Gegužės 18 dieną geradarys fotografas M.Dulinskas savo „Facebook“ profilyje pasidalijo įspūdžiais, užplūdusiais aplankius penkis anūkus auginančios vienos močiutės šeimą. Jis nusprendė, kad nori ir gali jai sukurti geresnį rytojų, tad kreipėsi pagalbos į visus tautiečius.
– Noriu, kad namuose būtų kur nusiprausti, – atsako man berniukas.
„Buvo dviejų mergaičių istorija. Mūsų visų pastangų dėka šeimai pavyko padovanoti butą. Dabar yra berniukų istorija. Jiems irgi reikia pagalbos.
Sužinojau, kad kaime gyvena močiutė, kurios kasdienybė labai vargana, o dar prižiūri savo anūkus, nes jų mama tapo fiziškai ir protiškai neįgali, todėl gyvena pensionate.
Anūkų labai daug – 5 berniukai. Keturi nuolatos gyvena pas močiutę, penktasis atvyksta savaitgaliais. Dar yra ir viena mergaitė (16 metų), bet šiuo metu ji gyvena šeimynoje, kur gyvenimo sąlygos mergaitei yra daug geresnės. Taigi 5 broliai ir močiutė.
Gyvenimas kaime yra gana tipinis – gyvuliai, žemės ūkis ir t.t. Močiutė laikė tris kiaules, bet dėl galimo maro buvo priversta jas paskersti. Dabar augina tik vištas ir žąsis. Bet žinote, ko čia nėra? Jie neturi vandens namuose ir negali paprasčiausiai nusimaudyti. O kai nėra padorios higienos, gyvenimas yra baisus.
– Apie ką svajoji, ko labiausiai dabar norėtum, – klausiu vieno iš brolių.
Tikėjausi, kad atsakys taip, kaip atsakytų daugelis kitų vaikų – telefono, gal dar planšetės.
– Noriu, kad namuose būtų, kur nusiprausti, – atsako man berniukas.
Stoviu, žiūriu į jį ir nebežinau, ką pasakyti. Jokių užuominų apie telefonus, kompiuterius ir kitus nereikalingus daiktus.
Tas stebuklas yra už kelių žingsnių nuo namo, kiemo šulinyje, bet ten vanduo šaltas, o žiemą – dar šaltesnis. Praustis reikia, o nėra kur. Vadinasi lieka bliūdas ir 5 broliai, kurie turi nusiprausti šaltame vandenyje. Gerai, jei pečius šiltas ir galima pašildyti vandenį, bet vis tiek lieka vienas bliūdas ir 5 broliai.
– O lankai mokyklą, kaip sekasi joje? – galvoju, kad kaimo vaikai nėra linkę mokytis ir mokykla tampa tik laiko praleidimo vieta.
– Lankau, kiekvieną dieną važiuoju su autobusu, o jei nesuspėjam į autobusą, su broliais sėdam ant dviračio ir greitai minam į mokyklą, net ir per lietų, – atsako.
Jis lanko septintą klasę ir iš matematikos turi 8, lietuvių – 7, anglų – 6. Įvertinus visas aplinkybes, tokie pažymiai yra labai geri. Kiti broliai irgi mokosi.
Kai atvažiavau pas juos, kartu atvažiavo ir jų sesuo. Kurį laiką broliai jos buvo nematę, tai jų nuoširdus džiaugsmas ir krykštavimas pamačius vienas kitą, pasisveikinimas apsikabinus, leido suprasti, kaip jie myli vienas kitą.
Močiutę kažkas iš valdžios ar soc. rūpybos buvo lankę ne kartą ir žadėję pagalbą. Bet iki šiol ji jos nesulaukė. Vis dar gyvena be dušo, be vandentiekio ir tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir prieš metus ar dvejus.
Aš tikiu, kad galime sukurti stebuklą šitai šeimai.
Tik visai neseniai jiems padovanojo automatinę skalbimo mašiną, bet ji veikė rankiniu būdu, nes namuose nėra vandentiekio. Dabar padaryta sistema, kad ji pasiimtų vandenį ir skalbtų pati. Beje, močiutė dar prižiūri savo neįgalų sūnų, kuris neveiksnus.
Vaikai kategoriškai nenori gyventi pas tėvą. Nežinau priežasčių, bet akivaizdu, kad jos yra ir labai rimtos. Lieka tik močiutė, kaimas ir gyvenimas jame.
Daugiau nei valandą praleidau pas juos, stebėjau, kaip gyvena, ką pasakoja. Atrodo, kad viskas taip paprasta, nieko daugiau nereikia, tik vandens namuose. Ateini, atsuki čiaupą ir bėga šiltas vanduo. Daugeliui iš mūsų jau sunku įsivaizduoti tualetą lauke, bet jiems tai yra natūralu.
Aš tikiu, kad galime sukurti stebuklą šitai šeimai. Lygiai taip pat, kaip ir prieš dvejus metus.
Kelias dienas bandžiau galvoti, kaip viską būtų galima aprašyti, sudėlioti. Bet galvojimai baigiasi tuomet, kada prisimeni, jog jie vis dar gyvena be vandens namuose ir kiekvienas berniukų rytojus bus toks pat purvinas, koks buvo vakar. Todėl reikia imti ir padaryti.
