Dresuotoja atskleidžia kelias gudrybes, kaip susitarti su besispyriojančiu augintiniu

Žmogus ir šuo labai skirtingi, jų komunikacija ir pasaulio suvokimas taipogi kitokie. Kaip gi elgtis, kad pavyktų susitarti ir patenkinti vienam kito lūkesčius, pataria „Lietuvos kinologų draugijos“ dresuotoja Ana Menčiūnienė. Jei pasiimtine keturkojo mėgiamų skaniukų, pasitelksite kantrybę ir atkaklumą, jau netrukus bendrausite daug sklandžiau.
Labradoro retriveris
Labradoro retriveris / Vida Press nuotr.

1. Ar šuo supranta tai, ką jam sakau?

Joks šuo negimsta su kalbos mokėjimo dovana. Šunys nesupranta žmogiškų žodžių – visi mūsų skleidžiami garsai jam yra... tik garsai. Žodžio reikšmės suvokimas atsiranda tik tuomet, kai su žodžiu yra sukuriama asociacija. Šitaip mokosi ir žmonės: gimdami jie nesupranta jokios kalbos ir jos mokosi tik iš aplinkos (jei vaiko tėvai kalba japoniškai, vaikas išmoks japoniškai, jei lietuviškai – lietuviškai).

2. Kaip šunys mokosi?

Visų gyvų organizmų mokymosi principai panašūs.
Asociacija kyla tik tuomet, kai konkretus veiksmas arba daiktas vadinami TUO PAČIU ŽODŽIU, ir tai daroma nuolat. Jei mokydami kūdikį šakutę vadinsime peiliu, jis užaugęs bus šventai įsitikinęs, kad šakutė ir yra peilis. Jei mokydami kūdikį šakutę vadinsite tai peiliu, tai šaukštu, kūdikis taip ir nesupras, kas tai per daiktas, ir jo galvoje nesusikurs asociacija su pavadinimu (o tik su veiksmu – šakutė yra naudojama valgymui).

3. Kaip išmokyti šunį suprasti komandą?

Jei norime, kad šuo atbėgtų pagal komandą „pas mane“, visada naudojame tą patį pavadinimą, nes šuo atlieka tą patį veiksmą (po komandos grįžta pas šeimininką). Negalime vadinti veiksmo skirtingais žodžiais: „ateik-ateik“, „pas mane“, „čia“, „greičiau“ ir t.t., arba naudoti šuns vardą, nes šuo nesupras kokiu gi konkrečiai žodžiu (komanda) vadinasi pageidaujamas veiksmas ir negalės jo pademonstruoti.

4. Kodėl šuo neklauso komandų?

Jei šuo neatbėga pagal komandą „pas mane", o komanda nuolat skamba, kai šuo atlieka kitą veiksmą, pvz., uostinėja žemę, žaidžia su kitais šunimis ir t.t., pavadinimą jis pradeda sieti būtent su šitais veiksmais. Todėl būtina padaryti taip, kad po komandos šuo atliktų Jums reikalingą veiksmą, ir padarytų tai kuo greičiau.

5. Ko reikia, kad šuo pradėtų klausyti?

Tam, kad šuo būtų suinteresuotas atlikti veiksmą netrukus po komandos, turime jam kažką pasiūlyti. Tinka viskas, kas domina šunį, bet universaliausias apdovanojimas yra maistas. Galima naudoti kasdienį šuns maistą (su sąlyga, kad jis nėra šeriamas iš dubenėlio ir maistas atiduodamas už pratimus) arba jo mėgstamus skanėstus.

6. Kaip suprasti, ar apdovanojimas yra tinkamas augintiniui?

Apdovanojimas yra tinkamas tuomet, kai šuo rodo aktyvų susidomėjimą tuo, ką turite. Jei įkalbinėjate šunį pavalgyti arba jis nusisuka nuo siūlomo skanėsto,tai nėra tinkama šuns būsena mokslams. Geri skanėstai yra tie, kurių paragavęs šuo nenuleidžia nuo jūsų akių ir reikalauja kito kąsnio. Skanėstus galima pasigaminti savarankiškai: tam puikiai tiks virti skrandukai, kepenėlės, širdelės ir t.t. Jei šuns nedomina jokie skanėstai arba jis alergiškas tam tikram maistui, laikas pareguliuoti jo maitinimosi rėžimą arba užtrukti susirandant būtent tuos gardėsius, kuriuos jis dievina (pasirinkimas šiais laikais ypač platus).

7. Kaip ilgai reikės apdovanoti šunį?

Apdovanoti šunį reikės tol, kol įvyks keli svarbūs dalykai:

  • susikurs mums reikalingas šuns įprotis: po tam tikro kartojimų kiekio šuns galvoje atsiras „įspaudas“ sudarytas iš neuroninių grandinių, šuo sukurs asociaciją su žodžiu (komanda) ir galės užtikrintai atlikti pageidaujamą veiksmą;
  • veiksmas bus susietas su apdovanojimu: veiksmą atlikti malonu, nes jis neša smagius dalykus, todėl su laiku maloniu tampa pats veiksmas ir malonu bendrauti su šeimininku, nes jis tą veiksmą siūlo;
  • veiksmas bus kartojamas įvairioje aplinkoje, kol netaps nuolatiniu. Pagrindiniu apdovanojimu šuniui bus pats veiksmo atlikimas ir nuoširdus šeimininko džiaugsmas.


8. Ką daryti, kai šuo išsiblaško?

Šuns šeimininkas kontroliuoja 3 pagrindinius dalykus:

  • šuns resursus (maistą, žaislus, rodomas savo emocijas ir kitus šuniui svarbius dalykus);
  • šuns aplinką (kur, kaip, kada ir kokiu laiku, tarp kokių dirgiklių vyks šuns mokymosi procesas);
  • šuns laisvę (šuo gali būti kontroliuojamas pavadėliu arba kitomis priemonėmis, būtina įsigyti gerą antkaklį arba petnešas iš kurių šuo negali išsinerti, patogų pavadėlį).

Jeigu šuo klauso jūsų namuose ir sunkiau lauke, svarbius šuniui dalykus perkelkite į lauką. Tegul šuo mokosi ilsėtis namie ir aktyviai veikti lauke (taip palaipsniui bus sprendžiama ir išsiskyrimo nerimo problema).

Geriausius žaislus ir gardžiausius skanėstus pasiimkite į lauką. Paslėpkite žaislus namuose, patraukite namie stovintį dubenėlį su ėdalu. Nuoširdžiausias savo emocijas, aktyvų bendravimą su šunimi, žaidimus su juo taip pat pasaugokite pasivaikščiojimams, tada lauke sulaksite didesnio šuns dėmesio.

Jei šuo atsisako bendrauti, stipriai susijaudina matydamas šunį arba kitą, jam įdomų objektą, neleiskite savęs neklausyti. Tam naudokite patogius įrankius – platų antkaklį arba patogias petnešas, patogų pavadėlį, kuris padės išlaikyti šunį. Nejudėkite iš paskos šuns – atvirkščiai, padidinkite atstumą nuo dirgiklio ir palaukite kol šuo nusiramins. Jei šuniui sudėtinga nurimti – pirmoms treniruotėms pasirinkite ramesnes vietas. Mokytis tarp dirgiklių šuo galės tik tuomet, kai jau suformuos pirminius įpročius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis