Praktiniais patarimais, kaip ugdyti vaikų bei paauglių emocinį intelektą bei kaip prie šio proceso gali prisidėti tėvai bei pedagogai, dalinasi psichologė, emocinio intelekto lavinimo užsiėmimų ir organizacijos „Mentor Lietuva“ stovyklos vadovė Rūta Vitienė.
Emocinį intelektą būtina ugdyti nuo mažų dienų
„Žinios apie savo ir kitų emocinį patyrimą nėra įgimtos. Jas vaikai kaupia augdami. Jie sugeria viską, ką sako ir daro tėvai. Jie stebi, kaip mama reaguoja, pavyzdžiui, ką sako ir kaip elgiasi, kai užkliūna už išmėtytų žaislų, kuriuos vaikas jau tris kartus buvo prašomas susitvarkyti. Jausmų atpažinimas ir jų įvardinimas padeda mažiesiems nurimti, suprasti, kas vyksta, būti išklausytiems, suprastiems – tokiu būdu šeimoje kuriamas kokybiškas ryšys bei stiprus pagrindas tolimesniam ugdymui“, – sako psichologė Rūta Vitienė.
Pasak jos, vaiko supratimas ir sukauptos žinios lemia tai, kaip jis suvoks savo emocijas: kuo jos įvairesnės, tuo įvairesnių jausmų valdymo pasirinkimų turės suaugęs.
„Ugdymo įstaigose privalomu tampa smurto ir patyčių prevencijos programų įgyvendinimas, tad dabar mokiniai turi daugiau galimybių ugdyti skirtingas emocinio intelekto sudedamąsias dalis, tarp kurių – empatiją: gebėjimą suprasti kitų žmonių jausmus, įsijausti į jų būseną. Tai ilgas ir sudėtingas procesas, tad labai svarbu jį pradėti ugdyti nuo mažų dienų“, – pabrėžia R.Vitienė.
Aukšto emocinio intelekto paaugliai yra pranašesni
„Aukštą emocinį intelektą turintis vaikas ar paauglys palyginti su žemą intelektą turinčiu, geriau moka tinkamu, priimtinu būdu išsakyti savo jausmus, išreikšti pyktį, liūdesį, ilgesį ir kitas emocijas. Be to, jis žino ir naudoja būdus, kurie padeda nurimti, prisitaikyti prie situacijos, rasti efektyvių problemų sprendimo būdų, atsižvelgiant į savo bei aplinkinių jausmus ir poreikius“, – sako emocinio intelekto lavinimo užsiėmimų vadovė.
Pasak jos, natūralu, jog sprendžiant konfliktus šeimoje, aukštą emocinį intelektą turintys paaugliai, ištikus pykčio situacijai, gebės geriau nurimti, ramiu tonu išsakyti, kas jiems nepatinka, išklausys tėvus, kas, tikėtina, ves prie efektyvaus sprendimo.
„Mokykloje aukštą emocinį intelektą turintys mokiniai paprastai yra įvardinami kaip gebantys dirbti komandose, turintys lyderio savybių, vedantys žmones paskui save. Jie efektyviau sprendžia, kokiu būdu bendrauti su mokytojais, reaguoja į kitų jausmus, taip pat, pasirinkdami bendravimo temą, pobūdį, koreguoja savo elgesį“, – sako vaikų stovyklos vadovė Rūta Vitienė.
Psichologė R.Vitienė dalinasi pagrindinėmis taisyklėmis, kurios padės tėvams prisidėti prie paauglio emocinio intelekto ugdymo:
Dalinkitės savo išgyvenimais. Rodykite tiek malonius, tiek nemalonius jausmus, juos įvardykite, sakydami „aš liūdžiu“, „aš pykstu“. Paaiškinkite, kas nutiko ir kodėl taip jaučiatės. Tokiu būdu vaikui diegiamas supratimas, kad dalintis jausmais yra normalu, priimtina ir saugu.
Domėkitės vaiko jausmais. Atkreipkite dėmesį į vaiko jausmus, gerbkite juos, rodykite nuoširdų susidomėjimą. Vaikas turi teisę išgyventi tokius jausmus, kokius jis jaučia. Tėvų atvirumas, domėjimasis ir pagarba vaiko jausmams svarbu, kuriant artimus tėvų ir vaikų santykius, o jie pastariesiems suteikia saugumo bei pasitikėjimo jausmą, geresnį savęs ir aplinkinių supratimą.
Atspindėkite jausmus. Domėdamiesi vaiko jausmais, atkreipkite dėmesį į situacijas, kai jam sunku įvardinti savo patiriamą jausmą. Taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių: nerandant tinkamo žodžio, pasimetus ir kt. Pastebėję šį sunkumą, padėkite, pavyzdžiui, sakykite „panašu, kad tau buvo gėda“. Paaiškinkite, kad visi jausmai yra natūralūs, kiekvienas juos jaučiame.
Leiskite pačiam spręsti problemas. Leiskite vaikui susidurti su sunkumais, padėkite juos suprasti ir spręsti, tačiau siekite, kad vaikas išmoktų pats tvarkytis su savo problemomis. Žinoma, neaiškios situacijos kažkiek baugina, tačiau kiekvienas sunkumų įveikimas suteiks vaikui daugiau pasitikėjimo savimi ir drąsos.
Vadovaukitės jausmų kalendoriumi. Emocinio intelekto ugdyme ir bendrame asmeniniame tobulėjime itin svarbią vietą užima savistaba. Pasidarykite jausmų kalendorių, kuriame kas vakarą kartu su visais šeimos nariais pažymėsite savo jausmus (žodžiais ar veideliais), kurie atspindi pagrindinius dienos jausmus. Tokiu būdu galėsite matyti bendrą vyraujančią nuotaiką, išklausyti paauglius, reaguoti į jų patyrimus ir palaikyti vieni kitus bei taip ugdyti empatiją, supratimą, gebėjimą priimti ir, galiausiai, įvardinti jausmus.
Naudokite jausmų žodyną. Mokantis naujos kalbos, visuomet ramiau, kai po ranka yra žodynas. Mokantis jausmų kalbos, jis taip pat gali būti naudingas, padėti prisiminti primirštus jausmų pavadinimus ar išsirinkti, kuris gi jausmas yra dabar. Jausmų žodyną patogiausia turėti namuose, visiems pasiekiamoje, matomoje vietoje.
Kalbėkitės apie jausmus. Išnaudokite įvairias galimybes kalbėti apie jausmus. Tam galite pasitelkti ir žaidimą, pavyzdžiui, važiuodami namo stebėkite priešais atvažiuojančių automobilių pirmas numerių raides, sugalvokite jausmą iš tos raidės ir jį pasakykite. Kitas žaidėjas lai papasakoja situaciją, kurioje taip jautėsi. Vėliau pasikeiskite vaidmenimis: numerius lai stebi antrasis žaidėjas, o pirmasis pasakoja situaciją.
Įtraukite į lavinančius užsiėmimus. Emocinį intelektą padeda ugdyti bet kokia veikla, kai šalia yra žmogus, kuris užduoda tinkamus klausimus, atspindi iš šalies matomus ir paauglio patiriamus jausmus, kai iškyla situacijų, kuriose reikia priimti sprendimus, bendrauti ar bendradarbiauti su kitais.
