Pranešimais, diskusijomis ir edukacinėmis veiklomis siekta sutelkti ne tik specialistų, bet ir esamų ar būsimų tėvų bendruomenę bei pasidalinti žiniomis, gerosiomis patirtimis ir patarimais.
Forumo dalyvius sveikino svečiai iš Prezidentūros, Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, UNESCO.
Skaitymas skatina vaiko emocinę ir socialinę raidą
Pirmąją forumo dieną, per kurią skaityti specialistų pranešimai, ankstyvojo skaitymo naudą atskleidė edukologė, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.
Skaitydami nuo pat kūdikystės klojame tvirtus tolesnės sėkmingos vaiko raidos pagrindus.
Akcentuodama, kad skaitydami nuo pat kūdikystės klojame tvirtus tolesnės sėkmingos vaiko raidos pagrindus, pranešėja pateikė keletą svarbiausių aspektų:
- Knygos moko vaikus suprasti emocijas. Jų yra didelis spektras, tad kartu su vaiku skaitydami knygas padedame jas atpažinti. Aptardami emocijas, diskutuodami apie jas, patys tampame emociškai turtingesni. Skaitant istorijas, vaikai mokosi atpažinti emocijas ir pajusti empatiją veikėjui. Vėliau šias emocijas jie atpažįsta gyvenime. Kalbėjimas apie emocijas yra nepaprastai svarbus siekiant ugdyti brandžią visuomenę.
- Skaitymas stiprina komunikacinius gebėjimus. Kai skaitome vieni kitiems, mokomės klausytis ir išgirsti, tuo metu skiriame tam visą dėmesį. Gali pasirodyti, kad vaikas nesiklauso, nes nenustygsta vietoje, bet taip nėra. Vaikai seka istoriją ir klausosi. Jie viską girdi, nes jiems įdomu. Tiesiog reikia toliau skaityti ir nesustoti.
- Knygų skaitymas ugdo kantrybę ir gebėjimą sutelkti dėmesį. Skaityti reikia kasdien ir mažiausiai 20–30 minučių per dieną. Tai turėtų būti gyvybiškai svarbu. Mažų mažiausiai taip pat svarbu kaip valyti dantukus.
- Skaitymas moko vaikus empatijos. Įsivaizduodamas save veikėjo vietoje, vaikas tarsi gyvena jo gyvenimą ir jaučia tai, ką jaučia jis. Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas rodo, kad skaitymas tiesiogiai koreliuoja su psichine vaiko gerove – daug skaitantys vaikai jaučiasi triskart laimingesni. Knygos leidžia pamatyti pasaulį iš kito perspektyvos – vaikai sužino apie problemas, su kuriomis galbūt niekada nesusidurs. Knygos padeda suprasti, kaip jaučiasi veikėjas, kodėl taip elgiasi, atsidūręs tam tikroje situacijoje. O mes įgyjame galimybę pasikalbėti su vaiku, ar veikėjas elgiasi tinkamai, ar ne. Kai situacija nuasmeninama, vaikas visiškai kitaip į ją reaguoja.
- Skaitymas padeda geriau suprasti pasaulį, suteikia žinių. Tai, ką mes perskaitome, skatina diskusiją. Todėl reikėtų stengtis rinktis kokybišką, praturtinančią literatūrą.
- Skaitymas skatina toleranciją, kantrybę bei gebėjimą spręsti konfliktus. Vaikai mato veikėjų tarpusavio santykius ir situacijas, todėl pastebi, kaip tie santykiai plėtojami, kaip sprendžiamos konfliktinės situacijos. Visa tai jie gali pritaikyti ateityje, atsidūrę panašioje situacijoje. Labai svarbu, kad šias situacijas vaikas išgyvena saugioje aplinkoje.
Skaitymas nėra vien tik rašytinio žodžio atkodavimas. Jis susijęs su aukštesniais mąstymo gebėjimais. Tai yra įsigilinimas į tekstą, įsijautimas, bandymas nuspėti, kas bus, arba analizavimas, kodėl buvo būtent taip.
Skaitydami užmezgame emocinį ryšį ne tik vienas su kitu, bet ir su supančiu pasauliu.
Be to, skaitant stiprinamas tarpusavio ryšys. Kai skaitome mažam vaikui, susiglaudžiame, ritmiškai kvėpuojame, patiriame gerų emocijų kartu su vaiku persikeldami į kitus pasaulius, kuriuose susiduriame su sunkumais ir juos įveikiame. Taip užmezgame emocinį ryšį ne tik vienas su kitu, bet ir su supančiu pasauliu.
