Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje vykusį renginį moderavusi leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė tikino, jog V.Mažeikienės išleistoje knygoje paaiškinimų ir praktinių metodų, kaip elgtis su paaugliais bei padėti jiems tvarkytis su sunkumais, – gausu. Anot jos, čia patarimų gali rasti ne tik šeimos nariai, bet ir ugdymo įstaigų darbuotojai.
Vaikų problemos – sunkėja
Kaip sakė dvidešimt šešerius metus paauglius ir jų tėvus konsultuojanti V.Mažeikienė, lyginant ankstesnes kartas su dabartine, akivaizdu, jog šiuolaikinių vaikų ir paauglių problemos sunkėja.
Viena to priežasčių, anot jos, yra ta, kad šiais laikais daug anksčiau įžengiama į paauglystės amžių: juk prieš kurį laiką paauglystės pradžia laikyta sulaukus dvylikos, trylikos metų, o dabar sutariama, kad ankstyvosios paauglystės periodas prasideda nuo dešimties metų (tam tikrais atvejais gali prasidėti ir devynerių).
„Galiu pasakyti, kad tai, ką išgyvena dabartiniai paaugliai, yra ne jų pečiams. Jau dešimtmečius pradeda kankinti sudėtingos, egzistencinės temos, su kuriomis jie nesusidoroja.
Dabartiniai vaikai – nuo dešimties iki šešiolikos metų – klausia, ko jie atėjo į šį pasaulį, kokia to prasmė. Jie išgyvena autoritetų, savęs ieškojimo, tapatumo krizes. Jie jau ieško savo individualumo, ir tai tikrai sudėtinga.
Pastebiu, kad jie nesusidoroja su tais egzistenciniais klausimais, dėl ko patiria ir tarpasmeninių santykių problemų, įninka į technologijas“, – teigė V.Mažeikienė.
Tėvai turėtų suformuoti tvirtą vaiko savastį
Psichologė Žydrė Arlauskaitė, konsultuojanti jau trisdešimt dvejus metus, antrino, jog per pastaruosius metus problemos, su kuriomis susiduria vaikai ir paaugliai, yra neįtikėtinai pasunkėjusios.
Ji sakė, jog prie to prisidėjo šiuolaikinės technologijos ir gyvenimo tempas, sukūrę itin nerimastingą aplinką. Anot jos, kad gebėtum nuo to atsiriboti ir atsilaikyti, turi būti labai stabilus, brandus, todėl vaikuose yra tiek daug nerimo.
Kad gebėtum nuo to atsiriboti ir atsilaikyti, turi būti labai stabilus, brandus, todėl vaikuose yra tiek daug nerimo.
„Tėvams reikėtų atminti, kad kalbėjimasis su vaiku leidžia suprasti, kas dedasi jo galvoje, ir užbėgti įvykiams už akių. Tėvų uždavinys – suformuoti stiprią vaiko savastį, kad jis atsilaikytų prieš visus sunkumus ir žinotų, kad su tėvais galima kalbėtis apie viską. Žmonėms, kurie yra pasimetę tarp žurnalų, straipsnių ir kitų žmonių patarimų, susijusių su vaikų auklėjimu, ši knyga tikrai gali padėti“, – sakė ji.
Kodėl kompiuteris ar telefonas tampa svarbesni nei tėvai
L.Varanavičienė, kalbėdama apie šiuolaikinių technologijų vaidmenį, pasiteiravo, ar nėra taip, kad kompiuteris ar išmanusis telefonas yra tapę lygiai tiek pat svarbiais (jei ne svarbesniais), kaip mama ir tėvas.
Ž.Arlauskaitė nurodė, jog tai, kad kompiuteris/telefonas yra itin svarbūs dabartinių vaikų gyvenime – faktas. Tačiau, ar technologijos vaikui taps svarbiau nei tėvai, priklauso nuo pačių tėvų.
Tuo tarpu knygos autorė V.Mažeikeinė teigė, jog nesveikas vaiko santykis su technologijomis neišsivysto per dieną.
„Savo praktikoje esu turėjusi atvejį, kai į konsultaciją atėjo apsiverkusi keturiolikmečio mama sakydama, kad jos paauglys nesilaikė susitarimo nesinaudoti kompiuteriu ir ją apgavo išlaužęs spintelę ir pasiėmęs įrenginį. Paaiškėjo, kad tas vaikas ne kartą buvo „numestas“ prie kompiuterio, kad netrukdytų, kai jie pykdavosi su vyru. Taigi natūralu, kad mamai užsigeidus santykio su vaiku, kompiuteris pradėjo trukdyti“, – sakė ji.
Anot V.Mažeikienės, tėvai nuo pat pradžių, kada vaikui leidžiama naudotis kompiuteriu, turėtų stebėti, ką vaikas veikia, ir riboti laiką, praleidžiamą prie kompiuterio. Taip pat – būti šalia vaiko, kada jam sunku ir kada jam išties reikia tėvų. „Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad ne kompiuteris, o tėvai vaikui bus pirmoje vietoje“, – papildė psichologė.
Paaiškėjo, kad tas vaikas ne kartą buvo „numestas“ prie kompiuterio, kad netrukdytų, kai mama pykdavosi su vyru.
Ir nors L.Varanavičienė nuogąstavo, kad dabar kompiuteris yra tapęs ir vaikų drausminimo, ir skatinimo priemone, V.Mažeikienė tikino, kad gyvename spartaus technologijų progreso laikais, tad jei telefonas ar kompiuteris yra tai, kas motyvuoja vaiką, viskas su tuo gerai. „Blogai būtų, jei išvis niekas – net ir kompiuteris – nemotyvuotų“, – aiškino ji.
V.Mažeikienė pabrėžė, jog šeima yra svarbiausias institutas vaikui, todėl būtent nuo pačių tėvų labiausiai priklauso vaiko elgesys. Anot jos, ugdymo įstaigos bus bejėgės, jei šeima vaikui nesukurs tvirto pagrindo. O tvirtas pagrindas šeimoje vaikui ir yra tas ramstis, padedantis ištverti sunkumus bei atsilaikyti prieš destruktyvią veiklą.
