Kai kurios šeimos, išdrįsusios nenuleisti rankų po pirmojo darželių atsisakymo paisyti vaikų poreikių, jau džiaugiasi smarkiai pagerėjusia jų vaikų ir visos šeimos rutina bei emocine sveikata.
Vaikai išsimiega naktimis
Pietų miego poreikį išaugusių vaikų šeimos dalijasi, kad nors pirma reakcija į prašymus darželiuose nemigdyti jų vaikų dažniausiai būdavo nepalanki, tekdavo patirti spaudimą, bet drąsa suvienyti darželio „nemiegiukų“ šeimų jėgas arba kartoti pavienius prašymus – atsipirko. Šeimos džiaugiasi stipriai pasikeitusia gyvenimo rutina, kai darželiai pagaliau išgirdo vaikų ir šeimų poreikius.
„Nei dukra, nei aš negalime atsidžiaugti, kad pietų miegas neprivalomas. Vaikas vakare užmiega normaliu laiku. Vietoj 23:30-00:30 val. užmiega jau po 21 val., vėliausiai iki 21:30 val. Ryte žymiai lengviau keliasi, o būna, kad ir pati pabunda be žadinimo. Tiek vakarai, tiek rytai tapo ramūs ir be streso. Į darželį vaikas irgi eina noriai, nes nebereikia miegoti.
Pietų miegas buvo baisiausias dalykas darželyje ir kiekvieną rytą dukra sakydavo, kad nenori miegoti, kad nenori į darželį. Viso šito nebeliko atsisakius pietų miego“, – į gera pasikeitusiu gyvenimu džiaugėsi miegą išaugusios šešiametės mama Edita.
Vilnietė Rima irgi labai vertina, kad nuo šių metų jos šešiametis turi galimybę nemiegoti pietų.
„Vaikas akivaizdžiai pradėjo mažiau sirgti, nes atsirado rutina ir produktyvus poilsis. Pats atsikelia ryte laiku į darželį, nebereikia žadinti ir klausytis liūdesio, kad dar norėtų pamiegoti. Vakare 21 val. jau miega. Kai miegojo pietų, nakties miegas nusivėlindavo iki 24 val. Dabar vaiko poilsis žymiai geresnis“, – patirtimi dalijosi Rima.
Ilsisi lavindamiesi savo malonumui
Mažeikietės Dovilės sūnus dvejus metus pragulėdavo pietų miego laiką žiūrėdamas į lubas, klausydamasis auklėtojų apkalbų, ar net sulaukdamas grasinimų, kad „gaus, jei neužmigs“. Tačiau senos nuoskaudos per beveik metus, kai vaikas gali nebegulėti, ima pasimiršti.
„Sūnus yra paruošiamukas. Nemiegančių vaikų yra nemažas būrelis. Vaikas pamėgo ramaus poilsio metu piešti, kurti darbelius – kasdien namo grįžta pilnomis rankomis piešinių, karpinių. Kai kurie darbeliai auklėtojų buvo išsiųsti ir į parodas.
Džiugu, kad visa šeima grįžome į rutiną, kurios laikomės ir darbo, ir poilsio dienomis – nuo 21 val. visi ilsimės, miegame ir niekas nenaktinėjame, o į darželį vaikas neretai pabunda ir be atskiro žadinimo“, – privalumus, kurie atsiranda nebeverčiant gulėti pietų miegą išaugusių vaikų, vardijo Dovilė.
Energingo „nemiegiuko“ mama Giedrė maloniai nustebo, kai pamatė, kaip naudingai vaikas ėmė leisti laiką, kai nebereikia gulėti lovoje.
„Mano sūnus pagaliau normaliu laiku nueina miegoti nakčiai, noriau lanko darželį, nes gulėjimas buvo tapęs didžiausia kančia. Grįžęs iš darželio nebeturi energijos pertekliaus. Mes, tėvai, pagaliau galime dirbti normalius darbus, o ne pusę dienos, kad pasiimtume vaiką iš darželio iki pogulio ir vaikas nesikankintų darželio lovoje. Dar papildomas ir netikėtas privalumas: pradžioje sūnui labai patiko nemiegoti, dabar jau pabodo užsiimti „ramia veikla“, bet iš nuobodulio... mokosi skaityti“, – džiaugėsi Giedrė.
