Pasak gydytojos, kiekvienoje šalyje skiriasi populiariausios didelių šunų veislės. Lietuvoje pastebima tendencija, kad daugiausia auginami vokiečių aviganiai, labradorai, auksaspalviai retriveriai, akitos, didieji pudeliai, rotveileriai, amerikiečių stafordšyro terjerai, berno zenenhundai ir kiti šunys, sveriantys nuo 22–45 kg ir didesni.
Dažnai diagnozuojamas artritas
Jei pastebėjote, kad augintinis pradeda šlubuoti, judėdamas tausoja vieną ar daugiau galūnių, pasivaikščiojimo metu dažnai ilsisi, ar iš viso atsisako ilgesnių pasivaikščiojimų, galima įtarti artritą. „Šiai ligai būdingas sąnarių sąstingis, sumažėjusi sąnario judesio amplitudė. Gyvūnui sunkiau lipti aukštyn – žemyn laiptais, išlipti ar įlipti į automobilį, užlipti ar nulipti nuo sofos. Susirgus artritu prastėja šuns apetitas, kartais kinta augintinio elgesys, gali būti agresyvus, jei liečiama skaudanti vieta“, – pasakoja M.Reketytė.
Pastebėjus minėtus ligos požymius, reikia nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris diagnozuoja ligą ir skiria gydymą. „Gydymo planas priklauso nuo sąnarių pažeidimo laipsnio. Paprastai skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (trumpo ar ilgo veikimo), rekomenduojama fizinė veikla ir fizioterapija, galima patarti vartoti maisto papildus“, – sako gydytoja.
Kenčia dėl netaisyklingo sąnarių vystymosi
Didelių veislių šunys dažnai kenčia ir dėl paveldėto netaisyklingo sąnarių vystymosi – klubų ar kitų sąnarių displazijos. Šią ligą galima įtarti, jei šuo tampa mažiau energingas, dažniau ilsisi, vengia bendraamžiams gentainiams įprastų žaidimų.
„Šuo gali pradėti neįprastai judėti, šlubuoti viena ar abiem galūnėmis. Testuojant tokius gyvūnus aptinkami menkesni raumenys, skausmingi klubo ir kiti sąnariai“, – teigia veterinarijos gydytoja.
Sąnarių ligos ir jų sukeliami skausmai gali pasireikšti ir jauniems šuniukams, todėl pastebėjus judėjimo sutrikimus ar skausmo požymius, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Sąnarius pažeidžia netinkamas fizinis krūvis ir traumos
Fizinis krūvis, sportas ir žaidimo metu monotoniški, pasikartojantys judesiai – atatranka, sukimasis, neįprastas lenkimas gali sukelti mažesnius ar didesnius uždegiminius židinius sąnarių struktūrose (kremzlėje, pokremzliniame kaule, raiščiuose, kapsulėje).
„Organizmas į tai reaguoja ir bando apsisaugoti, tad šiose vietose kinta kraujotaka, audiniai gali pradėti neįprastai randėti, o ilgainiui kalkėti. Visi šie apsauginiai pokyčiai ilgainiui pradeda trukdyti tinkamai funkcionuoti sąnariui – jie sustorėja, sumažėja jų judėjimo amplitudė. Šios struktūros jau neatsistato – su amžiumi tokie pažeisti sąnariai vis labiau dyla ir kelia gyvūnui skausmą“, – pasakoja M.Reketytė.
Taip pat sąnarius pažeidžia traumos, kurias šuo patiria sporto ar aktyvaus laisvalaikio metu, todėl svarbu parinkti tinkamą fizinį krūvį.
„Jei įsigijote medžioklinio ar tarnybinio tipo šunį, kol jis nepasieks fiziologinės brandos (vienerių metų amžiaus), atsisakykite su juo bėgioti krosus, nežalokite jo sąnarių“, – perspėja gydytoja.
Kasdieninius pasivaikščiojimus taip pat reikia ilginti palaipsniui. „Kai šuo vedamas į dresūros pamokėles, galima tomis dienomis trumpinti pasivaikščiojimus“, – atkreipia dėmesį M.Reketytė ir pataria fizinį krūvį parinkti individualiai, pasitarti su veterinaru ar kinologu.
