Apklausos rodo, kad pogimdyminė depresija – vis dar tabu tema

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nustatyta, kad visame pasaulyje apie 10 proc. nėščių moterų ir 13 proc. moterų, kurios ką tik pagimdė, patiria psichikos sutrikimus, ypač depresiją. Besivystančiose šalyse šis skaičius dar didesnis – 15,6 proc. nėštumo metu ir 19,8 proc. po gimdymo. Sunkiais atvejais motinos patiria tokias dideles kančias, kad tai gali paskatinti net mirties grėsmę.

Pasak Visuomeninio pogimdyminės depresijos prevencijos projekto „Mama mums rūpi“ bendraautorės Astos Petraitienės, tyrimai iš kitų Europos šalių rodo, kad pogimdyminė depresija patvirtinama 1 iš 5–6 moterų po gimdymo, tai reiškia, kad apie 15–20 proc. moterų po gimdymo sulaukia šios diagnozės.

Pagalbos kreipiasi ne visos

Kanadoje atlikto tyrimo duomenimis, didžiausias savižudybės rizikos laikas tarp pagimdžiusių moterų buvo 9–12 mėnesių po gimdymo. Daugiau nei 60 proc. moterų, kurios nusižudė, per mėnesį iki mirties nesikreipė į psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Pastebima, kad per pastarąjį dešimtmetį bandymų nusižudyti nėštumo metu ir po jo padaugėjo beveik tris kartus. „HealthyWomen“ 2021 m. atliko „Sage Therapeutics“ remiamą apklausą, kurioje dalyvavo daugiau nei 1000 moterų nuo 18 iki 49 metų amžiaus, kurios yra nėščios arba planuoja pastoti.

Rezultatai parodė, kad 91 proc. apklaustų moterų sutiko, jog jaučia spaudimą iš visuomenės, kuris skatina slėpti nerimą ir liūdesį, galintį lydėti motinystę. Be to, tyrimas atskleidė, kad pogimdyminės depresijos simptomai „maskuojami“ kaip normalios motinystės pasekmės ir nėra suvokiami kaip liga.

Daugiau nei pusė apklausos respondenčių, manė, kad sutrikimo galima išvengti, todėl jeigu motina susidūrė su pogimdymine depresija, tai yra jos kaltė. Taip pat paaiškėjo, kad sveikatos priežiūros specialistams trūksta žinių, todėl vietoje pogimdyminės depresijos jie diagnozuoja depresiją, nerimą ar kt.

Statistikos departamentas praneša, kad Lietuvoje 2022 metais buvo 22 154 gimdymai. 2023 metais oficialiai fiksuotas 41 pogimdyminės depresijos atvejis, nors su jos simptomais susiduria viena iš penkių vaiko susilaukusių moterų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pripažįsta, kad oficiali statistika neatitinka realybės, o pogimdyminė depresija neretai gali slėptis po kitų diagnozių šydu – apie tai kalbėta Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.

Moterys, kovojančios su pogimdymine depresija, nesikreipia pagalbos dėl įvairių priežasčių. Pirmiausia, pripažinti, kad reikia pagalbos yra sudėtinga. Pogimdyminė depresija visuomenėje yra stigmatizuota, priimta, kad moteris pagimdžiusi kūdikį turi būti be galo laiminga ir viską kontroliuoti nuo pirmosios dienos.

Pogimdyminė depresija visuomenėje yra stigmatizuota, priimta, kad moteris pagimdžiusi kūdikį turi būti be galo laiminga ir viską kontroliuoti nuo pirmosios dienos.

Be to, psichikos sveikatos priežiūra gali būti nepasiekiama – gali būti neaišku kur kreiptis dėl žinių stokos, per mažai edukacijos, kad galima būtų atpažinti simptomus, tolima gyvenamoji vieta nuo sveikatos priežiūros įstaigų, neigiama patirtis prieš tai bendraujant su sveikatos priežiūros specialistais ir kt.

Taip pat, pogimdyminės depresijos žinomumas vis dar nėra itin paplitęs. Nepaisant didėjančios edukacijos apie pogimdyminę depresiją, moterys vis dar dažnai nesupranta simptomų. Jos galvoja, kad tokia būsena yra normali ir ištinka visas gimdžiusias moteris.

Moterys bijo kreiptis pagalbos ir tai daro dažnai tik gavusios paskatinimą, padrąsinimą, patvirtinimą iš aplinkinių, kad dėl to nebus jokių pasekmių – nebus atimti vaikai, nebus sudėtinga ieškant kito darbo ar pan.

Susirgti depresija gali bet kuri moteris

Dažnai ir pačios moterys, susidūrusios su depresija nėštumo metu ar jau pagimdžius, kaltina save, kad padarė kažką ne taip ir dėl to susirgo.

„Nemaža dalis moterų, susilaukusios vaikų ir kurioms pasireiškia depresija po gimdymo, niekada nėra turėjusios kokių nors diagnozuotų psichiatrinių ligų ar nėra lankiusiosios pas psichologą. Tai rodo, kad neretai moteris su psichikos liga susiduria pirmą kartą.

Nors tyrimai rodo, kad vienišos mamos, mamos, kurios gyvena šeimose, kuriose vyksta smurtas, ekonomiškai sunkiau gyvenančios moterys turi didesnę tikimybę susirgti depresija, bet taip pat yra nemaža dalis mamų, kurios serga depresija po gimdymo net jei neturi šių išorinių rizikos faktorių.

Nors bandoma atrasti depresijos po gimdymo priežastis, panašu, kad dažniausiai tai yra labai kompleksinis procesas, turintis ne vieną priežastį, bet kelios jų nulemia tai, kad mama suserga depresija po gimdymo“, – aiškina psichologė-psichoterapeutė Sigita Valevičienė.

Asmeninio albumo nuotr. /Psichologė Sigita Valevičienė

Paklausta, kaip depresiją po gimdymo gali atpažinti pati mama ar ją supantys aplinkiniai, specialistė vardija jai būdingus požymius: „Būsimai ar esamai mamai gali pasireikšti: liūdesys, prislėgta nuotaika, neradimas, kas džiugintų ar domintų, neigiamas mąstymo stilius, nuolatinė kaltė, gėda, katastrofinės fantazijos apie ateitį, nerimastingumas, nuolatinis nerimas, jautrumas, dirglumas, didžiulis nuovargis, kūno svorio ar apetito pokyčiai, sunkumai susikaupti, priimti sprendimus, ryšio su vaiku sunkumai, socialinis atsiribojimas, ali persekioti įkyrios mintys, kartais destrukcinio pobūdžio (kad kažką padarysiu sau ar vaikui), negalėjimas užmigti, nors miega vaikelis, ar pabudimas anksti, nors vaikas nepakėlė ir negalėjimas užmigti, mintys apie savižudybę.“

S.Valevičienė tikina, kad jei ši būsena tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus.

Įvardytas jausmas tampa įmanomas atlaikyti

Psichologė-psichoterapeutė, paklausta, kaip turėtų elgtis artimieji, jei įtaria, kad moteris gali sirgti pogimdymine depresija, sako: „Įtarus, kad mamai yra depresija po gimdymo, labai svarbu padėti jai kreiptis pagalbos į specialistus (psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą).

Specialistas padės įvertinti emocinę būseną, depresijos sunkumo lygį ir rasti būdų, kaip efektyviai sau padėti. Taip pat nemažai tyrimų rodo, jog depresijai po gimdymo padeda tokie dalykai kaip mitybos sureguliavimas, aktyvumas, buvimas lauke, miegas, žindymas (arba oda–oda kontaktas), bendravimas su kitomis mamomis, turėjimas rato artimųjų, kurie padeda buityje, gali išklausyti, partnerio įsitraukimas į tėvystę.“

Specialistė tikina, kad leisti pasakyti mamai, kaip ji jaučiasi, yra itin svarbu.

Specialistė tikina, kad leisti pasakyti mamai, kaip ji jaučiasi, yra itin svarbu.

„Mes, šalia esantys žmonės, dažnai bijome, kad ji pasakys, jog jai yra blogai, nes nežinome, kaip tokiu atveju elgtis, norisi gelbėti. Sakydami tokias frazes kaip: „viskas bus gerai“, „pakentėk, pagimdysi, praeis“, „tai ko tu čia verki“ mes nesąmoningai pradedame signalizuoti mamai, kad ji nesakytų, kaip jaučiasi.

Aplinkiniams tikrai yra iššūkis tinkamai reaguoti, bet labai svarbu leisti mamai kalbėti, klausyti ir parodyti, kad mums svarbu, kaip ji jaučiasi, mes norime ne išgelbėti ją, o tiesiog išgirsti, kaip ji iš tikrųjų viduje gyvena“, – tikina specialistė.

S.Valevičienė teigia, kad mamai svarbu savo aplinkoje turėti žmonių, kuriems ji galėtų paskambinti ir nuoširdžiai pasisakyti, kaip jaučiasi.

„Dažnai vengiame kalbėti apie savo sunkius jausmus, nes mums atrodo, kad jei pasakysime, kaip beviltiškai jaučiamės, tie slogūs jausmai apsems mus tarsi banga, nors iš tikrųjų efektas būna visiškai kitas. Kai leidžiame sau pripažinti ir įvardyti savo jausmą, jis tampa įmanomas atlaikyti.

Kai leidžiame sau pripažinti ir įvardyti savo jausmą, jis tampa įmanomas atlaikyti.

Depresijos mechanizmas veikia taip, kad kai mes pradedame uždarinėti sunkius jausmus, mes uždarome visus jausmus. Mūsų psichika neveikia selektyviai, ji yra tarsi šliuzas – arba atidaro, arba uždaro viską. Kai pradeda uždarinėti liūdesį, pyktį ir kitus sunkesnius jausmus, uždaro ir aistrą, laimę, mėgavimąsi ir visus kitus jausmus“, – aiškina specialistė.

Anksčiau nustatyta depresija gali būti išgydyta greičiau

Anot psichologės-psichoterapeutės, svarbu, kad aplinkiniai kreiptų dėmesį į moterį, klaustų, ko jai dabar reikia, užuot spėlioję arba patys nusprendę, kaip jai gali padėti. Galbūt jai reikia ne kad kas panešiotų vaiką, o pasirūpintų buitimi. O gal ji kaip tik nori, kad kas pabūtų su vaiku, o ji galėtų eiti išsimaudyti. Svarbu ne sugalvoti už mamą, o klausti, ko jai reikia.

Pasveikimo nuo pogimdyminės depresijos laikas priklauso nuo įvairių veiksnių. Daugelis moterų patiria labai intensyvius, bet trumpalaikius simptomus. Kitos – lėtinius simptomus, kurie laikui bėgant mažėja. Be to, moters gebėjimas atsigauti po pogimdyminės depresijos priklauso nuo to, kaip greitai bus atpažinti simptomai bei imtasi veiksmų. Tikėtina, kad kuo anksčiau depresija bus nustatyta, tuo greičiau ji bus išgydyta.

Daugiau apie mamos emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes galite sužinoti nacionaliniame psichikos sveikatos portale „Pagalba sau“.

Šis straipsnis yra projekto „O kaip jautiesi tu?“ dalis. Jį remia Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.

O kaip jautiesi tu? logotipai