Į užsienio kalbas pasinerti verta kuo anksčiau
Anot R.Rupšienės, bilingvistinio ugdymo metodas išpopuliarėjo ne be reikalo. Nuo mažumės taikant šį metodą, veiksmingai išnaudojamas kalbos įsisavinimo požiūriu pats imliausias vaikų raidos etapas. Ankstyvojoje vaikystėje – nuo trečiųjų gyvenimo metų – vaikai kalbos mokosi to nejausdami, tarsi be jokių pastangų, paprasčiausiai būdami aplinkoje, kurioje kalba yra vartojama. Kaip teigia specialistė, tam nereikia struktūruoto proceso, būdingo mokyklinėms užsienio kalbų pamokoms.
„Panašiai, kaip gimtosios kalbos ankstyvajame amžiuje mokomės natūraliai, taip ir užsienio kalbos pamatus galima pakloti pasitelkiant vadinamąjį imersijos – pasinėrimo į kalbą – metodą. Kai su vaiku bendraujama tam tikra kalba, ji yra nuolat girdima, mažametis jos mokosi tarsi nesąmoningai.
Vėlesniame amžiuje šis gebėjimas „sugerti“ kalbą silpsta, ima dominuoti pagrindinė kalba, jos struktūros ir modeliai, o norint išmokti naują, reikia vis daugiau pastangų. Dėl to suaugus kalbas išmokti yra gerokai sunkiau negu vaikystėje. Todėl verta vaikus keliomis kalbomis pradėti ugdyti dar darželyje. Tai patvirtina daugybė neurolingvistinių tyrimų, o taip pat ir bilingvizmą pasirinkusių tėvų patirtys, jų vaikų sėkmės istorijos“, – sako R.Rupšienė.
Pradžioje – „tylusis“ kalbos mokymasis
Ekspertė pabrėžia, kad sėkmingam bilingvistiniam ugdymui svarbu geras pasirengimas ir dvikalbio ugdymo metodiką išmanantys profesionalūs pedagogai. Siekiant užtikrinti maksimaliai efektyvų bilingvistinį ugdymą, „Saulės gojuje“ jau 20 metų vadovaujamasi principu „vienas žmogus – viena kalba“. Tai reiškia, kad pakaitomis su vaikais bendrauja ir pamokas veda tik lietuviškai arba tik užsienio kalba kalbantis pedagogas. Tai suteikia nuoseklumo ir sukuria įtraukiančią kalbinę patirtį, kai akistata su nauja kalba tampa neišvengiama.
„Darželyje kalbėdami sava kalba pedagogai inicijuoja žaidimus, skaito pasakas nesibaimindami, kad vaikai dar ne viską supranta ar negali jiems atsakyti. Svarbu nepamiršti, kad pirmasis kalbos mokymosi etapas yra „tylusis“, kai vaikas tiesiog klausosi, išmoksta atpažinti su kasdienybės objektais ar veiksmais susiejamus tam tikrus išsireiškimus. Ankstyvajame mokymosi etape svarbiausias vaidmuo tenka kūno kalbai, mimikai, patyriminės veiklos užsiėmimams, verbaliniams pasikartojimams per skaičiuotes, ketureilius, daineles, ritualus“, – pasakoja R.Rupšienė.
Specialistės teigimu, vaikai yra tarsi kempinės ir pirmiausiai į save sugeria tai, kas jiems aktualu ir siejasi su jų jau turima patirtimi. Tik tuomet, kai per kasdienį bendravimą ir interakcijas su užsienio kalba apsiprantama, ja pamažu imamos reikšti mintys. Taip formuojasi šnekamosios kalbos pagrindas. Tuomet vaikai yra kviečiami toliau nuosekliai eiti kalbos mokymosi keliu – susipažįsta su skaitymu bei rašymu.
Pažintis su bilingvizmu – per asmenines patirtis
Šiandien bilingvistinį ugdymo metodą Lietuvoje jau taiko ne viena ugdymo įstaiga. Tačiau R. Rupšienė pasakoja, kad dutūkstantųjų pradžioje situacija buvo visai kitokia ir teko eiti nepramintais takais. Apie bilingvizmą Lietuvoje ne tik buvo žinoma labai mažai, bet ir bendrai į užsienio kalbų mokymą ankstyvoje vaikystėje buvo žiūrima gana skeptiškai. Šiandien mitas, kad ankstyvas užsienio kalbos mokymasis kelia pavojų gimtosios kalbos įsisavinimui, yra paneigtas. Jam prieštarauja ir dvikalbių šeimų ar valstybių, kuriose kalbama keliomis kalbomis, pavyzdžiai.
„Mintis Lietuvoje pradėti taikyti bilingvistinį ugdymo modelį kilo iš asmeninio „Saulės gojaus“ darželio įkūrėjų poreikio, todėl į šią sritį gilintasi išties daug ir nuoširdžiai. Dvikalbėse steigėjų šeimose augantiems ikimokyklinio amžiaus vaikams buvo ieškoma tokią aplinką atspindinčios ugdymo įstaigos. Tačiau anuomet tokios Lietuvoje paprasčiausiai nebuvo. Ši situacija ir bendrai lūkesčių neatitikę ugdymo standartai paskatino įkurti nuosavą privatų darželį, kuriame būtų taikomi pažangūs ir gerosiomis užsienio praktikomis paremti pedagogikos metodai“, – apie „Saulės gojaus“ ištakas pasakoja R.Rupšienė.