Stresas grįžusiems iš emigracijos
Daugybė šeimų, grįžusių su ikimokyklinio amžiaus vaikais iš emigracijos dalijosi karčiomis patirtimis, kaip seniai pietų nebemiegoję ir net į mokyklas Vakaruose ėję 5-6 metų vaikai, Lietuvos darželiuose vėl būdavo bendra tvarka guldomi. Lankstesnis požiūris į poilsio organizavimą šioms šeimoms ir ypač jų vaikams į gyvenimus sugrąžino tvarkingą rutiną.
„Turime su kuo palyginti, nes du metus vaikas lankė darželį Anglijoje, kuriame nemiegojo. Grįžome į Lietuvą – čia penkiametis buvo gąsdinamas, kad bus iškviesta policija, jei jis nemiegos. Tų vaikų, kurie poilsio metu kalbėdavosi, lovos būdavo išnešamos į kitą patalpą, grasinama, kad vaikai miegos tualete ir panašiai.
Sūnus verkdavo prie grupės durų kiekvieną dieną visus metus, kol išsiaiškinome situaciją. Buvo prasidėjęs mikčiojimas“, – sudėtingą situaciją prisiminė Kauno rajone gyvenanti Indrė.
Kai niekaip nepavyko su darželiu sutarti dėl galimybės neguldyti jos vaiko, šeima ryžosi pakeisti darželį. Pavyko gauti vietą kitame valstybiniame darželyje, kuris, pasak pašnekovės, pasižymi šiuolaikiškumu, modernumu ir jautriu požiūriu į vaikus.
„Turime nuostabų darželį. Dabar vaikas į darželį ėmė eiti noriai. Jis gali rinktis: eiti į sensorinį kambarį ar pagulėti. Porą kartų per metus pats liko poguliui, užmigo, kitą kartą tik pagulėjo, bet tai sūnui nekėlė streso, nes pats pasirinko. Vaikas nebudinėja naktimis ir užmiega iki 21 val.“, – patirtimi dalijosi Indrė.
Tenka pirmiems praminti kelius
Šeimos dalijasi, kad dažnai pokyčius apkartina pasipriešinimas iš darželio administracijos, kai iki šiol visi darželiuose privalėjo miegoti, kai pedagogai ir administracija nukirsdavo „pas mus miega visi“. Būti pirmaisiais, kurie drįsta rašyti prašymus, kelti klausimus – sudėtinga, nes niekas nenori konfrontuoti su tais, kurie rūpinasi jų didžiausiu turtu – vaikais.
Vilnietė Urtė pasakojo, kad jos dukra, nors ir gali nemiegoti darželyje, klausė, gal galėtų lankyti darželį, kuriame vaikai jau seniai gali nemiegoti ir auklėtojos dėl to ant jų nepyksta.
Keturmetės ir dar pietų miegančios Karolinos mama Kristina prisimena, kaip jos vyresnis vaikas neturėjo galimybės nemiegoti darželyje ir kaip dėl to nenorėjo eiti į darželį. Taip pat atmintin giliai įsirėžė pamiegojus nusivėlinę užmigimai nakčiai, sunkūs kėlimaisi ryte.
„Šiuo metu mano mažoji Karolina lanko darželį, jai dar reikia nusnūsti. Bet grupėje yra nemiegančių vaikų ir man taip gera ant širdies, taip lengva, nes žinau, kad, kai ateis laikas, aš drąsiai galėsiu jai pasakyti: „šiandien gali nemiegoti, o eiti su kitais nemiegančiais vaikais žaisti. Jau tau nereikia miegoti“, – pramuštais ledais džiaugėsi Kristina.
Pakruojo rajone gyvenanti Ieva dalinosi, kad ir ji, ir jos šešiametis vaikas labai džiaugiasi, kad gali „pagaliau nebemiegoti darželyje“, nors namuose pietų miego atsisakė jau nuo 4 metų.
