„Galvoju, per artimiausią (komiteto) posėdį bus priimtas sprendimas. Mes nežinom, koks tai bus sprendimas. Kai bus priimtas sprendimas, bus teikiamas į plenarinį posėdį ir, galvoju, kad jau šią sesiją įstatymas bus priimtas ar nepriimtas“, – trečiadienį L.Talmontas sakė reziumuodamas pabaigtus klausymus.
Pagrindinio komiteto ŽTK surengtuose Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekto klausymuose dalyvavę abortų draudimo šalininkai tradiciškai išsakė argumentus dėl gyvybės pradžios nuo pat jos pradėjimo, oponentai pabrėžė moterų reprodukcines teises, galimas neigiamas pasekmes, taip pat natūraliai, dėl geresnio kontracepcijos prieinamumo, švietimo mažėjantį abortų skaičių.
„Ar yra gyvybė iki dvyliktos savaitės žmogaus, ar ne? Tarp mokslininkų, medicinos darbuotojų, biologų šitas klausimas nėra diskusijos objektu. Susilieja dvi ląstelės ir prasideda žmogaus gyvybė. Yra labai paplitęs mitas, kad zigota moters įsčiose yra moters kūno dalis. (...) Bet reikia įjungti loginį mąstymą ir suprasti, kad čia nėra moters kūno dalis“, – pristatydamas projektą kalbėjo jo iniciatorius Zbignevas Jedinskis.
Seimo narys tvirtino, kad „pagal statistiką, moteris daryti abortą priverčia būtent vyrai, partneriai ir panašiai, todėl šitas įstatymas savotiškai apsaugos moteris“.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Motinos ir vaiko sveikatos skyriaus vedėja Aušrutė Armonavičienė priminė, kad ministerija projektą vertina neigiamai, abortai su tam tikru terminu leidžiami daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių. „Ministerija nepritaria kategoriškams abortų draudimui“, – sakė specialistė.
„SAM vertindama šią problemą labai atsižvelgė į ES šalių patirtį, ir matome, kad tokių absoliučių draudimų yra tik vienoje Maltoje. Dviejose šalyse yra su išlygomis, o kitose šalyse moterys gali pasirinkti, ar nutraukti nėštumą, ar ne. Tarptautinės organizacijos laiko, kad tai viena iš moterų reprodukcinių teisių. Manome, kad draudimais klausimo neišpręsime. Svarbiausia ugdyti jaunimo požiūrį į lytiškumą, draugystę, meilę ir jos pasekmes“, – argumentavo SAM atstovė.
Žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė pažymėjo, kad šalyje atliekamų abortų skaičius mažėja ir be įstatyminio draudimo. Tuo tarpu bendras abortų draudimas, anot centro vadovės, sukeltų neigiamas pasekmes – kriminalinius abortus, „abortų turizmą“.
„Nuo 1990 metų Lietuvoje nėštumų nutraukimų skaičius mažėjo ir sumažėjo septynis kartus. 1990-aisiais buvo beveik 50 tūkst. nėštumų nutraukimų per metus, o 2011–2012 metų duomenimis yra 5-6 tūkstančiai. Labai svarbu atsižvelgti į tai, kad nėštumų nutraukimų skaičius mažėja ne dėl to, kad jie yra draudžiami, o dėl to, kad gerėja sveikatos paslaugų, kontracepcijos prieinamumas, auga ekonominis gyvenimo lygis“, – sakė B.Sabatauskaitė.
Visuomeninės organizacijos Laisvos visuomenės instituto direktorė Salomėja Fernandez Montojo teigė, kad „kuo daugiau tyrimų atliekama su embrionais, kuo labiau pažengusi embriologijos sritis, tuo yra akivaizdžiau, kad kiekvienas embrionas nuo pat prasidėjimo yra unikalus, turo savo tęstinį autonomišką vystymosi procesą“.
„Tai (embrionas) nėra jokia moters kūno dalis ir kalbėti vien apie moteris, jų diskriminaciją nėra teisinga“, – pabrėžė S.Fernandez Montojo.
Abortus išskyrus retas išimtis draudžiantis Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymas į Seimo darbotvarkę šiemet grįžo po kelerių metų. Įstatymo projektą dar 2013 metais įregistravo grupė parlamentarų, daugiausiai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai.
Pritarus po pateikimo, projektą dar 2013 metais apsvarstė papildomu paskirtas Sveikatos reikalų komitetas, bet po Vyriausybės neigiamos išvados projekto svarstymas keleriems metams sustojo. Naujos kadencijos Seime projektas buvo apsvarstytas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Kad projektas galėtų būti svarstomas plenarinių posėdžių salėje, toliau sprendimą dėl jo turi priimti pagrindinis Žmogaus teisių komitetas.
Dar praėjusios kadencijos Seimo Sveikatos reikalų komitetas projektui yra pritaręs, dabartinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Pagal svarstomą projektą, nėštumo nutraukimas būtų draudžiamas, išskyrus retas išimtis: jei nėštumas keltų grėsmę nėščios moters gyvybei ar sveikatai arba būtų pagrįstų įtarimų, kad moteris pastojo dėl išžaginimo. Nutraukti nėštumą esant aukščiau minėtoms sąlygoms būtų leidžiama, jei nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 savaičių.
Lietuvoje šiuo metu leidžiama iki 12 nėštumo savaitės nutraukti nėštumą be papildomų sąlygų.
Europos Sąjungoje abortai draudžiami Maltoje, Airijoje ir Lenkijoje. Likusios valstybės, tarp jų ir Lietuva, abortų nedraudžia, tik nustato ribą, iki kurios jie leidžiami. Šis terminas svyruoja nuo 10 iki 18 savaičių.