Dvikalbystė naudinga ne tik darželinukams
Per du dešimtmečius nuo pirmojo „Saulės gojaus“ darželio įsteigimo ugdymo įstaiga gerokai išsiplėtė. Viena septynių darželinukų grupė išaugo iki dviejų darželių ir pagrindinės mokyklos. Per visus metus bilingvistinis metodas išliko vienu iš kertinių šios švietimo įstaigos ugdymo filosofijos principų. Kaip pastebi „Saulės gojaus“ pagrindinio ugdymo vadovė, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, sprendimas didelį dėmesį skirti dvikalbystei buvo išties toliaregiškas. 2008 m. „Saulės gojaus“ inovacijos kalbinio ugdymo srityje buvo įvertintos Europos pažymėjimu už naujovišką vaikų kalbinį ugdymą.
„Dvikalbį ugdymo modelį taikome ne tik darželių grupėse ir pradinėse klasėse, bet ir pagrindinėje mokykloje. Čia užsienio kalba nėra tiesiog atskiras dalykas, kurio mokomasi šalia kitų disciplinų: ji tampa kasdieniu mokymosi įrankiu ir kalba, lygiaverte lietuvių kalbai, mat anglų kalba vyksta dalis mokomųjų dalykų. Šiuolaikinėje pedagogikoje tai vadinama integruotu dalyko ir užsienio kalbos mokymosi metodu (angl. Content and Language Integrated Learning – CLIL). Svarbu ir tęstinumas – mokiniai iš dvikalbio mūsų darželio į mokyklą ateina jau pasitikėdami savo kalbiniais gebėjimais ir demonstruodami tvirtus kalbinius įgūdžius, kuriais vėliau remiasi mokydamiesi ne tik kalbų“, – sako R.Rupšienė.
Ankstyva kalbinė patirtis – įrankis tobulėjimui
Anot ekspertės, gilus antrosios kalbos mokėjimas išplečia pažinimo galimybes – leidžia mokiniams naudotis įvairesniais šaltiniais, mokomąja medžiaga, todėl padeda pasiekti geresnių mokymosi rezultatų ne vien tik kalbų, bet ir kitose srityse. Tokiu būdu bilingvizmas suteikia stiprius pagrindus tolimesnei vaiko mokymosi kelionei aukštosiose mokyklose ir augimui profesinėje srityje.
R.Rupšienė sako, kad šiandien, esant galimybei laisvai keliauti, bet kur studijuoti ir bendrauti „besieniame“ pasaulyje, abejojančiųjų dvikalbio ugdymo nauda beveik nebėra, todėl tėvai labai palaiko šią ugdymo įstaigos nuo pat pradžių pasirinktą kryptį.
„Tyrimai taip pat rodo, kad dvikalbis ugdymas gali būti naudingas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Pavyzdžiui, anglų kalba dėl paprastesnės savo struktūros kai kuriems vaikams padeda lengviau įsitraukti į ugdymosi procesą ir siekti gerų mokymosi rezultatų. Mūsų mokykla dėl praktikuojamos dvikalbystės taip pat tapo patraukli iš užsienio sugrįžusioms šeimoms, norinčioms bilingvistinio ugdymo metodo pagalba padėti neretai silpniau lietuviškai kalbantiems savo vaikams sklandžiau adaptuotis šalies švietimo aplinkoje“, – teigia specialistė.
Baimės nepasitvirtina
Anot R.Rupšienės, būna, kad kai kurie tėvai baiminasi, jog bilingvistinis ugdymas neleis vaikui pakankamai gerai išmokti lietuvių kalbos, tačiau labai greitai įsitikinama, kad mūsų ugdymo įstaigoje pastarajai skiriamas išties didelis dėmesys.
„Daugeliu atvejų vaikai greit pripranta prie dvikalbio ugdymo modelio – dviem kalbomis dėstomas pamokų turinys ar bendravimas su pedagogais tampa natūralus. Yra šalių, tokių kaip Kanada, Šveicarija ar Belgija, kur bilingvizmas švietimo sistemoje įtvirtintas nacionaliniu lygiu. Jose vaikai dėl tokio modelio nepatiria jokių nepatogumų“, – pasakoja „Saulės gojaus“ pagrindinio ugdymo vadovė.
Kartais taip pat nerimaujama dėl sklandžios vaikų adaptacijos darželyje, kai grupėse dirba ne lietuviškai kalbantys specialistai. Tačiau, kaip pabrėžia R.Rupšienė, vaikai pamilsta ne kalbą, o žmogų.
„Tiek su lietuviškai kalbančiais, tiek su anglakalbiais specialistais mažieji nesunkiai užmezga artimą ryšį. Vaikai turi gerokai mažiau išankstinių nuostatų nei suaugusieji ir nauja kalba jiems netampa barjeru. Priešingai – tai yra dovana ir galimybė, kurią tikrai verta išnaudoti“, – sako R.Rupšienė.
