Tačiau Lietuvoje gabių vaikų ugdymas vis dar tėra labiausiai pasišventusių mokytojų ir tokių vaikų tėvų rūpestis. Kol būsimieji pedagogai ruošiami tik darbui su mokymosi sunkumų turinčiais mokiniais, vis garsiau pripažįstama, kad gabūs vaikai – taip pat specialiųjų poreikių ir jiems reikia papildomo dėmesio.
Gabieji anksti pralenkia savo tėvus
Tarptautinėje Lietuvos ir Izraelio gabių vaikų ugdymo programoje „Gifted“ dirba specialią atranką ir mokymus praėję pedagogai. Vaikams ir jų tėvams organizuojamos psichologų paskaitos, konsultacijos, kaip spręsti sunkumus, kylančius auginant gabų vaiką.
Kol kas gabių vaikų ugdymo programos centrai veikia Vilniuje ir Kaune, o 9 milijonus gyventojų turinčiame Izraelyje tokių centrų yra net 57. Didelę patirtį sukaupusių centrų tikslas – ugdyti kuo tobulesnes asmenybes. „Čia mokoma, kaip tapti geriausiu – labiausiai išsilavinusiu, labiausiai kvalifikuotu – bet kurioje srityje, – sakė Lietuvoje viešėjęs gabių vaikų mokytojų mokymuose nuolat dalyvaujantis ir su „Gifted“ programos auklėtinių tėvais susitikęs dr. Yehuda Hamovitzas. – Akivaizdu, kad tikrai ne patys geriausi žmonės valdo valstybes, tampa politikos lyderiais.“
Tyrimai rodo, kad ypač gabių vaikų visuomenėje yra 2 proc.
Tyrimai rodo, kad ypač gabių vaikų visuomenėje yra 2 proc. Būtent jiems ir privalome sudaryti visas sąlygas tapti geriausiais gydytojais, IT ar kitų sričių specialistais, pažangiausiais mokslininkais, politikais.
Svarbu suprasti, tikina dr. Y.Hamovitzas, kad įprastoje klasėje gabus vaikas nebūtinai bus geriausias mokinys. Jis gali būti tik vienas iš daugelio, o gal savo elgesiu net keliantis tam tikrų iššūkių mokytojams. Todėl visų pirma reikia jį atpažįstančio mokytojo.
Mokykloje gabūs vaikai greičiau supranta dėstomą medžiagą, sparčiau išsprendžia skirtas užduotis ir ima nuobodžiauti. „Tas pats vyksta ir šeimoje, – pastebi pašnekovas. – Jei tėvai augina daugiau vaikų, neretai išskirtiniais gabumais pasižymi tik vienas iš jų. Nepamirškime, kad patys tėvai gali ir neturėti išskirtinių gebėjimų, todėl jiems gali būti ne taip lengva suprasti savo vaiko emocinę būseną. Tai ypač aktualu tampa vaiko paauglystėje, kai jis praauga tėvus, kurie nebegali atsakyti į jo klausimus, patenkinti jo intelektinių poreikių.“
30 ir 24 metų dukras turintis dr. Y.Hamovitzas prisipažįsta, kad auginti gabų vaiką reiškia dirbti 24 valandas per parą. Bet, jeigu pavyksta šį darbą atlikti gerai, pasiseka ne tik vaikui, bet ir šeimai, o gal net visai visuomenei – užauga geriausias gydytojas, gelbstintis žmonių gyvybes nuo vėžio, pasaulinio garso muzikantas ar politinis lyderis. Todėl investicijos į vieną gabų vaiką neturėtų būti vertinamos kaip vienos šeimos investicijos.
Svečias iš Izraelio paaiškina, kad intelekto vienetų kiekis, pagal kuriuos ir apskaičiuojamas intelekto koeficientas (IQ), kiekvieno skirtingas. Surenkantys 115 balų vertinami kaip turintys aukštesnius nei vidutiniai gabumus, dažnu atveju tokiu IQ pasižymi aukštųjų mokyklų absolventai. Pasak dr. Y.Hamovitzo, gabaus vaiko IQ – 130 ir daugiau.
Akademinis iššūkis
Gabius vaikus auginantys tėvai susiduria su 2 tipų iššūkiais. Pirmąjį pašnekovas vadina akademiniu, tai yra, ko ir kaip vaikas mokysis, kaip jam reikės suteikti pakankamai žinių. Tyrimų duomenimis, 40 proc. IQ sudaro paveldėti gebėjimai, antra tiek galima išmokti, „sugerti“ iš aplinkos, o likusių 20 proc. kilmę paaiškinti sudėtingiau.
