Lietuvoje naudojamų vakcinų panašumai ir skirtumai
Lietuvoje šiuo metu naudojamos trys vakcinos: „Comirnaty“ („Pfizer“), „Moderna“ bei „Vaxzevria“ („AstraZeneca“). Anot gydytojos rezidentės Elenos Landzbergytės-Bukauskienės, supratimas kaip veikia vakcinos ir kokie yra jų skirtumai, išties supaprastina daugelio moterų apsisprendimą dėl skiepijimosi.
„Svarbiausia suvokti esminį vakcinų tikslą – padaryti taip, kad organizmas elgtųsi tarsi prasirgęs liga, t. y. turėtų antikūnų, tačiau nesukelti ligos“, – pasakoja medikė.
„Pfizer“ ir „Moderna“ yra informacinės RNR tipo vakcinos, dirbtinai sukurtos laboratorijoje. Sąvoka „RNR vakcina“ šių dienų diskusijų kontekste gali skambėti baugiai, tačiau tokių vakcinų bijoti nereikia – jų „duomenys” tikrai niekaip neprasiskverbia į mūsų DNR ir nepakeičia genomo sandaros.
Vakcina tiesiog duoda mūsų organizmui „receptą“, kaip kovoti su COVID-19, jei su juo bus susidurta: organizmas pagamina spyglio baltymą, prieš jį susidaro antikūnai, kurie susidūrus su COVID-19, atpažįsta tą patį spyglio baltymą, esantį ant viruso sienelės, ir inicijuoja jo sunaikinimą.
Tuo tarpu, „AstraZeneca“ yra adenovektorinė vakcina. Žmogui suleidžiamas adenovirusas, „pasiskolintas“ iš gyvūno ir negalintis sukelti infekcijos žmogaus organizme, tačiau turintis tą patį baltymą. Jis taip pat „išmoko” organizmą kovoti su virusu ateityje.
Ryškiausiai skiriasi tik šių vakcinų šalutiniai poveikiai. Kadangi „AstraZeneca“ vakcina yra biologiškai aktyvesnė, tai ir jos šalutiniai poveikiai dažnai būna kiek ryškesni. „Tačiau visada rekomenduoju ne svarstyti, rizikinga ar ne skiepytis, bet įsivertinti, kur rizika didesnė: susirgti ar pasiskiepyti. Ir vertinant visus turimus tyrimus bei informaciją, aš manau, kad susirgti yra žymiai blogiau nei pasiskiepyti“ – teigia E.Landzbergytė-Bukauskienė.
Besilaukiančių ir žindančių moterų dalyvavimas vakcinų tyrimuose
Miglės Rimeikės pastebėjimu, daugeliui kyla klausimas, ar tiriant vakcinas buvo įtrauktos nėščios ir žindančios moterys? Anot gyd. E.Landzbergytės-Bukauskienės, specialiai jos įtraukiamos nėra.
„Taip nutinka dėl etinių priežasčių – būtent todėl į tyrimus dažnai neįtraukiami ir vaikai. Tačiau kiekviename tyrime, ypač kai imtis yra tokio dydžio, neišvengiamai pasitaiko moterų, kurios pastoja tyrimo metu, ir tuomet jų nėštumas automatiškai tampa faktoriumi, į kurį atsižvelgiama, – pasakoja medikė. – Kaip bebūtų, besilaukiančių moterų skiepijimas nėra naujiena. Vien Jungtinėje Karalystėje nuo COVID-19 jau paskiepyta apie 90 tūkstančių nėščiųjų.“
COVID-19 virusas ir nėštumas
Prieš svarstant, kuriuo nėštumo periodu skiepytis geriausia, svarbu apskritai pamąstyti apie besilaukiančių moterų sergamumą COVID-19. Nors statistiškai nėščios moterys neserga dažniau negu kiti, jau susirgusios jos dažnai serga sunkiau.
„Deja, dažnai stebimos ir prastos ligos išeitys. Tarp būsimų mamų, kurios susirgo COVID-19 ankstyvose nėštumo stadijose, pasitaiko nemažai persileidimų, taip pat pastebėta daug priešlaikinių gimdymų. Vien JAV su priešlaikiniu gimdymu susidūrė net 10–40% sergančiųjų gimdyvių“, – teigia gyd. E.Landzbergytė-Bukauskienė. – Taip pat, dabar jau patvirtinta, kad gali įvykti vertikalus viruso perdavimas, t. y. serganti mama gali per placentą perduoti virusą kūdikiui.“
Kuo ir kada skiepytis nėštumo metu?
Nei „Pfizer“, nei „Moderna“ vakcinos, anot gamintojų, neturi komponentų, kurie galėtų būti žalingi vaisiui. Kadangi RNR vakcinos yra labai greitai suyrančios bei leidžiamos į raumenį, jos greičiausiai net nespėtų „nukeliauti“ iki kūdikio.
