Nors kiek jo kasdienybę palengvinti norintys artimieji kreipėsi pagalbos į žiniasklaidą, pagalbos šauksmą platina ir socialiniuose tinkluose.
„Vaikai – tai maži žmogeliukai, kurių kiekviena mimika, kiekvienas žvilgsnis, kiekviena ašara ir kiekviena šypsena yra pati nuoširdžiausia, kokios neparodys nė vienas suaugęs žmogus.
Dar rugsėjo 3 d. šiais žodžiais Dovilė pasidalijo su draugais po savo mylimo sūnelio Pauliaus nuotrauka, o šiandien, mieli draugai, labai reikalinga Jūsų pagalba vos dviejų savaičių berniukui, gimusiam rugpjūčio 30 d., nes būtent šiandien jis liko našlaitis netikėtai užgesus vos devyniolikos metų sulaukusios jo mamytės Dovilės gyvybei“, – feisbuke rašė Dovilės pusseserė Laura Meldaikė.
Anot jos, Pauliukas, vos spėjo pažinti savo mamą, jos neteko. „Jis nebejaus jos rankų šilumos, nebegirdės jos širdies plakimo, jau niekada neišgirs mylinčio balso ir neišvys spindinčių akių“, – liūdnai konstatavo velionės Dovilės giminaitė.
Pasak jos, berniukui labai reikia gerų žmonių pagalbos – mat Pauliaus tėtis bedarbis, o Dovilės mama, Pauliaus močiutė, nepajėgi iš minimalaus atlyginimo nesiekiančiomis pajamomis išlaikyti anūko.
Sirgo nuo mažų dienų
Susisiekus su Pauliaus mamos pussesere, ši paaiškino, kas nutiko, kad taip staiga užgeso Dovilės gyvybė.
„Matot, ji sirgo nuo mažų dienų. Širdies nepakankamumas ir plaučių hipertenzija. Nėštumas nelabai iš tiesų buvo galimas, bet ji ryžosi tam. Labai troško vaikelio... Susirado draugą, ir nėštumas galbūt kiek išprovokavo sveikatos pablogėjimą“, – svarsto jos pusseserė Laura Meldaikė, su kuria 15min bendravo Dovilės laidotuvių dieną.
Gimdymas buvo nelengvas. Teko daryti cezario pjūvį. Tačiau sūnelis gimė. Laiminga šeima grįžo į namus, tačiau praėjus vos savaitei Dovilė smarkiai sunegalavo ir atsidūrė ligoninėje - čia sustojo moters širdis.
Gydytojai esą buvo perspėję moterį apie pasekmes, jei ji ryšis gimdyti, vis dėlto taip susidėliojo, kad ji pastojo ir priėmė sprendimą – kad sūnus gims. Dovilė labai jo troško ir laukė.
„Ji nė nežinojo iš pradžių, kad pastojo, sirgo mėnesinėmis, sužinojo, kai buvo trečias mėnuo“, – pasakoja pusseserė Laura, leisdama suprasti, kad pasidaryti abortą būtų buvę per vėlu. Taigi berniukas gimė, tačiau pažino mamą labai trumpai. Pernelyg trumpai.
Matot, ji sirgo nuo mažų dienų. Širdies nepakankamumas ir plaučių hipertenzija. Nėštumas nelabai buvo galimas, bet ji ryžosi tam. Labai troško vaikelio, – pasakoja pusseserė Laura.
Probleminė šeima
Pauliukas šiuo metu gyvena su tėčiu Tomu Šopiu ir močiute. Bet, kaip pripažįsta Laura, ar šie du artimiausi jo žmonės sugebės tinkamai prižiūrėti vaikelį, dar nežinia, nors šanso galbūt jie verti. Giminaičiai stengsis jiems padėti kaip įmanydami, kad tai padaryti šiems dviem žmonėms būtų lengviau.
„Tėtis neturi gerų socialinių įgūdžių. Jis nedirbantis. 50 proc., rodos, jo nedarbingumas. Jis užaugęs vaikų namuose Radviliškyje. Čia mano mamos sesers mergaitė mirė, bandysime padėti, prižiūrėt, patikrinti, kaip jam einasi“, – nepalikti bėdoje pusseserės vaikelio žada Laura. Anot jos, močiutė – Dovilės mama – esą turi problemų su sveikata, yra turėjusi jų ir su alkoholiu. „Bet prisiekė, kad daugiau išgėrinėjimų nebus, kad rūpinsis Pauliuku, bet žinot, kaip būna...“ – svarsto ji.