Šie vaikai geriau už savo bendraamžius geba naudotis informacija, moka savo gebėjimus ir žinias atskleisti kitiems. Jie moka paaiškinti, sklandžiai atsakinėti į klausimus, paaiškinti, kokiomis žiniomis, idėjomis remiasi.
„Ateina laikas, kai kaip tėvai turime palikti zoną, kurioje buvome visažiniai, – atskleidžia dr. Y.Hamovitzas. – Bet turime suprasti, kad vis tiek esame tėvai, kad šiems vaikams taip pat reikia mūsų rūpesčio ir pagalbos. Su jais galima kalbėtis labai protingai, labai draugiškai, bet savo vaikams esame tėvai, o ne draugai. Turime pasirūpinti, kad jie nusipraustų, persirengtų, laiku eitų miegoti.“
Todėl ir gabiems vaikams turi galioti tos pačios taisyklės, kaip ir kitiems šeimos nariams. Net, jei tai vaiko kambarys, jame taip pat galioja visiems namams taikomi reikalavimai. Pašnekovas pabrėžia, kad svarbu, jog laikytis taisyklių iš vaiko reikalautų abu tėvai: „Tėvams kaip porai reikia turėti strategiją ir jos laikytis. Abiem. Jei mama nebeleidžia ledų, o tėvas nuperka – mama vaiko akyse atrodys monstrė, o tėvas – kvailys. Vaikas darys, ką nori. Taigi, tėvų elgesys gali nepatikti, bet jie turi likti tėvais.“
Jei mama nebeleidžia ledų, o tėvas nuperka – mama vaiko akyse atrodys monstrė, o tėvas – kvailys.
O intelektinį vaiko lavinimą dažnu atveju turime patikėti specialistams. Gabių vaikų mokytojams taip pat tenka nelengva užduotis – jie turi būti ne tik puikūs savo srities žinovai, bet ir sugebėti dirbti su išskirtinių gebėjimų mokiniais, skirti dėmesio ir aktyviausiems, ir dėmesio vengiantiems vaikams.
Anot dr. Y.Hamovitzo, tai nelengva užduotis, nes, viena vertus, turime išlaikyti tėvų autoritetą, kita vertus, užtikrinti sąlygas vaiko ugdymuisi. Tačiau, jei mums pasiseka, gauname galimybę būti ne tik geresniais tėvais, bet ir geresniais žmonėmis.
Emocinis iššūkis
Kitas gabių vaikų tėvams tenkantis iššūkis – emocinis. Tarp gabių vaikų dažnai pasitaiko labai jautrių, nuolat analizuojančių, nors daugeliui bendraamžių tai neįprasta. Todėl visų pirma jiems reikia palaikymo. Dr. Y.Hamovitzas primena, kad ir emocinį palaikymą savo vaikams (žinoma, visiems augantiems šeimoje, nepriklausomai nuo gabumų) turime užtikrinti 24 valandas per parą.
Nors techniškai gabaus vaiko apibrėžimui pakanka IQ, svarbu stebėti ir jo elgesį. „Labai geras dalykas – ankstyvoji kalba, jos vystymasis, – atkreipia dėmesį dr. Y.Hamovitzas. – Gabūs vaikai jau trejų, ketverių metų kalba laisvai. Jie neužsičiaupia. Atrodo, sprogs mašinos langai nuo jų tarškėjimo.“
Kita svarbi savybė – smalsumas, nes gabiesiems kyla labai daug klausimų, jiems reikia labai daug dėmesio, jie jo tikisi, laukia, mėgina gauti įvairiais būdais. Jie greitai supranta dalykus, jiems nereikia daug aiškinti. Gali greit išmokti groti fortepijonu iš klausos ir kt. Tai ženklai, kuriuos, anot pašnekovo, galima atpažinti ir be testo.
Įprastose klasėse tokie vaikai dėl savo išskirtinumo gali būti nemėgstami. Štai kodėl turime juos identifikuoti ir sudaryti galimybę mokytis gabių vaikų ugdymo centruose.
„Svarbu suprasti, kad jam sunku, ir rodyti jam empatiją, – tęsia jis. – Po pamokų tokiame centre jis laukiamas ir gali veikti tai, kas jam patinka, kas svarbu. Aplinkiniai jį mėgsta, su visais jis gali kalbėtis apie tuos pačius dalykus ta pačia kalba.“
Gabių vaikų ugdymo centrus lankantys vaikai žino, kad gyvenimas vyksta ir už centro sienų – viešajame transporte, namuose, mokykloje. Todėl jie turi išsiugdyti ir socialinių gebėjimų, o įprastos mokyklos ir gabių vaikų ugdymo centro derinimas tam puikiai tinka, taip savotiškai subalansuojamas jų gyvenimas.
