Tikiu, kad jau žinote, kodėl neverta piktnaudžiauti žodeliu „šaunuolis“. Šiandien siūlau Jums iššūkį atsikratyti dar vieno tėviškos kalbos priežodžio. Tai leis padės gyventi ramiau.
- Valgyk gražiai.
- Sėdėk gražiai.
- Eik gražiai.
Gražiai, o kartais ir „normaliai“ – veržte veržiasi iš tėvų lūpų. Pats žodis puikus. Tik ar vaikui visada aišku, kaip yra „gražiai“?
Taigi, vedant vaiką link gražaus elgesio, pirmiausia siūlau aiškiai jį sumodeliuoti savo pavyzdžiu. Jei užtrenkiate duris koja – negražu (t.y. nelogiška bei neefektyvu) iš jūsų pusės prašyti vaiko tai daryti tyliai ir rankomis. Vaikas visada seks pavyzdžiu, ne žodžiais. Jei noriu, kad mano klasėje vaikai kalbėtų tyliai – pirmiausia kontroliuoju save ir kalbu pusbalsiu, niekuomet nešaukiu per visą klasę.
Kai vaikai susėda į ryto ratą, primenu, kad rate sėdime turkiškai arba japoniškai. Jei vaikas bet kaip numeta striukę savo spintelėje – primename, kad striukes kabiname ant kilpelės.
„Ar galėčiau dar kartą parodyti, kaip kabinu striukę?“. Kai dukra netiksliai groja „London Bridge is Falling Down“, tiesiog siūlau: „Galbūt paklausykime šio kūrinio įrašo dar kartą?“. Jei vaikas nesusitvarkė, klausiu: „Gal gali man priminti, kur gyvena šitas žaidimas?“. Jei vaikas nesaugiai reiškia emocijas, skubu sustabdyti ir nukreipti išsilieti tinkamai.
Bet juk dažnai vaikas reaguoja į kvietimą ką nors daryti gražiai, tiesa? Jei stebėsite įdėmiau, pamatysite, kad jie tiesiog pakeičia elgesį į kitokį. Tokiu būdu vis spėliodami, kas yra tas „gražiai“.
Visi keliai veda į Romą, bet vieni reikalauja daugiau jėgų, yra ilgi ir vingiuoti. Taupykime jėgas ir modeliuokime.
Ką skatiname, tas ir stiprėja
Įsivaizduokime, kad išmintingai ir proporcingai modeliuojame visus svarbius išmokti dalykus. Ar tiek ir tereikia? Aptarkime dar kai ką.
Suaugusiojo dėmesys ir dėmesingumas vaikui yra lyg augalui šiluma ir vanduo. Dykumoje, kur šilumos pakanka, bet vandens mažai, augalai yra storaodžiai, spygliuoti, jų mažai. O ten, kur gausu ne tik šilumos, bet ir vandens – žydi rojaus sodai.
Mes vaikui esame ir šiluma, ir vanduo, kurių jis intuityviai siekia. Jei vaikas gauna dėmesio tuomet, kai elgiasi „negražiai“ – tokio elgesio paprastai daugėja. Ir juo labiau daugėja, jei dėmesio gauna tik tuomet, kai elgiasi netinkamai.
Norime, kad vaiko elgesys būtų vis dailesnis ir dailesnis, o jo gerųjų savybių įvairovė ir būklė primintų rojaus sodą? Skatinkime gerus dalykus. Vaikai greitai pajunta, ką tėvai laisto pagyrimais, už ką duoda daugiau dėmesio.
Vikrumą, mandagumą, susidomėjimą raidėmis ar skaičiavimu, paslaugumą, žingeidumą ir/ar kitką, ką norime stiprinti. Kiekvienas turime savo prioritetų sąrašą.
Pavyzdys iš darželio gyvenimo. Vienas vaikas pašoka iš ryto rato ir ima kažką knibinėti nuošalėje. Apsimetu, kad nepastebiu (sunku!). Skubiai garsiai pagiriu ką nors, kas įdėmiai klauso ir dalyvauja.
Renginyje šnekučiuojamės su vienos mažos damos mama. Mažoji dama pribėga prie mamos ir „negražiai“ įsiterpusi į pokalbį kažko intensyviai klausinėja, tampydama už sijono. Mama auklėja: „Brangioji, juk prašiau netrukdyti man kalbėtis su žmonėmis“. Bam! Nesvarbu, ką kalba mama, bet taktika pribėgti ir kalbėti įsiterpus suveikė! Ir ji toliau bus praktikuojama.
Tokioje situacijoje efektyviausia – nekreipti dėmesio. O baigus pokalbį pabrėžti: „Jau baigiau kalbėtis ir dabar galiu išgirsti tave. Rodos, norėjai kažką svarbaus aptarti?“ O kai praeis diena kita ir vaikas prašys dėmesio tinkamai – būtinai tai pastebėti ir iš visos širdies pagirti. Taip, kaip kadaise džiaugėtės pirmais ištartais žodžiais arba pirmais vaiko žingsniais.
Jei norite modeliuoti tinkamą būdą įsiterpti į pokalbį ne tik savo pavyzdžiu – pažaiskite namuose su žaisliukais ar šeimos nariais. Karališkas dėmesio atkreipimo modelis yra toks – prieiname prie besišnekučiuojančių ir nebyliai žvelgdami laukiame, kol šie mus pastebės. Tiesa, šie turi būti pakankamai karališkai mandagūs mus pastebėti. Jei ilgai taip nenutinka, galime bandyti: „Atleiskite, norėjau <...>“.
Stengiuosi nuolat savęs klausti, ar mane supantiems vaikams (namuose ir Mažųjų valdų darželyje) tikrai aišku, ko iš jų norime?
Kai mąstau šiomis temomis, visuomet prisimenu mano antrosios knygos iliustratorės Birutės Bikelytės kažkokia proga parengtą video improvizaciją apie tai, kaip akliesiems programėlė įvardina, kas ekrane yra gražu, o kas negražu. Taip ir mes užduodame vaikui požiūrį į gyvenimą. Modeliuokime tik tai, ką būtina, ir duokime erdvės kuo daugiau dalykų daryti kūrybiškai, savo būdu, savo greičiu, kartojant tiek kartų, kiek tik vaikai pageidauja.
Apie autorę:
Pirmojo septynmečio edukologė Renata Lazdin – knygų „Septynių intelektų mankšta“ ir „Vienas vaikas – 7 intelektai“ autorė, kūdikių akademijų ir vaikų darželių „Mažųjų valdos“ steigėja, seminarų lektorė, 7 intelektų lavinimo programų autorė, vienuolikmečio Dovydo ir penkiametės Lūnos mama.
