Į šį klausimą atsako auklių agentūros „Mama ir auklė“ įkūrėja Ieva Augustinienė, kuri naujoje leidyklos „Alma littera“ išleistoje knygoje „Kaip pasirinkti auklę“ atskleidžia, kaip rasti tinkamiausią žmogų vaiko priežiūrai, o jį radus – išlaikyti šeimoje.
Pranešime žiniasklaidai I.Augustinienė sako, kad ši knyga – daugiau nei 15-kos metų darbo rezultatas. Jai pačiai teko išgyventi tas emocijas, kurias patiria mamos, nusprendusios palikti vaikus auklėms, todėl šiandien I.Augustinienei yra daug lengviau suvokti savo klientų baimes ir nerimą.
„Tapusi mama perskaičiau daugybę literatūros, lankiau kursus ir mokymus apie vaikų poreikius. Gimus antrai dukrai supratau, kad noriu padėti tėvams, kurie negaili savo laiko ir dėmesio vaikams, kuriems rūpi, ką jie veikia, su kuo būna, kaip su jais elgiamasi bei kaip vaikai yra mokomi.
Neretai mamų baimės būna pagrįstos, todėl mano knygoje tėveliai ras patarimus, kaip pasirinkti gerą auklę savo vaikui pagal jo amžių, charakterį, tėvelių gyvenimo būdą bei vertybes“, – pasakoja I.Augustinienė.
Pasak autorės, renkantis auklę, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į patirtį bei žinias apie vaikus, bet ir į gerą auklės charakterį bei stabilią emocinę būseną. Pats svarbiausias, anot I.Augustinienės, auklės bruožas – nuoširdus noras dirbti su vaiku.
„Jei auklė į darbą žiūri tik kaip į pareigą ir nė kiek nesimėgauja savo profesija, toks darbas tampa kančia ne tik jai, bet ir vaikui. Ne paslaptis, kad auklės darbas yra itin specifinis. Nors jį gali dirbti įvairiausių profesijų žmonės, daug kas priklauso nuo asmenybės.
Puiki vadybininkė gali netikti dėl to, kad savyje turės sukaupusi daug agresijos. Puiki mokytoja gali būti pernelyg dominuojanti, t. y. tapti antrąja Frekenbok. Medicinos seselė gali stokoti empatijos ir nesugebėti įsijausti į vaiko emocinę būseną“, – pasakoja I.Augustinienė.
Auklių agentūros vadovė pataria tėvams neišsigąsti, kad visos auklės vien būriuojasi lauke ir aptarinėja savo šeimas – kaip tik prie smėlio dėžės plepančios moterys nereprezentuoja gerų auklių, kurios, atvirkščiai, dažniausiai su vaiku būna vienos.
Knygos autorė tėvams taip pat pataria nesitikėti, jog auklė su jais bendraus kaip patyrusi vadybininkė.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad dauguma auklių tragiškai kalba telefonu ir visiškai nemoka derėtis, tačiau tai nėra esminės auklės savybės – daug svarbiau, kad jūsų vaiką prižiūrintis žmogus būtų išsilavinęs ir nuoširdus. Knyga siekiu tėvams padėti suprasti, kokia turi būti gera auklė, ko galima iš jos reikalauti, į kokius klausimus reikia atsakyti tėvams dar prieš pradedant paieškas. Knygoje rasite ir įvairių kuriozų iš susitikimų su auklėmis bei jų būsimais darbdaviais“, – atskleidžia I.Augustinienė.