Jauniems šuniukams lipti laiptais gali būti žalinga
Jei gyvenate daugiabutyje ir neturite lifto arba jis gali bet kada sugesti, prieš įsigyjant didelės veislės šunį M.Reketytė pataria gerai apsvarstyti, ar pajėgsite augintinį kelis kartus per dieną išnešti ant rankų į lauką: „Svarbu žinoti tai, kad kol šuo intensyviai auga maždaug iki 6–9 mėn. amžiaus, privalėtumėte jį nešioti laiptais.“
Vėliau, priklausomai nuo veislės, kai kuriuos šunis galima palaipsniui pratinti prie lipimo laiptais: skatinant skanėstu ir pagyrimu lipti pakopą po pakopos į viršų, po vieną laiptinės segmentą. Gydytoja atkreipia dėmesį į tai, kad laiptų pakopos turi būti neslidžios.
„Kai šuo išmoks lipti į viršų, tuomet tą patį atlikite priešinga kryptimi. Šuniukas gali skubėti, todėl geriau prisegti pavadį – tai savotiškas „saugos diržas“, o jūs būsite jo „angelas sargas“, – patarimais dalijasi M.Reketytė.
Gydytoja perspėja, kad lipant žemyn – aukštyn laiptais stipriai tempiami raumenys, sukuriama neįprasta apkrova sąnariams ir ties jų riba esančioms kaulų augimo zonoms, todėl visuomet šios vietos patiria didesnį ar mažesnį stresą: „Tie šunys, kurie turi genetinę predispoziciją sąnarių displazijai lipdami laiptais kaskart rizikuoja. Jei gyvenate dviejų aukštų name, apie tai reikėtų iš anksto pagalvoti prieš įsigyjant didelės veislės šunį – reikėtų jį apgyvendinti pirmame aukšte ir užtikrinti, kad nelaipiotų laiptais.“
Žiemos metu eidami pasivaikščioti augintinį aprenkite
Augintinių sąnariai reaguoja ir į atvėsusį orą, todėl žiemos metu būtina juos saugoti. Pasak M.Reketytės, sveikam gyvūnui metų laikų kaita didelės įtakos sąnarių būklei neturi, tačiau, net ir sveiką trumpaplaukį šunį, gyvenantį su šeimininku bute ar name, einant į lauką reikia aprengti.
„Nuo artrito kenčiantys šunys šaltuoju metų laiku dažnai tampa mažiau aktyvūs, jų sąnariai labiau sustingsta poilsio metu. Rekomenduojama po jų guoliu padėti šildomąjį kilimėlį. Einant į lauką augintinį privaloma aprengti, kai kuriuos net apauti. Jei šuo nenori ilgai vaikščioti ir atlikęs gamtinius reikalaus tempia jus namo, nevarginkite jo, matyt tą dieną jis nekaip jaučiasi“, – pataria gydytoja.
Norint išsaugoti sveikus sąnarius, augintinio mityba turi būti pilnavertė. „Patarčiau rinktis superpremium klasės pašarą, atitinkantį gyvūno amžių ir dydį. Laikykitės dienos normų rekomendacijų, kurias pateikia gamintojas. Jei gyvūnas gerai ėda, neturi virškinamojo trakto sutrikimų, papildai nėra būtini. Tik sutrikus augintinio sveikatai, veterinarijos gydytojas patars, kokius papildus vertėtų įtraukti į racioną“, – pasakoja gydytoja.
Šunų sąnarių skausmus malšinančios terapijos
Jei augintiniui skauda sąnarius, jam gali padėti masažas, kurio elementarius judesius galite atlikti ir namuose. „Teiraukitės specialisto, kokia jėga, amplitude galite išjudinti savo augintinio skaudančias kūno vietas“, – pataria M.Reketytė.
Sąnarių skausmus mažina ir lazerio terapija. „Yra sukurti buityje naudojami lazerio aparatai, skirti mažinti žmonių sąnarių skausmams. Panašiu principu veikia ir gyvūnų sąnarių gydymui skirti lazerio įrenginiai“, – sako gydytoja.
Palankiai sąnarius veikia hidroterapija – tai puikus būdas sustiprinti raumenis ir sausgysles. „Hidroterapija išjudina sąnarius maksimalia amplitude, be kūno svorio apkrovos“, – teigia M.Reketytė.
Gydytoja pasakoja, kad užsienyje naudojama ir elektroterapija, kuri malšina sąnarių skausmus ir aktyvina nusilpusius raumenis.
„Pasaulyje populiarėja ir DORN’o terapija, taip pat pasiskolinta iš žmonių medicinos. Tai švelni manualinė, skausmus mažinti terapija – tinkanti slopinti nugaros, klubų, kelių, peties lanko skausmus“, – pasakoja gydytoja M.Reketytė.
