Minėtoje Vaikų bibliotekoje šeštadieniais 12 valandą vyksta „Šeimadieniai“ – nemokami užsiėmimai ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Kaip pasakoja bibliotekininkė M.Bieliauskaitė, iš pradžių šie kūrybiniai užsiėmimai buvo nereguliarūs, tačiau pamačius, kad šeimos su vaikučiais mielai ateina į biblioteką leisti savaitgalių, nuspręsta juos daryti kiekvieną šeštadienį tuo pačiu metu.
„Norime, kad šeštadienį atsikėlę ir neturintys ką veikti žmonės žinotų, jog Vaikų bibliotekoje tikrai „kažkas vyks“. Dabar jau nusistovėjo „Šeimadienių“ forma: pirmiausiai būna garsiniai knygos skaitymai, o po jų – smagiosios kūrybinės dirbtuvėlės. Vaikus kviečiame susikurti šešėlių teatrą, gaminame įvairius darbelius iš popieriaus ir pan. Knygas renkamės įvairias – ir lietuvių, ir užsienio autorių. Svarbu, kad būtų lengvai skaitoma ir įdomi, nes skaitymai būna interaktyvūs, bendraujame su vaikais.“
Kodėl svarbu skaityti garsiai?
Pasak bibliotekininkės, skaitymas garsiai vaikams turi daug naudų – jis veikia terapiškai, padeda kurti artimą ryšį tarp vaikų ir tėvų. Be to, lavina dėmesio sutelkimą – vaikas turi įsiklausyti ir išgirsti pasakojimą. Be abejo, tai ir kalbos lavinimas, vaiko žodyno didinimas.
Kartais knygos turi labai mažai teksto ir daug iliustracijų. Vartant ir skaitant knygą, galima vaiko teirautis, ką jis mato, kokia čia spalva, didesniųjų – paprašyti atpasakoti ir pan.
„Manau, kad garsinis skaitymas padeda vaikui pamilti knygą, užaugus jam lieka šiltas prisiminimas apie tai, kaip mama ar tėtis jam skaitė“, – įsitikinusi pašnekovė.
Nėra pasaulyje tokių vaikų, kuriems jų tėvų balsas būtų negražus.
Tačiau gal kai kurie tėvai nedrįsta skaityti savo vaikams balsu, manydami, kad jų balsas negražus ar jie nemoka raiškia skaityti? „Man atrodo, kad nėra pasaulyje tokių vaikų, kuriems jų tėvų balsas būtų negražus. Nebūtina skaityti knygą išraiškingai kaip profesionaliam aktoriui, užtenka tiesiog pasikviesti vaiką į lovą ir drauge pavartyti knygą, pažiūrėti paveikslėlių, paskaityti. Vaikui tai suteikia saugumo jausmą, tėčiui ir mamai irgi gera „atsijungti“ nuo darbų bei kasdienybės“, – teigia Milda.
Specialistė įsitikinusi, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai neturi neigiamo santykio su knyga, greičiausiai jis atsiranda vėlesnėse klasėse, atsiradus privalomosios literatūros sąrašui. „Skaitymus bibliotekoje stengiamės paversti žaidimu. Daug knygų šiais laikais pypsi, yra interaktyvios ir įdomios. Norime vaikui parodyti, kad jei net nemėgsti skaityti, iš knygos galima sukurti vaidinimą su teatriuku. Arba išlankstyti popierinį monstriuką – knygos veikėją“, – sako Milda.
Kokio amžiaus vaikams skiriama?
„Šeimadienių“ anotacijoje rašoma, kad užsiėmimai skiriami vaikams nuo trejų iki septynerių metų, tačiau bibliotekininkė pastebi, kad jie patinka ir pradinukams. Būna, kad su mažesniais broliais ar seserimis ateina ir vyresni vaikai, jie taip pat įsitraukia į veiklas, tad griežto amžiaus ribojimo nėra.
„Kai kurie užsiėmimai įdomesni jaunesniems, kiti – vyresniems vaikams. Štai šešėlių teatrą įdomiau kurti vyresniems vaikams, mažesniems patinka jį žiūrėti. Būna, kad į dirbtuves aktyviai įsitraukia ir mamos su tėčiais.
Kartą, kai užsiėmimų metu darėme skirtukus knygoms, vienai mamai taip patiko, kad ji klausė: „O galiu dar vieną pasidaryti?“ Aš pirmiausia išsirenku rankdarbį ir jis padiktuoja, kokią knygą galėčiau tą dieną skaityti, o kolegė Viktorija atvirkščiai – pirmiausia išsirenka knygą, o tada kyla idėjų, ką kurs“, – pasakoja Adomo Mickevičiaus Vaikų bibliotekos bibliotekininkė.
Paprastai „Šeimadieniuose“ dalyvauja 10–12 vaikų. Tai optimalus skaičius, kai nėra didelio šaršalo, visi patogiai įsitaiso salėje „Po skliautu“. Trunka jie 1–1,5 val. Jei vaikui labai patinka ir jis nori pasigaminti šešis monstriukus vietoj vieno, užtruks ilgiau.
Bibliotekininkė sako, kad tėvai, ypač atėję su mažesniais vaikais, mielai dalyvauja užsiėmimuose – lanksto, klijuoja, piešia. Būna, kad vyresnius vaikus palieka vienus, o patys eina tuo metu išgerti arbatos ar paskaityti bibliotekoje knygą. Kai kurie „Šeimadienių“ dalyviai apskritai pirmą kartą ateina į biblioteką, tad po užsiėmimo jie dar išsirenka knygų, kurias parsineš namo – tampa naujais skaitytojais.
Bibliotekoje su vaikais
Pirmą kartą atėjus į biblioteką su vaiku, tėvams kyla klausimas, kaip tinkamai elgtis – leisti vaikui rinktis ir imti knygas pačiam ar padėti jam pasiūlant tam tikras knygas?
Milda Bieliauskaitė: „Manau, kad nėra vieno teisingo atsakymo, nes vaikai skirtingi. Būna, kad tėvai su vaiku aptaria tam tikras temas, kurios aktualios tuo metu, ir bibliotekoje ieško knygų būtent ta tema. Visada geriausia rinktis kartu knygas. Galima rasti kompromisą – paimti dvi knygas apie traukinius ir vieną apie Muminuką.
Versti vaikų skaityti negalima. Kas kartą, kai išgirstu klausimą „Kaip priversti vaiką skaityti“, atsakau, kad neverstų jokiais būdais. Jeigu vaikas prievarta bus verčiamas skaityti, jis visą gyvenimą nemėgs skaityti. Geriau dvejus metus tegul neskaito, tada gal vėl pamėgs.“
Kas? Kur? Kada?
Lapkričio 16 dieną „Šeimadienyje“ bus skaitoma B.Alemagna knyga „Liūtas Paryžiuje“ bei vyks liūtukų dirbtuvėlės, lapkričio 23 dieną skaitysime A.Noll knygą „Man reikia baubo“, o po to vyks baubų portretų dirbtuvėlės, o lapkričio 30 d. bus skaitoma R.Scotton knyga „Katinėlis Juodis. Krisk, sniegeli“ ir vyks erdvinių atviručių dirbtuvėlės.
Į „Šeimadienius“ prašoma registruotis iš anksto el.p. vaikai@amb.lt.