Jie norėjo turėti galimybę praustis namuose, bet pagalvojau, kad jiems dar būtinai reikia: iškloti naujas grindis (turbūt cementas ir plytelės); išvedžioti šildymą po namus, t.y. įstatyti bent kelis radiatorius (namuose yra du labai dideli kambariai ir du pečiai, tad radiatoriai padėtų sutaupyti daug malkų ir nereiktų kūrenti dviejų pečių); vandens siurblio, vandens šildytuvo ir įrengti dušo kabiną, tualetą, sugalvoti, kur leisti nuotekas; būčiau linkęs išmesti visus ten esančius baldus, spintas ir pastatyti naujus, vietą taupančius baldus; kažką sugalvoti, kad taip lengvai šiluma nekeliautų per lubas į lauką (galbūt pakeisti langus).
Nesu didis inžinierius, tiesiog pagalvojau, kad dabar reiktų būtent tokių techninių sprendimų, jog jų gyvenimas taptų geresnis. Jei kažkas turite idėjų, labai laukiu pasiūlymų, kaip techniškai viską įgyvendinti.
„Facebook“ yra didis dalykas ir daugelis bent šiek tiek galite prisidėti prie šio stebuklo. Kaip ne kartą jau esu sakęs, viso pasaulio neišgelbėsim, bet padėti vienai šeimai, kuri to labai nusipelnė, galime. Kuo greičiau pavyks surinkti bent kažkiek lėšų, kad būtų galima įgyvendinti didžiąją dalį darbų, tuo greičiau jų gyvenimas pasikeis. Bet kokia pagalba bus reikalinga.
Kaip ne kartą jau esu sakęs, viso pasaulio neišgelbėsim, bet padėti vienai šeimai, kuri to labai nusipelnė, galime.
Dabar neturiu pasidaręs preliminarios sąmatos, kiek viskas galėtų kainuoti, bet kuriuo atveju, visi surinkti pinigai tikrai bus panaudoti. Jei ir liks kažkiek, už juos bus galima nupirkti sauskelnių močiutės sūnui.
Jei norite prisidėti ir gauti neribotą skaičių karmos taškų, rašykite man. Visi, kurie perves pinigėlių, gaus visas ataskaitas, kam ir kaip buvo jie panaudoti. Jei negalite prisidėti pinigais, dalykitės šia žinia. Kai kada tai yra daug vertingiau, nes pamatys tie žmonės, kurie norės padėti.
Priimu bankinius pavedimus, Paypal, Paysera. Jei galite prisidėti bet kokiais reikalingais daiktais, rašykite.
Aš tik noriu, kad po mokyklos jie sugrįžtų į tikrus namus.“
Pateikė prašymą nevežti daiktų
Paskelbęs šį įrašą, fotografas jau sulaukė nemažai žmonių kreipimųsi, kurie siekia padėti. Tuos, kurie nori aplankyti aprašomą šeimą, nuvežti jiems daiktų, Mindaugas perspėja to nedaryti – reikia sulaukti, kol namai bus sutvarkyti, nes kitaip tų daiktų nebūtų, kur padėti. Šeimyna glaudžiasi dviejuose kambariuose. Vieną jų užima lovos.
„Ačiū visiems, kurie prisideda prie šio projekto. Sulaukiu labai daug žinučių, kuriose žmonės prašo adreso, kad galėtų nuvykti ir nuvežti daiktų, maisto. Aš jiems sakau „ne“, nes tą reikia daryti koordinuotai. Nebūtų teisinga ir tai, kad kiekvieną dieną pavieniui imtų važinėtis svetimi žmonės ir vežtų daiktus.
Svarbiausias tikslas – įvesti namuose vandentiekį, kad šeima turėtų, kur nusiprausti. Įrengti tualetą, dušą, pastatyti radiatorius, kad būtų šilta. O vėliau svarstysime ir dėl kitokios paramos. Turiu susirašęs visų vardus ir pavardes, įmonių pavadinimus, kurie nori padėti. Kreipsiuosi į juos vėliau. Taigi paramą teiksime etapais“, – teigė Mindaugas.
Pasak jo, močiutė nenorėjo spaudos dėmesio, nes anksčiau buvo apgauta: tiek žurnalistų, tiek soc. rūpybos darbuotojų. Paklaustas, ar buvo ir daugiau šeimų, kurioms norėjo padėti, ir kaip tas šeimas atranda, Mindaugas atsakė: „Viskas tik per atsitiktinumą. Dviem šeimoms nepavyko padėti: viena nenorėjo pagalbos, o kitoje buvęs sutuoktinis vaikų mamai pasakė, kad nesikiščiau.“
Jis tikisi, jog darbai bus atlikti per mėnesį, gal net per trumpesnį laiko tarpą, o tuomet jau bus galima jais ir viešai pasidžiaugti.
„Žmonės labai už. Labai. Nežinau, kiek paaukojo, bijau prisijungti prie sąskaitos“, – patikina geradarys.
PARAMĄ PERVESTI Į PARAMOS FONDĄ:
Gavėjas – „Vienas už visus, visi už vieną“ labdaros ir paramos fondas (įkūrėjas – prezidentės apdovanojimą gavęs Julius Davidonis)
Sąskaita – LT447300010151039419
Pavedimo paskirtis – Mindaugo Dulinsko projektui