Ankstyvojo skaitymo nauda smegenų formavimuisi
Vilniaus universiteto lektorė, neuropsichologijos mokslų daktarė Ramunė Dirvanskienė savo pranešime apžvelgė naujausius tyrimus apie kalbinės aplinkos ir skaitymo įtaką vaikų neuropsichologinei raidai. Papasakojusi apie smegenų sandarą ir procesus, vykstančius skaitymo metu, specialistė pabrėžė, kaip svarbu nuo pat pirmųjų dienų skatinti tinkamų ryšių tarp atskirų smegenų sričių formavimąsi. O tai padeda užtikrinti knygų skaitymas.
Neuropsichologė pateikė tyrimais pagrįstų duomenų, atskleidžiančių sąsają tarp ankstyvojo skaitymo ir vaiko kognityvinių gebėjimų bei mokymosi rezultatų.
Skaitymas nėra natūralus prigimtinis procesas, todėl šiam veiksmui reikalingas neuronines jungtis turime formuoti valingai nuo pat gimimo.
Pirmieji treji metai yra kritiniai – per juos susiformuoja 85 proc. neuroninių smegenų jungčių.
Pirmieji treji metai yra kritiniai – per juos susiformuoja 85 proc. neuroninių smegenų jungčių, t. y. susidaro pagrindas tolesnių funkcijų raidai. Už kalbą atsakingos jungtys labiausiai formuojasi per pirmus dvejus metus. Kai dažnai skaitoma, sudaromos palankios sąlygos šiam procesui. Sparčiausiai jis vyksta skaitant aktyviai ir interaktyviai – bendraujant, pasikalbant, aptariant. Jei klausomasi įrašo, jis neturi tokio žymaus poveikio kaip gyvas bendravimas skaitant. Kadangi skaitymas neurologiniu aspektu yra neatsiejamas nuo emocijų, labai svarbu, kad ši kasdienė veikla būtų susijusi su artimais žmonėmis, asocijuotųsi su saugumu, kurtų pasitikėjimą.
R. Dirvanskienė pristatė 2019 m. JAV atliktą tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip knygų skaitymas plečia vaiko žodyną. Buvo nustatyta, kad vaikai, kuriems neskaitoma, iki penkerių metų išgirsta tik 4,5 tūkst. žodžių. Tie vaikai, kuriems skaitoma bent 1–2 kartus per savaitę, išgirsta 64 tūkst. žodžių, 3–5 kartus per savaitę – 170 tūkst. žodžių. O tie, kuriems skaitoma kasdien, iki penkerių metų išgirsta beveik 300 tūkst. žodžių.
Apibendrindama tyrimų rezultatus, neuropsichologė išvardijo tokias ankstyvojo skaitymo naudas:
- Vaikų skaitymo centrai išsivysto anksčiau ir turi geresnes neuronines jungtis.
- Spartesnis protinis vystymasis, geresni atminties ir problemų sprendimo gebėjimai.
- Aukštesni IQ iverčiai.
- Platesnis žodynas.
- Geresnė iškalba, geresni žodžių parinkimo, jų ryšių sudarymo, rimavimo, sakinių formavimo gebėjimai.
- Didesnis emocinis artumas ir pasitikėjimas tėvais bei kitais žmonėmis, geresnis prisitaikymas mokykloje.
- Mažesnis stresas. Skaitymas yra labiausiai stresą mažinanti veikla.
- Didesnis pasitikėjimas savimi, noras ir drąsa tyrinėti.
- Didesnė empatija ir geresni bendravimo gebėjimai.
- Geresnė savikontrolė, didesnis žinomų elgesio alternatyvų pasirinkimas (ypač kūrybiškai sprendžiant konfliktines situacijas).
- Lakesnė vaizduotė.
Paveikslėlių knygos – vizualiniam raštingumui lavinti
Filologijos mokslų daktarė Bettina Kümmerling-Meibauer skaitė pranešimą apie ligi šiol mažai tirtas paveikslėlių knygas, skirtas kūdikiams ir vaikams iki trejų metų.
Ekspertė iš Vokietijos papasakojo, kaip šios knygos skatina ankstyvąjį raštingumą, kuris yra būtinas norint įgyti vizualinį, literatūrinį ir medijų raštingumą.
