„Priimti globotinius, nors ir laikinai, yra didelė atsakomybė, taip pat, kaip ir auginti savo biologinius vaikus. Tam turi būti pasiryžusi ir pasiruošusi visa šeima. Matydamas gerą šeimos modelį, vaikas išeidamas į naują šeimą arba grįždamas į savo biologinę šeimą, su savimi išsineša gerą, pozityvią patirtį“, – tikina Larisa Valaitienė, socialinė darbuotoja, kuruojanti budinčius globotojus vaikų ir paauglių socializacijos centre.
Dalis vaikų dėl nepriežiūros pirmiausia patenka į ligoninę
Kaip teigia L.Valaitienė, terminas „budintis globotojas“ kol kas dar nereiškia, kad vaikas į šeimą gali atvykti bet kuriuo paros metu. Jos teigimu, vaikai, ypač kūdikiai, dėl nepriežiūros dažnai būna tokios prastos būklės, kad pirmiausia patenka ne į globėjų, o į gydytojų rankas. Vyresni vaikai, pasak jos, pirmiausia keliauja į krizių centrus, o tik po to pas laikinus arba nuolatinius globėjus.
Kad vaikai pas globėjus dažniausiai atvažiuoja neprižiūrėti, patvirtina ir K.Svitojienė: „Paskutinė mergaitė pas mus atvažiavo labai liesutė, nepakankamai maitinta, nemokėjo valgyti. Buvo labai gaila ir graudu žiūrėti. Kiti du broliukai bijojo vandens, nežinojo, kas yra normalus maistas, labiausiai mėgdavo batoną. O 9 mėnesių kūdikis buvo maitintas iš „bendro katilo“: tuo pačiu maistu, kurį valgydavo visa šeima. Vaikai atrodė purvini, tarsi neprausti nuo gimimo“, – prisimena budinti globotoja.
Kartais tokie vaikai savo šeimoje būna patyrę labai daug krizių ir vien gydytojo apžiūros, kad jo būklė normalizuotųsi, neužtenka. Budinti globotoja Danutė Juzonytė sako, kad nemažai iš jų, ypač vyresni, netgi ateina jau turėdami psichologinių, psichikos sutrikimų. Tačiau, jos teigimu, didelę pagalbą tiek jiems, tiek globėjams suteikia Vaikų ir paauglių socialinis centras – skiria nemokamas psichologo konsultacijas.
Sunkiausia išsiskirti su globotiniais
K.Svitojienė savo šeimoje iš viso jau yra globojusi 5 vaikus. „Ši mano veikla prasidėjo nuo tada, kad būdama motinystės atostogose auginau savo mažylę ir supratau, kad galiu prižiūrėti ir daugiau vaikų“, – prisimena budinti globotoja.
Šeimoje kartu su vyru ji augina dvi savo biologines dukras, o pasiūliusi jam idėją apie globą, sulaukė didelio palaikymo. Netrukus, po specialių mokymų, šeima pasitiko naujus narius.
„Mums tai buvo didžiulis išbandymas, bet kartu ir didžiulė patirtis. Mokomės kantrybės, susiklausymo, pagalbos vieni kitiems“, – sako globotoja ir pastebi, kad susigyvenus su vaikais, tampa sunku išsiskirti, kai jiems randami nuolatiniai globėjai arba kai vaikai turi grįžti atgal į savo biologines šeimas.
