Kiekvieną savaitę portale 15min kviečiame skaityti žurnalistės, priklausomybių konsultantės Gabijos Vitkevičiūtės parengtas ištraukas iš jos knygos „Širdies tatuiruotės“, kurioje ji dalijasi asmenine patirtimi, kai gyvenimas su priklausomu žmogumi yra kaip kelias su bedugnėmis ir viršukalnėmis.
Susitarkime dėl sąvokų. Padėti galime tik tada, kai patys esame sklidini. Kai kopriklausomas žmogus pereina sveikimo programą, pats ne vieną valandą ir ne vienus metus dirba su savimi (lanko terapiją, lanko grupes, bendrauja su bendraminčiais ir domisi specifine lektūra), tada jis gali suprasti ir pamatyti, kaip jo vadinamosios toksiškos savybės pradeda tirpti ir gali netgi duoti naudos ir vertės.
Tada žmogus supranta, kad jis nebėra paguodos prizas.
Jis – pats tikriausias aukso, sidabro ar bronzos medalis.
10 kitų monetos pusių
Prisimink, ką daro kopriklausomas ir ką mes įvardijome kaip netinkamą, neauginantį, neveiksmingą elgesį. Tada apversk monetą kita puse. Pasižymėk, ką jau atpažįsti ir taikai sąmoningai (jei norėtum būtent šią temą pagvildenti giliau, kviečiu pasidomėti Olego Lapino siūlomomis programomis – su gydytojo leidimu šiame tekste remiuosi jo sisteminta medžiaga). Jei savybės, įgytos išgyvenant kopriklausomą santykį, yra perdirbtos, jos persikeičia.
Štai kaip tai atrodo:
