Tėčio Algirdo istorija
„Su šeima svečiavomės pas draugus. Šeimų vakarėlis buvo smagus iki tos akimirkos, kai vienos mums menkai pažįstamos šeimos pustrečių metų mergaitė, stovėjusi kitame kambario gale, mūsų tokio paties amžiaus sūnų pavadino „lialia kaka“.
Mergaitės mama pakvietė dukrą prie stalo ir pasakė: „Ne lialia, o berniukas“ (lyg žodelis „kaka“ būtų visai ne bėda). Mergaitė nustebusi pasižiūrėjo į mamą, tarsi nesuprastų, ką ji sako. „Lialia“, – pakartojo mergaitė. Įpykusi moteris pylė kumščiu į stalą ir ėmė šaukti: „Ber-niu-kas! Ber-niu-kas!“
Mergaitė, žinoma, verkė, išsigando ir kiti vaikai, visų nuotaika subjuro. Vėliau teiravomės, kodėl toji moteris taip pašėlo dėl vaikiško žodžio. Draugai pasakojo, jog iš pradžių pati taip mokė vaikus kalbėti, vėliau tie patys žodžiai jai tapo didele bėda.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Tėvų elgesys, kuris turi neigiamų pasekmių net vaikui užaugus. 6 pavyzdžiai
Mamos Jurgitos istorija
„Veiksmas – vaikų žaidimo aikštelėje, smėliadėžėje. Prie manęs pribėga mažas pyplys, rėkdamas „tyyyyytiaaaaa!“ Aš nusišypsau ir nusuku akis – stebiu, kaip dukrai seksis apversti kibirėlį. Pyplys ir toliau rėkia: „Tytia, tytia, tytiaaa!“, įnirtingai baksnoja mano koją. Akimis imu ieškoti jo mamos, nes nujaučiu emocinį sprogimą. Maždaug pusantrų metų vaikas vis labiau nervinasi, rėkdamas „tytia“, o aš nė velnio nesuprantu, ką tai reiškia, kuo galiu jam pagelbėti.
Galiausiai vaikas pratrūksta ir apsipylęs ašaromis krenta šalia smėliadėžės ir ima raitytis ant žvyro. Aš pasilenkiu, bandau jį kalbinti, raminti. Atlekia susirūpinusi mažylio mama, stveria jį į glėbį ir piktai išrėžia: „Juk sakė „tytia“! Ar sunku?“ Pasimetusi klausiu, kas tas „tytia“ ir kas man sunku. „Jis teprašė padaryti smėlio pyragą!“ – suurzgia pypliuko mama taip, lyg aš būčiau visiška beširdė. Bet kaip man reikėjo tai žinoti, nemokant jųdviejų kalbos?“
Tėvų įtaka vaikų kalbai
Pirmoji kūdikio kalba – verksmas. Bėgant laikui, jį keičia įvairūs garsai: čepsėjimas, čiauškėjimas, gugavimas, garsažodžiai, galiausiai žodžiai, frazės, sakiniai ir ilgiausios garsinės minčių tirados, kurių kantriai arba nelabai klausosi ilgą ir nelengvą ugdymo kelią nuėję tėvai.
Kalbos raidos specialistų teigimu, didžiausią įtaką vaikų kalbos raidai daro patys tėvai ir jų kalbėjimo būdas. Vieni su vaikais kalba kaip su lygiais komunikavimo partneriais, kiti vartoja sudėtingą, ne visada vaikams suprantamą kalbą, o treti su mažaisiais bendrauja vaikiškai – vartodami įvairias garsažodines neegzistuojančias frazes.
Na, ne visai neegzistuojančias. Tokie žodeliai, kaip „caca“, „lialia“, „popa“, „kaka“, „pyp pyp“, „apapa“, jau seniai turėjo nugulti į kokią nors specialią tėvų kalbėsenos ypatumų knygą-žodyną.
Štai sąrašas populiariausių garsažodinės kilmės frazių, kuriomis pasidalijo mažamečių tėvai.