Siekiant palaikyti tokius vaikus, svarbu jiems paaiškinti, kad, net jei mokykloje emociškai sunku, neįdomu, tai netruks visą gyvenimą. Dr. Y.Hamovitzas sako, kad sprendimas gabius vaikus perkelti į aukštesnę klasę tinka tikrai ne visais atvejais. Jei taip ir bus išspręstos akademinio ugdymo spragos, gali kilti emocinių, fizinių ar socialinių problemų, nes už klasės draugus gabus vaikas bus metais ar dvejais jaunesnis, o tai paauglystėje gali reikšti labai daug. Todėl dažnai geriau paaiškinti, kad, jei dabar ir sunku, vaiko laukia kitokia ateitis.
Taisyklės padės pasiekti pergalę
Dr. Y.Hamovitzas perspėja, kad labai svarbu padėti ne tik gabiam vaikui, bet ir galbūt kitokiais gebėjimais pasižymintiems jo broliams ir sesėms. Neretai dėl gabiam šeimos nariui tenkančio dėmesio kiti vaikai gali elgtis netinkamai, provokuoti konfliktus. „Mūsų darbas – apsaugoti gabų vaiką nuo kartais netinkamo bendraamžių elgesio, – primena jis. – Tai nuolatinis darbas – spręsti konfliktus su broliais, sesėmis, kaimynais, pusbroliais, klasiokais ir t. t.“
Prašomas pateikti pavyzdžių, ką daryti, kai mokykloje gabūs vaikai lenkia klasės draugus ir ima nuobodžiauti, pašnekovas tėvams rekomenduoja paprašyti mokytojo pakviesti gabų vaiką pabūti padėjėju. Tai paskatins jį iš pasyvaus elgesio pereiti į aktyvų, padės jaustis naudingu. Jokiu būdu nereikėtų vaiko, kuriam mokykloje nuobodu ir jis ima trukdyti pamoką, bausti, prašyti paklusti mokytojo reikalavimams.
„Pamėginkite jam paaiškinti, kad mokykloje kaip, pavyzdžiui, šachmatuose, egzistuoja taisyklės, ir, jeigu jų laikysiesi, laimėsi“, – patarimais dalijasi dr. Y.Hamovitzas.
O ką daryti, kai toks vaikas nuolat neranda kuo užsiimti namuose? „Ir čia reikia su juo dirbti 24 valandas per parą – išsiųsti pas kaimyną, kuriam vaikas galės padėti sumeistrauti lentyną, į sodą pas močiutę, bet kur, kur jis turės kuo užsiimti, – pataria jis. – Leiskite susitikti su tokiais pat kaip jis draugais. Žinau, kad tai nelengva, bet kalbėkite su vaiku, sakykite, kad negalite visą laiką būti su juo. Tačiau, kai galite ir ką galite, darykite kartu.“
Nuo ekranų atitrauks patrauklesnė alternatyva
Dr. Y.Hamovitzas atkreipia dėmesį, kad dalis gabių vaikų patiria tam tikrų sunkumų – yra disgrafikai, dislektikai ar diskalkultikai. Pasak jo, svarbu nustatyti, ar vaikas kenčia dėl šių, ar dėl emocinių priežasčių.
„Emocinių problemų kamuojamam vaikui gali būti sunku rasti savo vietą, jis gali elgtis kaip sraigė ir užsidaryti savo kiaute, – perspėja pašnekovas. – O jeigu nustatomi minėti sutrikimai, galima padėti. Emocinėms problemoms reikia specialistų pagalbos, nes mokytojai ir tėvai gali nesugebėti padėti.“
Emocinių problemų kamuojamam vaikui gali būti sunku rasti savo vietą, jis gali elgtis kaip sraigė ir užsidaryti savo kiaute.
Ar gabūs vaikai labiau linkę į priklausomybes, pavyzdžiui, ar jie labiau priklausomi nuo kompiuterinių žaidimų? Kaip su tuo tvarkytis? Pasak dr. Y.Hamovitzo, nėra reikšmingo skirtumo, kokių gabumų vaikas laiką leidžia prie ekranų. Problema bendra visiems ir priklauso nuo to, ką vaikas prie kompiuterio ekrano veikia. Susirūpinti reikia, kai pagrindinis užsiėmimas – smurtinio turinio žaidimai.
Suaugusieji taip pat labai daug laiko praleidžia prie ekranų. Ar vaikai elgiasi taip pat, nes neturi kuo užsiimti? Mūsų pareiga – pasiūlyti alternatyvą, kuri privers juos pakilti nuo kompiuterio. „Jei nėra alternatyvos, nėra ir sprendimo“, – apibendrino svečias.
