Taip spėju, internete skaitydama apie mūsų garsenybes (kas rašys apie eilines mirtingąsias…). Pribloškianti figūra ir romantiška draugystė – vestuvės (šitas galima praleisti) – nėštumas ir darbas (scenoje, vakarėliuose ar kur kitur) kone iki ligoninės – gimdymas – vėl pribloškianti figūra, ypač jei bikinių sezonas. Tik va mano klasės, kurso ir šiaip draugėms, kaimynėms, kolegėms bei pusseserėms taip labai nepasisekė…
Galbūt esate tai patyrę ar bent įsivaizduojate: pirmos savaitės ar net mėnesiai būna ne iš lengvųjų. Nemigo naktys, sauskelnių keitimas, nuolatinis maitinimas, nesibaigiantis skalbimas, o jei dar nėštumas ar gimdymas buvo komplikuoti, gimė dvynukai ar namie jau laukia pora vyresnių vaikų, užpuola sveikatos problemos…
Naujai iškeptos mamos ypač pirmomis dienomis gali nustebti: naujagimis – milžinas, o aš vis dar atrodau kaip šeštą mėnesį nėščia?! Strijos, gal net randas po operacijos ant pilvo, skausmas šen ar ten – sąrašą galima pratęsti.
Ir štai žiniasklaida džiugina naujienomis, kad „pirmą kartą po gimdymo viešumoje pasirodžiusi Erica Jennings pribloškė puikia figūra“ (klausimas off topic, kaip sako anglakalbiai, – o kada jos figūra buvo prasta?). „Redos Bžeskienės figūra po gimdymo nustebino net visko mačiusius“, – skelbia rašinuko apie Amelija pavadintos mergaitės mamą. Anot žurnalistų, labiau už vardo paieškas daugeliui rūpėjo, kaip po gimdymo pakito šios figūra. Nejaugi?
Besilaukdama šokėja Edita Daniūtė demonstravo įspūdingą pilvuką, vos savaitę po gimdymo – stulbinančias formas, o dar po poros mėnesių puikavosi tobulu pilvo presu (čia – ne jos fotodienoraštis, o kelių atskirų rašinių pagrindiniai akcentai. Tema, regis, buvo išties aktuali.).
Monika Šedžiuvienė pati pasigyrė, kaip per porą mėnesių po gimdymo atsikratė net 15 kg. Baleto primarijui Nerijui Juškai „sūnų padovanojusi“ mylimoji Agnė irgi išlaikė nuostabias kūno formas – nors daugeliui mamų po gimdymo tenka kovoti su nėštumo metu priaugtais papildomais kilogramais, jos tokie vargai nelaukė.
Tinklaraštininkė pataria: tai – ne geriausias laikas pradėti papildomai kankinti save dietomis ar atsilenkimais, todėl verčiau ramiai kasdien suvalgyti savo šokoladą.
Gerai atrodyti nedraudžiama, bet panašūs rašiniai – ne vien proga pasidžiaugti kažkieno dailia figūra, bet ir skaudus priekaištas, jog kitoms – daugeliui kitų – taip nepasisekė, bei paskata siekti to paties, nors medikai nerekomenduoja ką tik iškeptoms mamoms skubėti alintis dietomis ir sportu.
Prieš keletą metų britų žurnalistai pakalbino kelias jaunas mamas ir parodė, kaip jų kūnai atrodo po gimdymo. Paprastoms mirtingosioms vargiai pavyksta 9 mėnesius nešioti kūdikius (kai kurioms – net ne po vieną), o po kelių savaičių apsitempti bikiniu ir pozuoti plokščioms lyg lentoms lyg niekur nieko.
„Brangios Tobulos Mamos, aš žaviuosi jumis ir jūsų sugebėjimu auginti 3 vaikus ir tuo pačiu atrodyti puikiai, suspėti į sporto klubus, pas kosmetologes, bei 15 kūdikių jogos, kūdikių dainavimo, kūdikių skaitymo ir kitokių būrelių kiekvieną savaitę“, – sarkazmo neslepia viena tinklaraštininkė.
Mamoms, kurios po gimdymo neatgavo ankstesnių formų, turi apdribusią pilvo (ir ne tik) odą bei strijų ant viso kūno, taip pat greičiausiai per parą miega ne daugiau kaip 5 val., nuolat ant rankų tampo mažą zirziantį, kad ir mylimą padarėlį, patiria daug streso, ir kurių vienintelė pramoga gali būti parduotuvė ar dušas vienumoje, ji pataria: tai – ne geriausias laikas pradėti papildomai kankinti save dietomis ar atsilenkimais, todėl verčiau ramiai kasdien suvalgyti savo šokoladą.
Sunku patikėti, kad kai kurios moterys nenori vaikų ne dėl sėkmingos karjeros, baimės užsikrauti didelę atsakomybę ar prastos finansinės padėties, bet tiesiog bijodamos subjauroti savo kūną.
Kas sakė, kad vaikai kenkia figūrai? Jei žiūrėtume grynai biologiškai, juk moters paskirtis – susilaukti palikuonių.
Antai populiarios TV laidos apie svorio metimą „The Biggest Loser“ (žodžių žaismas – angl. didžiausias pralaimėtojas, nevykėlis arba praradėjas) trenerė Jillian Michaels sykį pareiškė nė nesvajojanti apie biologinius vaikus: „Ruošiuosi įsivaikinti. Negalėčiau to padaryti savo kūnui.“ Mat buvusi apkūni paauglė turėjo gerokai pasistengti, kad turėtų norimą figūrą. Be to, moteris homoseksuali. Ir išties su partnere įsivaikino mergaitę iš Haičio, o ši dar pagimdė sūnų. Tobulam kūnui grėsmės nekilo.
Kitaip būtų reikėję žvaigždei ieškoti internete tinklalapių, kuriuose paslaugiai patariama, kaip „patobulinti figūrą po gimdymo“. Bet kas sakė, kad vaikai kenkia figūrai? Jei žiūrėtume grynai biologiškai, juk moters paskirtis – susilaukti palikuonių. Netapus nėščiai tai sunkiai įmanoma, o tai reiškia patinusias kojas, padidėjusią krūtinę ir visas apimtis, jau nekalbant apie gerokai išsipūtusį ir paskui nukarusį pilvą bei strijas, o kartais – ir operaciją. Trumpai tariant, subjaurotą kūną, ar ne?..
Kūną gali bjauroti randai, palikti nusigėrusio vairuotojo sukeltos avarijos, viskuo nepatenkinto bambeklio išraiška, gal net nemokšiškai nudažyti ir nualinti plaukai. Ilgalaikėje perspektyvoje kūną bjauroja kasdienis latytės puodas, butelis alaus prie šašlykų sodyboje, bateliai su neįmanomo aukštumo ir plonumo kulniukais, soliariumai ir ilgos valandos kur nors Turkijos paplūdimyje, kartais – tatuiruotės. Sako, net ir stringai.
O kodėl kūnas, devynis mėnesius auginęs ir saugojęs mažą žmogutį, keliolika valandų kentęs gimdymo skausmus, vėliau savaites bandęs atsigauti ir toliau maitinantis tą žmogutį, turi būti bjaurus? Dėl to, kad netelpa į ankstesnius drabužius, nė viena jo dalis nėra „pagedusi“. Žinoma, pačiai mamai nedraudžiama jaustis nepatogiai dėl didesnio pilvo (juoba kad figūra, medikų teigimu, ankstesnius matmenis pasiekia maždaug per pusmetį), bet priežastis tam turėtų būti ne būtinybė priblokšti grakščiais linkiais.
Moters kūnas nuo seno net teisiškai buvo laikomas vyro nuosavybe. Būdavo taip, kad vyras galėjo paduoti į teismą tą, kuris permiegojo su jo žmona, – dėl turto praradimo, nors moteris dėl pasikėsinimo į savo kūną skųstis negalėjo.
Šiandien žiniasklaidoje ir reklamoje moters kūnas dažnai tebėra objektas. Tad nieko keisto, kad jį reikia tobulinti, – ar po gimdymo, ar šiaip dėl papildomų kilogramų. Dar daugiau – kūnas aptarinėjamas viešai tarytum daiktas. Nėštumas, gimdymas, kūdikio priežiūra yra nepaprasta ir nelengva patirtis – fiziškai, psichologiškai, emociškai, o mes… „Ak, ji vėl įlenda į 38 dydžio džinsus! Tik pamanyk, ta lentyna telpa tarp sofos ir sienos!“
Perdėtas dėmesys į ką tik iškeptos mamos figūrą (ypač jei vaikas – antras, trečias ar ketvirtas), jos pilvuką, priaugtus ir prarastus kilogramus (kurie būtini gyvybės kūrimo procesui), papilnėjusią ar nukarusią krūtinę bei kitus vakarietiškus grožio standartus į šoną nustumia motinystės džiaugsmus ir vargus.
TAIP PAT SKAITYKITE: E.Laurinaitis: nereikia įsivaizduoti, kad geras seksas santuokoje atstos viską
Pristabdyta profesinė veikla ar mokslai, tobulinimosi ir saviraiškos galimybės, ryšiai su draugais, ligtoliniai pomėgiai, net tokie niekai, kaip grožio procedūros (ne kad kitiems suteiktum estetinį pasitenkinimą, o kad pati pasijustum smagiau ir gautum minutę malonumo nemaitinti/nevystyti/nemigdyti/neskalbti/netvarkyti/negaminti, galų gale ir šiaip kartais reikia apsikirpti).
Be to, dar nuolat tenka sukti galvą, kur pamaitinti kūdikį, kad nieko neįžeistum plaikstydamasi nuoga krūtine, kur pakeisti sauskelnes, kaip nukeliauti iki poliklinikos, susitikti su draugais ar šiaip pasivaikščioti po miestą, jei prieinamas tik viešasis transportas (teoriškai jis draugiškas žmonėms su ratukais, praktiškai – tik pagal grafiką).
Ne taip seniai po užsienio žiniasklaidą ir socialinius tinklus keliavo vienos mamos, kurią prieš pastojant kažkas įspėjo neturėti vaikų, nes jie subjauroja kūną, parašyta „Odė mano kūnui po gimdymo“. Mažylei buvo jau keturi mėnesiai, bet kūnas tebejautė jos gyvenimą viduje. Pajuodę paakiai, įduba vietoj bambos, praplatėję klubai, ištampyta ir strijų išraizgyta pilvo oda… „Ar suvokiate to reikšmę? Kiekviena ranka, koja, pirštai… net jos širdis vystėsi netoli krūtinėje plakančios mano širdies. Tik tie odos kalnai patvirtina, kad anksčiau mes buvome vienas kūnas, o ne du. Kaip galiu to gėdytis?“ – retoriškai klausė autorė.
„Mums reikia paramos, ne gėdijimo“, – apibendrino viena mama. Gražuole ją kažin ar pavadinsi – jei vertinsi pagal Vakaruose nusistovėjusius standartus. Užtat kokios gražios jos ir dešimčių kitų mamų su ryškiomis strijomis ant beformių pilvų bei kūdikiais ant rankų nuotraukos! Tokių, kokios buvo ar bus jūsų mamos, seserys, draugės, žmonos ar jūs pačios. Pažiūrėkite, jei negalvojate, kad gimdymas yra greitas dietos pakaitalas.
