu tik stipri moteris, nors ja galiu tapti bet kada, kai reikalauja aplinkybės.
A.Pabarčiūtė: Santykis poroje – esminis dalykas moteriai besilaukiant. Juk ir pradėti reikėtų nuo to, kad susilaukti atžalos nusprendžia pora, ne viena moteris. Jau pats kūdikio pradėjimo aktas turėtų vykti su intencija pakviesti vaikelį gimti jų šeimoje.
Atrodytų, sunku patikėti, tačiau pasaulyje atliekami įvairiausi tyrimai, parodantys, jog tikrasis vaikelio auginimas prasideda nuo vaisiaus užsimezgimo gimdoje akimirkos. Labai svarbi yra ir intencija, ir netgi būsimų tėvų būsena, kurioje pradedama nauja gyvybė. Jei pastojama vyrui ar moteriai esant destruktyviose būsenose, tai jau reiškia, jog ir tolesnis vaisiaus augimo procesas gali vykti nedarniai. Nuo pat pirmo žingsnio šeimos kūrimo link kiekvienas veiksmas poroje turi būti daromas sąmoningai, dėmesingai ir su meile.
Moteriai laukiantis, vyrui pravartu suprasti, kad jo vaidmuo šiuo laikotarpiu yra ypač svarbus. Net jei jis pripratęs prie moters, kuri yra ypač nepriklausoma, gali būti labai stipri, puikiai savimi pasirūpinti, visuomet būti tvirta, rami ir protinga, besilaukdama ji gali tapti labai emocionali, jautri ir pažeidžiama.
Vyrui svarbu įdėti daugiau pastangų nei įprastai kuriant moteriai saugią aplinką, kurioje ji galėtų jaustis mylima, rami. Svarbu ir pripažinti, kad šiuo laikotarpiu jo mylima moteris yra tarsi karalienė ir padėti jai taip jaustis. Pavyzdžiui, jei besilaukianti moteris pajaučia, kad viduryje lietuviškos žiemos jai tučtuojau reikia, tarkime, kokoso, vyro kūrybinė užduotis yra jai tą kokosą surasti! Kartu tai ir puiki investicija į santykius, kadangi moteris jausis mylima, išgirsta ir neabejos, kad tai tikrai tas vyras, su kuriuo jai geriausia būti ir kurti šeimą.
Taip pat, vyrui svarbu suprasti, jog laukimosi metu vyksta ypatingas procesas, ir reikėtų tam atsiduoti, su tuo procesu nekonkuruoti, t. y. nereikalauti iš moters tiek dėmesio sau, kiek ji galėjo suteikti anksčiau.
- Ko palinkėtumėte moterims, norinčioms ar jau planuojančioms susilaukti vaikų?
A.Pabarčiūtė: Linkiu pamatyti visą šeimos kūrimo procesą kaip meilės pamoką. Ne tik kaip savo norų realizaciją, bet kaip kelionę į meilę. Linkiu perlipti visur klestintį egoizmą, dalintis dėmesiu ir energija ne tik su vaikeliu, bet ir su vyru, būti kantriai, atjaučiančiai. Taip pat, džiugiai tyrinėti naują, spontanišką gyvenimo ritmą, kurį padiktuoja gimęs kūdikis – tiek pasikeitęs gyvenimo ritmas, tiek galbūt iškylantys sunkumai yra ne problemos, o didžiausios galimos meilės pamokos! Ir visada prisiminti, kad mama – tai ne vaidmuo, o pati tikriausia meilės nešėja.
Šių metų gegužės 6 d., Vilniaus koncertų salėje „Compensa“ įvyks pirmoji konferencija Lietuvoje sąmoningoms mamoms „Sveika ir laiminga mama“. Daugiau mamosdiena.lt.