| Vartojamos frazės | Reikšmė |
| Padaryk caca | Paglostyk |
| Pažiūrėk, kokia lialia | Pažiūrėk, koks vaikas / mergaitė / berniukas / lėlė |
| Padaryk caca lialiai | Paglostyk vaiką / mergaitę / berniuką / lėlę |
| Nelipk, bus popa | Nelipk, susižeisi / įsitaisysi mėlynę |
| Duok pa | Pabučiuok |
| Neliesk, čia kaka | Neliesk, čia šiukšlė / nešvaru |
| Darysim brum brum? | Važiuosim? |
| Nori džy džy? | Nori važiuoti / mašinėlės? |
| Ar nori atete? | Ar nori gerti? |
| Ateik niam niam | Ateik valgyti |
| Imk dar vieną niamniuką | Imk dar vieną kąsnį |
| Padaryk ate ate | Atsisveikink |
| Einam tepu tepu | Eime |
| Einam pliušku pliušku | Eime maudytis |
| Einam tešku tešku | Eime maudytis |
| Baba | Nebėra |
| Ar nori pyp pyp? | Ar nori mašinėlės? |
| Šitaip nedaryk, niu niu niu | Šitaip nedaryk |
| Laikas apapa | Laikas miegoti |
| Einam liuli liuli | Eime miegoti |
| Eime liuliuka | Eiime miegoti |
| Nori apa / apapa? | Nori, kad pakelčiau? |
| Žiūrėk, au au bėga! | Žiūrėk, šuo bėga! |
| Imk bam bam pažaisti! | Imk kamuolį pažaisti! |
| Einame pssss padaryti | Einame į tualetą |
| Nelipk, nes bus babach! | Nelipk, nes nugriūsi! |
| Nebėk, nes bus bum | Nebėk, nes nugriūsi |
| Nori sisy? | Nori į tualetą? |
„Na, ir kas čia blogo? Frazės žaismingos, skambios, vaikams priimtinos ir suprantamos“, – taip dažniausiai pasirinkimą kalbėti vaikiškai argumentuoja tėvai. Bet ar tikrai tokia kalba lengvai suprantama ir naudinga vaikų kalbos raidai?
Logoterapeutė: garsažodžiai – kūdikių, o ne tėvų kalba
Anot Lietuvos logopedų asociacijos narės logoterapeutės Dianos Anušauskės-Švederauskienės, garsažodžiai – tai kūdikių, o ne tėvų kalba. Garsažodžius lengva tarti, jungti. Čiauškėdamas garsais, mažylis žaidžia su kalba. Į tai atsakydami tėvai ima kartoti nugirstus garsus, tarsi suteikdami jiems prasmę. Toks bendravimas, pasak specialistės, yra natūrali ir teigiama vaiko bei tėvų komunikacija. Tačiau grėsmė tyko žengiant į antruosius vaiko gyvenimo metus.
Grėsmė tyko žengiant į antruosius vaiko gyvenimo metus.
„Garsų įvairovė vaiko kalboje turi gausėti. Nuo garsažodžių, amorfiškų žodžių pereinama prie nepilnų žodžių, vėliau – frazinės kalbos fragmentų.
Jeigu tėvai per ilgai vartoja garsažodinę kalbą, švepluoja, imituodami vaikišką kalbą, ir nemoko, neskatina tarti lengvos, vėliau sudėtingesnės garsinės struktūros žodžių (pvz., noriu, mano, katė, puodukas), vaiko kalba netobulėja“, – teigia D.Anušauskė-Švederauskienė.
Specialistė tėvus ragina neiti lengviausiu keliu: vaikui itin svarbus taisyklingos kalbos suvokimas, todėl reikia kantriai pažindinti vaiką su aplinka, vartojant įvairias sąvokas ir terminus.
„Vaikus iki 3 metų reikia mokyti parodyti artimos aplinkos objektus („lova“, „stalas“), supažindinti su daiktų savybėmis („kur didelė kaladėlė?“, „kur mažas puodelis?“), skatinti vykdyti nurodymus („atnešk“, „padėk ant lovos“) ir pan. Tėvai turėtų atsiminti, kad, kalbant su vaikais iki 3 metų, ypač su mažakalbiais, vertėtų sakyti trumpas, aiškias ir taisyklingas frazes. Netgi mažybinių žodžio formų reikėtų vengti. Kalba turi būti aiški ir suprantama“, – pataria logoterapeutė.
Nuomonė, jog tokie žodeliai, kaip „caca“, „popa“, „lialia“, yra suprantamesni vaikui – klaidinga ir kalbiniu požiūriu. Vietoje „paglostyk“ tariama paini frazė „padaryk lialiai caca“, vietoje vieno žodžio „važiuojame“ sakoma kur kas sudėtingesnė žodžių tirada – „einame daryti brum brum“. Vietoje „atsisveikink“ vaikas raginamas sakyti „padaryk ate ate lialiai“. Vietoje paprasčiausio „nugriūsi“, tariama „bus babach“, „bus bum“. Lengvai tariamas ir paprastas žodis „šuo“ dažnai keičiamas garsažodžiu „au au“.
Nurodytais atvejais kalba ne paprastėja, bet tampa painesnė, žodžių bei frazių reikšmės – nesuprantamos ir iškreiptos (kas yra „au au“: šuo ar tai, kaip jis loja? Kas yra „lialia“: vaikas, berniukas, mergaitė, lėlė, žmogus?).
Šaltinis – lafamilia.lt