Turint minty visas šias aplinkybes, buvo nurodytas Pauliaus tetos Renatos Martišienės sąskaitos numeris, kad pinigai būtų panaudoti tik vaikelio labui.
„Mes nurodėme jos sąskaitą, kad prižiūrėtume, jog visi pinigai būtų skirti vaikui, o ne panaudojami, pavyzdžiui, alkoholiui ar kitiems dalykams“, – sako Laura, leisdama suprasti, kad vaikas juk niekuo dėtas.
Vis dėlto, pripažįsta, kad vaiko tėtis irgi negali vartoti alkoholio – išgėręs tampa agresyvus. Ne kartą esą į šiuos namus yra skubėję ir policijos pareigūnai, šeima greičiausiai buvo įtrauka į rizikingųjų sąrašus. Pasak Lauros, blogiausiu atveju, jei vaikelio tėvas ir močiutė nesugebės jo auginti deramai, globoti Pauliuką imsis artimieji.
Šeimoje neturėjo ramsčio
Lauros teigimu, pusseserė Dovilė labai laukė gimstant sūnaus. Tikėjo, kad jai pačiai taip pat bus viskas gerai, nepaisant gydytojų perspėjimų.
Vis dėlto gyvenimas sudėliojo viską kitaip.
Pati Dovilė, anot pusseserės, gyveno šeimoje, iš kurios galbūt ne visada sulaukdavo pamokymų, tinkamų patarimų.
„Ji užaugo šeimoje, kuri neįskiepijo jai tinkamų socialinių įgūdžių. Bandydavome jai ką nors paaiškinti, kaip turėtų būti, bet tik numodavo ranka“, – sako Laura.
Dovilės biologinis tėtis ją paliko, iki paauglystės ją augino patėvis. Vis dėlto su juo Dovilės mamos keliai išsiskyrė, mama susirgo. Toliau Dovilė sukosi viena, kaip išmanė, – neturėjo, į ką atsiremti, buvo uždara ir išgyvenimus daugiausia pasilikdavo sau. Tiesa, jei namuose kildavo vaidų – giminėms pasiskųsdavo.
Prašo padėti
Dabar niekas negalės pranešti, jei kils bėdų dėl alkoholio, todėl giminaičiai pasirengę nuolatos važiuoti, padėti, prižiūrėti, kad ir Pauliuku būtų pasirūpinta, kad už nuomojamą dviejų kambarių butą mokesčiai būtų sumokėti.
Rekvizitai paramai pervesti:
Gavėjas: Renata Martišienė
Sąsk. Nr. LT327044000014648271
Gavėjo bankas: SEB bankas
Swift kodas: CBVILT2X
Paskirtis: parama Pauliui Šopiui,
Paypal: renatamartisiene22@gmail.com
„Padėti berniukui ir jo šeimai galite pervesdami lėšas į Pauliaus tetos Renatos Martišienės sąskaitą arba paremdami drabužėliais, sauskelnėmis, mišinukais, žaisliukais ir kitais naujagimiui reikalingais daiktais“, – vardija Laura.
Jos teigimu, ko gero, bus reikalingi ir vaistai. Esą vaiko tėčiui gydytojai buvo rekomendavę po mėnesio pasidaryti tyrimus. „Jam reikia tyrimus daryti, nes tėtis sirgo, mama dėl sveikatos bėdų turėjo. Pati atostogausiu, važiuosiu su tėčiu pas gydytojus, kad apžiūrėtų Pauliuką – į Kauno klinikas, kur gimęs berniukas. Buvo reikalavimas gydytojo, kad po mėnesio reikia šviesti galvytę, stuburiuką, atlikti genetinius tyrimus“, – pasakoja velionės Dovilės giminaitė.
Anot moters, berniukas su šeima net normalių gyvenimo sąlygų neturi – esą butas, kurį šiuo metu nuomojasi jo tėtis ir močiutė, nors tvarkingas, tačiau apleistas. Norėtųsi šviesesnės aplinkos berniukui augti.
„Nelabai kaip jis atrodo. Dviejų kambarių butas seno planavimo, bet ten remonto seniai nematęs būstas. Vonia gal labiausiai kliūvanti... Bent vieno kambario bendrabučio tipo butuką nusipirktų“, – svarsto ji.
Kadangi buto sąlygos, artimųjų manymu, netinkamos, šeimą pagyventi laikinai, kol bus surinkta parama ir surasta geresnė vieta gyventi, gali priimti Dovilės teta.