„Pasikeitė pats vaikas į gerąją pusę, patinka eiti i darželį, nebeverkia rytais, nebegrįžta su nukramtytomis baisiomis lūpomis. Vakare užmiega laiku, nebereikia su juo naktinėti.
Taip norėtųsi kad auklėtojos realiai pradėtų žiūrėti, ar tikrai reikia vaikui pietų miego, ar jis užmiega, kiek laiko temiega, o ne kartotų kaip maldą, kad nuo 12 iki 15 val. – pietų miegas ir nesvarbu, ar tau 2-eji ar 7-eri. Labai tikiuosi, kad taip ir bus visuose Lietuvos darželiuose“, – viliasi Ieva.
„Nemiegiuko“ mama Aušra iš Kretingos sužinojusi, kad vaikai neprivalo darželiuose miegoti pietų, pasijuto it gavusi kalėdinę dovaną.
„Vienai mamai paspaudus direktorę atsirado visos galimybės vaikams nebemiegoti, nors prieš tai su auklėtojomis pusę metų neradome kompromiso. Kai sūnus miega darželyje, tai nakčiai užmiega 00:30-01:00. Tada 7 val. ryte jam keltis be proto sunku. Kai darželyje nebemiega, rytai linksmi. Kartais vaikas net be žadintuvo atsikelia!“, – džiaugėsi Aušra.
Randa įvairių poilsio organizavimo būdų
Kai kurie darželiai pietų poilsį dieną nemiegantiems vaikams organizuoja suburdami atskirą nemiegančių vaikų grupę – poilsio metu į ją susirenka vaikai iš visų darželio grupių.
„Auklėtojos mūsų bėdą jau žinojo ir tik atsiradus nemiegiukų grupei dukrytė pradėjo ją lankyti. Kažkaip labai geranoriškai buvo pažiūrėta ir reaguota“, – darželio pozicija džiaugėsi vilnietė Edita.
Salantiškė Dovilė pasakojo, kad jos penkiametis buvo pirmas visame darželyje, kurio prašyta nemigdyti. Dabar darželyje jau yra gal 5 pietų nemiegantys vaikai.
„Jiems paskirta tikrai faina auklėtoja. Yra bėda su patalpomis, bet administracija kažkaip ją sprendžia, organizuojasi, nekelia jokių dramų, tad labai tuo džiaugiuosi. Mano patirtis pozityvi visomis prasmėmis“, – apie pokyčius pasakojo Dovilė.
Pakruojietė Ieva sakė, kad jos vaiko darželyje vaikams leista rinktis poilsį ne tik miegant nuo šių metų.
„Iš pradžių mano priešmokyklinukas buvo vienas nemiegantis. Dabar jau yra keli kartu nemiegantys vaikai. Pas juos ateina auklytė, pabūna su jais grupėje. Ten jie žaidžia, spalvina, mokosi. Tik griežtai turi būti tyla, bet vaikai yra vaikai... Atskirų patalpų neturi, į lauką irgi neleidžia eiti per šį laiką. Bet svarbu bent jau leidžia nemiegoti ir tai gerai. Savivaldybės Švietimo skyrius palankiai žiūri į poilsį kitaip, todėl ir darželiai turi derintis prie tėvų prašymų“, – rajono valdžios palaikymu džiaugėsi Ieva.
Šeimos vertina ir kitus darželių randamus lankstaus poilsio organizavimo būdus. Pavyzdžiui, nemiegantys vaikai laiką gali leisti rūbinėje, kai durys į grupę atidarytos. Kai grupėje tik keli „nemiegiukai“ neretai jų poilsis organizuojamas ten pat, kur miega jų draugai, t. y., bendroje ugdymo-poilsio patalpoje.
Svarbu, kad poilsio sąlygos būtų patogios ir orios, vaikams būtų pastatytas staliukas, kėdė, suteiktos bent minimalios ramios veiklos, kurias vaikai galėtų keisti. Svarbu, kad vaikai galėtų judėti, keisti pozas. Šalia to tikimasi, kad darželių administracijos ir pedagogų požiūris į miegą išaugusius darželinukus būtų pagarbus: kad jie nebūtų ignoruojami, diskriminuojami ar kitomis formomis baudžiami dėl to, kad nebenori gulėti.
Vis dar privalomai guldomi
Nors biologiškai retam vaikui, kuriam nestinga nakties miego, nuo 5-erių dar reikalingas dienos pogulis, o užsienyje tokio amžiaus vaikai lanko mokyklas, Lietuvos darželiuose guldomi ir 1-erių lopšelinukai, ir 7,5 m. priešmokyklinukai, kurie 7-erių sulaukia metų pradžioje, o į mokyklą keliauja tik rudenį.
Apie tai, kad dienos pogulis nėra privalomas, kalbėta jau prieš kelerius metus. Vaiko teisių kontrolierė dar 2017 m. išaiškino, kad, remiantis įstatymais, pietų pogulis yra vaiko teisė, bet ne prievolė ir vaikai negali būti verčiami miegoti. Psichologai aiškino, kad privalomas pogulis vaikui, kuriam jo nebereikia, gali atnešti ne naudos, o žalos.
Vilniaus miesto savivaldybei viešai prabilus apie tai, kad pietų miegas negali būti privalomas, sostinės darželiai į „nemiegiukų“ problemas ėmė įsiklausyti labiau. Savo poziciją išreiškė ir kitų šalies savivaldybių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos – visos jos patvirtino, kad pietų miegas išties neprivalomas.
Tačiau, įvardijant resursų trūkumą, pietų pogulis darželiuose vis tiek buvo ir daugumoje darželių tebėra privaloma poilsio dieną forma.
Iniciatyvinė grupė dėl lankstaus poilsio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose užtikrinimo pastarąjį pusmetį organizavo pietų poreikį išaugusių šeimų apklausą. Ją užpildė 564 respondentai iš visos Lietuvos.
Rezultatai parodė, kad daugiau nei trečdalyje (38,6 proc.) Lietuvos darželių vaikai vis dar bendra tvarka guldomi, paminant kai kurių iš jų fiziologinius poreikius. Dar trečdalyje atvejų (33,8 proc.) lankstaus poilsio klausimą darželiai bando spręsti, tačiau poilsio organizavimas turi trūkumų arba netenkina vaiko fiziologinių poreikių.
Nors dalyje šių darželių oficialiai leidžiama vaikams negulėti, tačiau šeimos vis dar patiria spaudimą iš darželių administracijos ir pedagogų, nepasitenkinimą dėl išreiškiamo poreikio neguldyti jų vaiko. Yra surinkta šimtai liudijimų, kaip tokia praktika traumuoja vaikus, jų šeimas – kokias perteklines priemones taiko grupių pedagogai besistengdami užmigdyti vaikus, kokias priemones taiko darželių administracijos, spausdamos šeimas toliau guldyti jų įvairaus amžiaus vaikus, nors požymių visuma rodo, kad vaikai jau išaugę pietų miegą.
Institucijos ragina šeimas netylėti
Šiomis ir daugybe kitų patirčių šeimos, susiduriančios su darželių nelankstumu organizuojant pietų poilsio laiką, dalijasi Facebook grupėje „Pietų miego reforma. Poilsio pritaikymas nemiegantiems“. Daugiau informacijos šeimoms ir ugdymo įstaigoms – Poilsisdarzelyje.lt.
Lietuvoje galiojančios higienos normos (HN 75:2016) 8 punkte numatoma, kad jei vaikų ugdymas vykdomas ilgiau nei 4 val., turi būti organizuojamas vaikų maitinimas ir poilsis tam skirtose patalpose ir (ar) pritaikytose erdvėse, o 83 punkte – kad vaiko dienos režimas turi būti organizuojamas taip, jog atitiktų vaiko fiziologinius poreikius, jo amžiaus ypatumus, sveikatos būklę.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras Iniciatyvinę grupę informavo, kad atvejais, kai vaikai verčiami miegoti ar gulėti, šeimos gali anonimiškai kreiptis į šią instituciją – ji siekia užtikrinti, kad visuose darželiuose būtų paisoma vaikų fiziologinių poreikių. Tačiau prieš šį žingsnį rekomenduojama tartis su darželių pedagogais ir administracija. Šeimų patirtys rodo, kad prašymai raštu yra paveikesni nei prašymai žodžiu.
