Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė kviečia visuomenę ir toliau aktyviai prisidėti prie smurto artimoje aplinkoje eliminavimo – ypač nebūti abejingiems galimam smurtui prieš vaikus, o apie tokį sužinojus – pranešti vaiko teisių gynėjams.
„Vaikystėje smurtą patyręs žmogus užauga traumuotas, įgyja įvairių kompleksų, peraugančių į prarastą pasitikėjimą savimi bei žmonėmis, o neretai – ir į tokį patį elgesį su savo vaikais. Tai – uždaras smurto ratas, iš kurio ištrūkti reikia specialistų pagalbos.
Padėdami vaikui, mes kuriame jo, o kartu ir mūsų visų geresnę, saugesnę ateitį.
Tylėti – reiškia ne tik palikti vaiką problemas spręsti vieną, bet ir patiems likti smurtinėje ir nesaugioje aplinkoje. Kaip brandi visuomenė, turinti visus įrankius ir visas galimybes padėti tokioms šeimoms – negalime likti nuošalyje, nes smurtas prieš vaiką yra visos šeimos problema.
Padėdami vaikui, mes kuriame jo, o kartu ir mūsų visų geresnę, saugesnę ateitį. Tegu visuose languose būna šviesu“, – ragina ministrė M. Navickienė.
Pranešimai apie galimus pažeidimus kas 15 minučių
Vaiko teisių gynėjai maždaug kas 15 minučių gauna pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą – tai virš 40 tūkstančių pranešimų per metus. Iš jų per metus vidutiniškai nustatoma 2,5 tūkst. galimo smurto prieš vaikus atvejų – fizinio, psichologinio, seksualinio smurto ir nepriežiūros. Palyginti su ankstesniais metais, pranešimų skaičius didėja.
Per metus vidutiniškai nustatoma 2,5 tūkst. galimo smurto prieš vaikus.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės Ilmos Skuodienės, tai atvejai, apie kuriuos sužino vaiko teisių gynėjai. Deja, dažnai smurtas taip ir lieka nepastebėtas – tyrimai rodo, kad apie 50 proc. žmonių jo tiesiog neatpažįsta.
„Pasaulinės smurto prieš vaikus prevencijos dienos minėjimui pasirinkome šviesų languose, kaip darnos ir saugumo šeimose, simbolį. Tačiau kiek langų lieka tamsių, kiek vaikų ir šeimų laukia pagalbos.
Išdrįskime pranešti apie smurtą prieš vaikus.
Labai svarbu, kad jau suprantame, jog vaikystėje patirtas smurtas palieka traumą visam likusiam gyvenimui. Tad mokykimės atpažinti, pastebėti, o svarbiausia – išdrįskime pranešti apie smurtą prieš vaikus. Šiam skambučiui ir kviečiame visuomenę savo padalinių languose uždegdami jaukias šviesas ir tikėdami, kad bendromis mūsų visų pastangomis tamsių langų bus vis mažiau. Todėl visais atvejais, kai tikrai žinote ar tik įtariate, kad vaikas gali patirti smurtą, kviečiu kreiptis į vaiko teisių gynėjus“, – sako vaiko teisių gynėja I. Skuodienė.
Kaip atpažinti, kad vaikas patiria smurtą ir kaip reaguoti?
Galimi požymiai, leidžiantys suprasti, jog vaikas kenčia smurtą:
- pakitusi psichologinė būsena ir fiziniai požymiai
- regresyvus arba pernelyg brandus elgesys
- priešiškas, agresyvus ir savidestrukcinis elgesys
- stipriai pasikeitusi nuotaika ir emocijos
- uždarumas, nerimas, įtampa
- aktyvus priešinimasis neįvardijant priežasčių
- vengimas vykti namo, susitikti su artimaisiais
- galvos, pilvo, galūnių skausmai
Kaip galima padėti smurtą patiriančiam vaikui ir jo šeimai:
- pasikalbėti su vienu iš šeimos narių ir paskatinti kreiptis pagalbos
- pranešti apie įtariamą smurtą vaiko teisių gynėjams
- pranešti policijai numeriu 112
Kaip dirba vaiko teisių gynėjai:
- reaguoja į pranešimą ir vyksta pas šeimą
- kalbasi su vaiku ir suaugusiais šeimos nariais
- kartu ieško galimybių spręsti problemas
- inicijuoja pagalbą šeimai
Žinai, ar įtari, kad vaikas patiria smurtą? Nenusisuk!
