Nors G.Savicką daugelis geriausiai atpažįsta kaip aktorių, jau ilgą laiką pajūrio stovyklos „Žilvitis“ stovyklautojai į jį kreipiasi kaip į būrio vadovą. „Stovyklauju nuo tada, kai man buvo 2 mėnesiai, nes tėvai dirbo stovykloje. Tuomet, tapęs moksleiviu, pradėjau stovyklauti pats, o po to tapau vadovu“, – šypsosi G.Savickas.
Lietuvoje tėvai savo atžalas gali leisti į įvairiausias dienos ar savaitės neformaliojo ugdymo stovyklas, kai kurios trunka dar ilgiau. Pagal poreikį galima rinktis jojimo, sporto, robotikos ir programavimo, kalbines, svorio korekcijos, golfo, fotografijos ir kitas specializuotas stovyklas.
Aktorystė prasidėjo stovyklaujant
G.Savickas atskleidžia, kad artistiškumą ir talentą vaidinti atrado dar vaikystėje. Vasarą moksleivių stovyklose leidęs vienas žymiausių šalies aktorių tikina, kad būtent joms yra dėkingas už dabartinį gyvenimo kelią.
„Vasaros neįsivaizdavau be moksleivių stovyklos – ten viskas prasidėjo, net aktorystė. Ten prasidėjo mano karjera. Man iki šiol tai yra vienos gražiausių gyvenimo akimirkų. Norėčiau ten sugrįžti, nes stovyklaujant viskas vyko pirmą kartą“, – prisimena aktorius.
Dabar G.Savickas stovykloje vaikus jau sutinka pats ir tikina, kad jo žinomumas jau nieko nebestebina: „Gal ir ne visi tą mano veidą atpažįsta (juokiasi). Jiems smagu, bet niekas nieko nesureikšmina, po dviejų valandų mes jau esame tiesiog draugai. Niekas ten neskirsto į įžymius ir ne – visi yra vienas kolektyvas.“
Susitinka net po 30 metų
Visgi labiausiai G.Savickas vasaros stovykloms dėkingas ne už pradmenis aktorystei, bet už atrastus žmones. Aktorius teigia, kad su daugeliu savo kartos stovyklautojų palaiko itin šiltus ryšius, dalyvauja susitikimuose, laiko juos šeimos nariais.
„Labiausiai įsiminė stovykloje sutikti žmonės. Su kai kuriais bendraujame iki šiol, tai yra vieni geriausių mano draugų – net dabar vyksta mūsų susitikimai, nors praėjo 30 metų nuo pirmos pažinties. Dabar net futbolo varžybas organizuojasi tie, kurie prieš 35 metus stovyklavo kartu – jie visi susirenka, apie 40-50 žmonių. Yra tikrai stiprus išliekamasis ryšys, nes stovykloje bendraudavome kaip šeima – ten būdavai laisvas, be tėvų. Pajusti tą laisvę, nors ji ir buvo kažkiek apvaržyta, man labai įsiminė“, – nostalgiškai kalba G.Savickas.
Stovyklos padeda atrasti save
Pasak G.Savicko, didžiausia vaikų vasaros poilsio stovyklų nauda – kūrybiškumo skatinimas: „Toks poilsis naudingas ir dėl žmonių, kurie supa, ir dėl kūrybos, nes jos ten labai daug, vaikai būna užimti įvairiomis kūrybinėmis veiklomis. Labai daug žmonių užaugę vasaros stovyklose yra be galo talentingi. Ten žmonės gali atsiskleisti.“
Aktorius įsitikinęs, kad stovyklos naudingos ir tiems vaikams, kuriems sunkiau pritapti mokykloje: „Jei vaikas mokykloje nepritampa, atvažiuoja į stovyklą ir visiškai pasikeičia, supranta, kad gali gyventi visai kitaip. Stovyklą reikėtų rinktis pagal tai, ko nori vaikas. Tėvai kartais savo vaikus verčia daryti tai, ko jie patys nenori.
Svarbiausia vaikui leisti pabandyti visur, o jis paskui atsirinks pats. Juk būna ir tokių, kurie paskui 10 metų važiuoja į tas pačias stovyklas – vadinasi, jie ten pritapo, rado save.“
Būrio vadovu stovykloje vasarą dirbantis G.Savickas sako, kad norint su vaikais atrasti bendrą kalbą ir padėti jiems atsiskleisti, svarbiausia yra išklausyti jų nuomonę. „Reikia klausyti vaikų ir suprasti, kad mes tikrai nesame žymiai protingesni ir gudresni arba aiškinti vaikams, kad jie kažko nežino, nemoka. Jiems reikia leisti jaustis pilnaverčiais ir lygiaverčiais“, – įsitikinęs G.Savickas.