„AstraZeneca“ vakcina taip pat turėtų būti saugi besilaukiančiosioms, tačiau ekspertai vis dėlto rekomenduoja nėščiąsias skiepyti iRNR vakcinomis.
„Taip yra, visų pirma, dėl to, kad apie adenovektorines vakcinas turima mažiau duomenų šiuo metu (nors tokia pati yra Ebolos vakcina ir ja buvo skiepijamos nėščiosios). Visų antra dėl to, kad iRNR vakcinose nėra "biologiškai aktyvių" medžiagų, kalbu apie adenovirusą, t. y. jos turi mažiau šalutinių poveikių, kaip temperatūra. Tai svarbu, kadangi nėštumo pradžioje aukšta temperatūra gali padaryti neigiamą įtaką vaisiui“, – teigia gyd. E.Landzbergytė-Bukauskienė.
Prieš skiepijantis reiktų palaukti bent 1–2 mėnesius, kol karščiavimas nebėra toks pavojingas vaisiaus vystymuisi, – pataria medikė.
Kalbant apie tinkamiausią laiką skiepui, ekspertų teigimu, nėra esminio skirtumo, kuriame trimestre skiepytis. „Mano asmenine nuomone, siekiant išvengti karščiavimo, kurį gali sukelti net ir RNR vakcinos, prieš skiepijantis reiktų palaukti bent 1–2 mėnesius, kol karščiavimas nebėra toks pavojingas vaisiaus vystymuisi,“ – pataria medikė.
Vakcinos įtaka vaisiui (laukiantis) bei kūdikiui (žindant)
Kaip ir visi vaistai ar preparatai vaikams, taip ir vakcinos yra vertinamos pagal paprastą sistemą: ar nauda yra didesnė už riziką? COVID-19 vakcinų atveju žalos vaisiui ar kūdikiui neįrodyta, o nauda gali būti labai didelė, jeigu jis gaus bent dalį motinos antikūnų. Jų kiekis, be abejo, bus mažesnis, tačiau vis tiek svarbus. „Kauno Klinikose šiuo metu yra atliekamas tyrimas su besilaukiančiomis medikėmis, kurios skiepytos „Pfizer“ vakcina. Po jų gimdymo daromas virkštelės kraujo tyrimas parodė, jog jame yra antikūnų“, – pasakoja gyd. E.Landzbergytė-Bukauskienė.
Kai paskiepijama žindanti moteris, jos kūne viskas vyksta taip pat kaip ir bet kurio kito žmogaus. Kadangi, kaip minėta, iRNR dalelės yra labai trapios, joms patekti į pieną būtų labai sudėtinga.
„Kalbant paprastai, yra labai maža tikimybė, kad į raumenį suleista vakcina apskritai pateks tiesiai į kraują. Jei ji ir patektų į kraują, neaišku, ar pasiektų krūtį, o ir ją pasiekusi, vargiai galėtų „nukeliauti“ iki pieno. Ir netgi vakcinai patekus į pieną, daugiausiai šansų, kad jos dalelės bus vaikelio suvirškintos kaip maistinės medžiagos, nes pateks vaikui į skrandį pirmiausia“, – teigia medikė. – Su „AstraZeneca“ situacija panaši, tiesiog laikinai žindymas gali būti apsunkintas galimų šalutinių poveikių, tokių kaip karščiavimas ir pan.“
Vaikelio planavimas ir vakcinacija
Anot gyd. Landzbergytės-Bukauskienės, jeigu planuojate susilaukti vaikelio, skiepytis saugu. „Internete tvyro labai keista sąmokslo teorija, kad skiepas padaro moteris nevaisingomis. Jos kilmė ganėtinai įdomi. Buvo manančių, jog baltymas, panašus į spyglio baltymą, yra ir placentoje, taigi antikūnai, kovodami prieš jį, gali pulti placentą ir sukelti persileidimus ir t. t. Tačiau kuomet motina perserga COVD-19, formuojasi lygiai tokie patys antikūnai ir nebuvo pastebėta, kad persirgusioms moterims būtų sunkiau pastoti. Taigi tokia teorija – dar vienas COVID-19 melas“, – dalijasi medikė.
Vis dėlto, jeigu planuojate nėštumą, rekomenduojama pirmiausia pasiskiepyti ir pradėti bandyti susilaukti vaikelio, kai jau susiformuoja pilnas imunitetas, t. y. praėjus 3 savaitėms po antrojo skiepo. Jeigu jau gavote pirmąją dozę ir sužinojote, kad laukiatės, taip pat galite skiepytis antrą kartą. Tiesiog, jei planuojate vaikelį arba jau laukiatės, turėdama galimybę rinkitės RNR vakciną vėlgi dėl jau minėtos karščiavimo rizikos.
Viso tinklaraščio mazasdidelis.lt autorės Miglės Rimeikės bei vaikų ligų ir neonatologijos gyd. rezidentės Elenos Landzbergytės-Bukauskienės pokalbio galite paklausyti ČIA.