Kartu su tėvais vartant ir aptariant paveikslėlių knygą, vaikas yra supažindinamas su esminiai vaizdiniais kodais, kurie apima šiuos keturis pagrindinius įgūdžius:
- Vaikai mokomi atskirti figūrą nuo fono. Jie ima suvokti, kad svarbus yra vaizduojamas objektas, o ne vienspalvis fonas. Vaikai skatinami sutelkti dėmesį į objektus, ypač jei jų kontūrai išryškinti tamsiomis linijomis.
- Kitas įgūdis yra suvokimas, kad linijos, taškai ir spalvos turi reikšmę tiek, kiek jos yra neatskiriamos vaizduojamo objekto dalys. Linijos ne tik išskiria figūras iš fono – jos gali sukurti tekstūras arba patamsinti spalvas. Vaikai turi išmokti kūriniuose atpažinti šias tradicines meno technikas.
- Patirties dar neturintys skaitytojai turi suprasti, kad dvimačiai paveikslėliai reiškia trimačius objektus. Vaikai mokomi atpažinti, kad knygoje pavaizduoti objektai yra panašūs į tuos, kuriuos jie mato aplink save kasdienybėje. Nustatyta, kad kūdikiai objektus ima atpažinti maždaug nuo devynių mėnesių.
- Galiausiai maži vaikai turi suprasti išmoktas vizualines schemas. Jie turi atpažinti realių ir vaizduojamų objektų panašumus. Ugdomas gebėjimas atskirti savybes ir suvokti tipinius objektų bruožus.
Šie keturi esminiai įgūdžiai reikalingi tam, kad vaikas atpažintų paveikslėlių vaizdinius kodus – juos reikia išmokti kaip ir kalbos taisykles. Vaikai turi išmokti šiuos kodus, kad suprastų paveikslėlius. O tam reikia nemažų pastangų.
Kadangi paveikslėlių knygose nėra teksto, jas vartant dažniausiai rodomi ir įvardijami objektai. Kartojant objektų pavadinimus, kartu su ankstyvuoju vizualiniu raštingumu skatinamas ir kalbos mokymasis.
Dėmesys ankstyvojo skaitymo skatinimo programoms ir praktinėms veikloms
Forume taip pat buvo aptarti kiti su ankstyvuoju skaitymu ir ugdymu susiję klausimai. UNESCO atstovė, filosofijos mokslų daktarė Sonia Guerriero, remdamasi lapkritį Taškente vykusios 2-osios pasaulinės ankstyvosios vaikystės globos ir švietimo konferencijos išvadomis, pristatė UNESCO veiklą, susijusią su ankstyvuoju vaikų švietimu. Suomių skaitymo centro Helsinkyje direktorė Emmi Jäkkö papasakojo apie pasaulyje vykdomas knygų dovanojimo programas ir pasidalijo pirmosios Suomijos programos įgyvendinimo patirtimi, jos poveikio tyrimais ir įžvalgomis.
Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktorė Goda Baranauskaitė-Dangovienė išsamiau papasakojo apie Lietuvoje įgyvendinamą projektą „Knygų startas“, taip pat pristatė viešųjų bibliotekų indėlį skatinant ankstyvąjį skaitymą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė, socialinių mokslų daktarė Rita Dukynaitė pristatė Lietuvos mokinių rezultatus atliktuose tarptautiniuose skaitymo gebėjimų tyrimuose ir papasakojo, kaip jie koreliuoja su mokinių namų aplinka.
Kaip užauginti skaitančius vaikus
Antrąją forumo dieną vyko praktinė tėvų diskusija „Kaip užauginti skaitančius vaikus“. Ją moderavo komunikacijos specialistė Medeina Andriulienė. Diskusijoje dalyvavo LRT vaikų ir jaunimo turinio vyriausioji redaktorė Aistė Jurė, ankstyvosios vaiko raidos principais pagrįstos sistemos „MaMaDu“ įkūrėja Marija Dautartaitė, leidyklos „Vyturys“ vadovas Arūnas Šileris ir leidyklos „Skaitau nuo gimimo“ įkūrėja Ada Vilkė.
Visą dieną Nacionalinėje bibliotekoje dalyvių, specialistų ir šeimų su mažais vaikais laukė įvairūs mokymai, praktiniai užsiėmimai ir pramogos.
Forumo pirmos dienos vaizdo įrašą rasite šioje nuorodoje.
Forumo rėmėjai: Europos nacionalinių bibliotekų direktorių konferencija (Conference of European National Librarians, CENL), Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Partneriai: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švedijos Karalystės ambasada, „EURead“, Latvijos nacionalinė biblioteka, Estijos vaikų literatūros centras, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius.