Vis dėlto ji džiaugiasi, kad su globotais vaikais bei jų įtėviais bendrauja iki šiol: „Jie labai geranoriški, dalinamės kasdieniais džiaugsmais ir rūpesčiais, kartu švenčiame gimtadienius, džiaugiamės dygstančiais dantukais, todėl nesijaučiame su jais išsiskyrę, o džiaugsmas atperka rūpesčius.“
Globotojais gali tapti ne tik poros
Pasak L.Valaitienės, dabartinius budinčius globotojus Lietuvoje galima suskirstyti į dvi dideles grupes: „Tai jauni žmonės, auginantys savo vaikus ir šiuo metu esantys motinystės atostogose, arba žmonės, kurie jau užaugino savo vaikus ir jaučiasi dar pilni jėgų“. Tačiau jais gali tapti bet kuris reikalavimus atitinkantis ir mokymus išklausęs 21–64 metų amžiaus žmogus. Vyresnio amžiaus žmonės, kurie nebeįtelpa į šią ribą, tačiau vis tiek nori prisidėti prie vaikų gerovės, pasak jos, gali dalyvauti kitoje veikloje – susitvarkę dokumentus gali priimti vaikus iš globos įstaigų pasisvečiuoti pas save į namus ir tokiu būdu suteikti jam meilės bei šilumos. Specialistė pabrėžia, kad globėjais gali tapti ne tik šeimos, bet ir vieniši asmenys.
D.Juzonytė globa užsiima nuo pat pirmųjų projekto žingsnių. Šiuo metu ji globoja jau devintą vaiką. „Esu vieniša mama, auginu savo 13 metų sūnų. Jam mano globojami vaikai nebuvo trukdis, tai buvo mūsų abiejų sprendimas. Jis netgi buvo sužavėtas ta veikla, bet įspėjo: „Mama, tau bus labai sunku“, – pasakoja D.Juzonytė. Šiuo metu globa yra pagrindinė jos veikla: ji globoja 3 vaikus, tad niekam kitam, anot jos, laiko nebelieka.
„Tiems vaikams esu ir mama, ir tėtis, ir tame nematau nieko blogo. Linkiu visiems, net ir vienišiems žmonėms, kurie apie tai svarsto, prisijungti prie mūsų veiklos“, – ragina budinti globotoja D.Juzonytė. Prižiūrėti vaikus jai padeda giminaičiai, o prireikus atostogų ar laisvos dienos, gelbsti atokvėpio globėjais dirbantys žmonės.
Kaip tapti budinčiu globotoju?
L.Valaitienė informuoja, kad norintys tapti globėjais pirmiausia turi išklausyti mokymus. Anot jos, žmogus turi kreiptis į savo miesto arba rajono savivaldybę, parašyti prašymą. Tuomet pirminė atranka vyksta vaikų teisių skyriuose, kur reikia pristatyti savo sveikatos pažymą, patikrinama, ar žmogus nėra teistas.
Tada jis yra nukreipiamas į įstaigas, kurios veda mokymus, o po 10 užsiėmimų specialistai įvertina žmogaus ar šeimos gebėjimus tapti globėjais. „Mokymų metu į paviršių iškeliami žmogaus jausmai ir emocijos, netgi ne pačios maloniausios. Žmogus viską sužino apie save, tokiu būdu gali netgi pats įsivertinti, ar jis galės priimti vaiką, skirti jam savo dėmesį, meilę ir šilumą, pasidalinti savo namais ir šeima. Tai labai svarbu“, – sako socialinė darbuotoja.
Pasak jos, mokymuose vidutiniškai vienu metu dalyvauja 10 šeimų. Iš jų vidutiniškai viena šeima supranta, kad tokia veikla ne jiems, tačiau kitos pasiryžta eiti iki galo.
Už vaikų globą gauna ne tik emocinį atlygį
L.Valaitienės teigimu, dabar budintys globotojai dirba pagal individualios veiklos pažymą ir visas savo socialines garantijas mokėdami mokesčius susikuria patys, o gaunamas atlyginimas priklauso nuo globojamų vaikų skaičiaus. Tačiau, jos teigimu, globėju gali tapti ir dirbantis ar kita veikla užsiimantis žmogus, kuris moka gerai planuoti savo laiką.
Vis dėlto L.Valaitienė tikisi, kad mintis tapti globotoju žmogui gimsta pirmiau, nei jis pamąsto apie finansinį atlygį ar socialines garantijas. K.Svitojienė sako, kad jos šeimos atveju būtent taip ir įvyko: „Mes, kaip ir daugiau nei pusė visų dalyvavusių mokymuose, atėjome net nežinodami, kad už tai gausime finansinį atlygį. Tokia veikla užsiimti skatina ne uždarbio ieškojimas.“