Ragina vyriausybę remti vaikų stovyklas
Didelę stovyklavimo ir darbo vaikų poilsio stovyklose patirtį sukaupusį G.Savicką labiausiai liūdina eilę metų nesikeičiančios apgyvendinimo sąlygos. Pasak aktoriaus, daugybė stovyklų, buvusių gražiausiose Lietuvos vietose, jau uždarytos, o daugelis likusių – prastos būklės.
„Seniau stovyklos vaikams būdavo geriausiose vietose – prie jūros, prie ežerų. Tos vietos labai brangios ir iš vaikų buvo atimtos. Aš manau, kad stovyklų reikia kuo daugiau. Man nostalgiškai smagu sugrįžti į nerenovuotas stovyklas, nes viskas taip, kaip mano vaikystėje, bet čia yra didelis valstybės apsileidimas.
Stovyklose nėra interneto, bet vaikams ir nereikalingi tie kompiuteriai, jiems svarbiausias yra žmogiškas ryšys, kurį jie ten gauna – todėl tai taip svarbu. Aš siūlau vyriausybei daugiau investuoti į vaikus“, – sako G.Savickas.
Stovyklautojų skaičius kasmet auga
Pasak keturias stovyklas vaikams Lietuvoje organizuojančios VšĮ „Vaikų poilsis“ direktorės Galinos Andrejevskajos, nors susidomėjimas neformaliojo ugdymo stovyklomis lyginant su praėjusiais dešimtmečiais yra mažesnis, poilsiaujančių vaikų skaičius kasmet vėl yra linkęs augti.
„Stovyklautojų skaičius auga, bet visi ieško nuolaidų. Dalis mūsų kelialapių yra apmokami Europos Sąjungos lėšomis. Yra tokia tendencija, kad žmonės registruojasi iš anksto, pradeda stovyklomis domėtis jau pavasarį. Į pusę stovyklų vietų vaikai buvo užregistruoti jau balandžio viduryje, stovyklos prie jūros jau buvo užimtos ir užrezervuotos taip pat balandį, vietų jau nebebuvo. Kas pirmesnis užsiregistruoja, tam pavyksta gauti lengvatinį kelialapį, o jų skaičius ribotas. Galiu patvirtinti, kad susidomėjimas vaikų poilsio stovyklomis iš tikrųjų auga“, – sako G.Andrejevskaja.
Pasiteiravus apie skirtingas poilsiavimo kainas G.Andrejevskaja atkleidžia, kad jos priklauso nuo stovyklos vietos – stovyklauti pajūryje bus brangiau, taip pat, gyvenantiems toliau nuo pasirinktos stovyklos, atsieis ir pati kelionė.
Z.Stripeikienė: mokymasis vyksta žaidžiant
Panevėžio rajone įsikūrusi stovykla „Trimitas“ pailsėti nuo mokslo metų vaikus priima jau daugiau nei 50 metų. Stovyklos koordinatore 12 metus iš eilės dirbanti pedagogė Zina Stripeikienė pasakoja, kad programa stovyklautojams sudaroma atsižvelgiant į tai, ką šiuolaikiniams vaikams reikėtų geriau išmokti.
„Vaikus ugdome ateičiai. Pavyzdžiui, mūsų stovyklos šių metų programos tema – verslumo ugdymas ir finansinis raštingumas. Mes organizuojame simuliacinius ugdymo žaidimus, paskaitėles, kuriose vaikai žaidimo forma gali suprasti ir įsisavinti svarbias sąvokas, nes kai kurie dirbantys vadovai yra ekonomikos mokytojai, magistrai, patys kuria savo verslą“, – pasakoja Z.Stripeikienė.
Pasak koordinatorės, pastebėję vaikų talentus ir gabumus stovyklos vadovai skatina juos tobulėti, pagal tai programą stengiasi adaptuoti individualiai. Nežinantiems, ką vaikai veikia neformaliojo švietimo stovyklose, Z.Stripeikienė pasakoja apie kasdienes veiklas: tai komandos formavimo žaidimai, sporto rungtynės, renginiai, kuriuose vaikai patys turi kurti pasirodymus, naktiniai žaidimai.
Vis tik apie stovyklos programą teiraujasi nedaugelis tėvų, jiems labiau rūpi bendras vaikų saugumas. „Tėvai dažniausiai rūpinasi prieš stovyklą – apie tai, kokios yra buitinės sąlygos. Jiems didžiausias rūpestis yra tai, ar vaikams stovykloje bus saugu, kaip vaikai bus maitinami. Apie programą ir jos turinį paklausia labai nedaug tėvų, galbūt todėl, kad per eilę metų tėvų pasitikėjimas atsiranda savaime, jie žino, kad vaikams pas mus yra smagu“, – šypsosi Z. Stripeikienė.
„Visais būdais skatiname kūrybiškumą ir aktyvumą, o geriausiai tai padaryti žaidžiant“, – sako ilgametę pedagoginę patirtį turinti Z. Stripeikienė.
