„Ne ne, brangieji, – neretai lepteli artimieji, – taip negalima. Kada gi bus antras vaikas šeimoje?!“ Jauni tėvai, rimtai apie tai nepamąstę, į tokį klausimą paprastai atšauna šmaikščiais juokeliais. Visgi kai jie rimtai nusprendžia, kad išmušė metas antram mažyliui, jaunai šeimai iškyla gana opus klausimas, koks gi turėtų būti idealus amžiaus skirtumas tarp atžalų?
Šis tėvams iškilęs klausimas yra be galo rimtas, juk keli vaikai šeimoje – ypač atsakingas reikalas. Visgi nederėtų pamiršti fakto, kad dviejų identiškų šeimų pasaulyje nėra, tad pateikti universalų, visiems tinkantį patarimą dėl vaikų amžiaus skirtumo neįmanoma. Taip, tai nuspręsti turėsite tik jūs patys.
► Amžiaus skirtumas tarp vaikų – iki 2 metų
Mamytės, antro vaikelio susilaukusios iškart po pirmojo, aplinkiniams sukelia prieštaringų minčių ir jausmų. Vieni žavisi ir pavydžiai žvelgia, kaip jos šauniai geba susitvarkyti su dviem pypliukais, kitiems piestu stojasi plaukai ant galvos – esą užsikrovė ant pečių nepakeliamą naštą ir tik nagus belieka graužtis.
Bet, kaip sakoma, šuo loja, o karavanas eina: vis daugiau šeimų priima sprendimą susilaukti antro vaikelio iškart po pirmojo. Taigi, ko gali tikėtis šeimos, kai amžiaus skirtumas tarp vaikų – tik iki dvejų metukų?
Teigiama pusė:
♦ Vienas didžiausių privalumų – per kūdikystės periodą užauginsite ne vieną, o iš karto du vaikus. Per trumpą laiko tarpsnį tapsite laiminga net dviejų daugmaž savarankiškų atžalų mama. Vadinasi, galėsite šiek tiek daugiau laiko skirti sau, vyrui, karjerai, kai jūsų bendraamžės tuo metu dar tik keis sauskelnes antram vaikui.
♦ Nėštumas – nemenkas stresas ir moters organizmui, ir jos psichikai, nors, kita vertus, šiuo atveju galima įžvelgti ir šiokių tokių teigiamybių. Tarkime, moteris nepuola į paniką, kai ant naktinių marškinėlių krūtinės srityje išvysta šlapias dėmes, kai naktį dažnai tenka minti tualeto slenkstį, kai vargina toksikozė, mieguistumas ir kt. Visa tai dar gana švieži potyriai ir nėščioji viską, kas vyksta su ja, priima kaip natūralų vyksmą.
♦ Maudydamos mažylį ar gamindamos jam pirmąjį maistelį, būnate šventai įsitikinusios, kad visos įgytos žinios, jūsų išmonė ir patirtis išliks jumyse visą gyvenimą. Deja, tokia nuostata tik iš dalies teisinga, nes labai greitai dalis žinių, susijusių su mažylio priežiūra, išnyksta it dūmas. Tad jei tarp atžalų yra nemenkas metų skirtumas, daugeliui jūsų teks to mokytis iš naujo, tarsi tai būtų pirmą kartą.
♦ Vaikų psichologai teigia (jiems pritaria ir tėvai), kad, esant nedideliam metų skirtumui tarp atžalų, šeimai vargu ar teks susidurti su vaiko pavydo problema. Iš pradžių didesnis vaikas suvoks jaunėlį tik kaip gyvą lėlę, ne daugiau – iki to laiko, kol paaugs. O tada vyresnėlis nė neprisimins, kad kadaise šeimoje jis buvo vienturtis tėvų numylėtinis.
♦ Nedera pamiršti ir materialios šio klausimo pusės. Vis dėlto praktika rodo, kad pametinukus auginantiems tėvams yra daug paprasčiau: nuo pirmojo vaiko lieka vežimas, lovelė, vystymo lenta, drabužėliai, avalynė, žaislai, čiulptukai, kurie vis dar atrodo kaip nauji ir nespėti išdalyti artimiesiems bei pažįstamiems. Patikėkite, gal iš pirmo žvilgsnio visa tai jums atrodys kaip menkniekis, bet iš tikrųjų sutaupysite didelę pinigų sumą, kurią galėsite išleisti kur kas racionaliau.
Neigiama pusė:
♦ Deja, egzistuoja ir kita, ne itin maloni, šio medalio pusė. Pavyzdžiui, fizinė mamos būklė. Nėštumas – be galo sunkus „darbas“, kuriam atlikti moters organizmas negaili visų sukauptų vidinių resursų. Tad nėra ko stebėtis, kad po gimdymo jam būtinas tam tikras laikas visiškai atsigauti, tiksliau – atkurti hormonų pusiausvyrą, papildyti vitaminų, mineralų atsargas ir kt. Gydytojai antrąjį nėštumą rekomenduoja planuoti bent jau praėjus dviem metams nuo pirmojo gimdymo.
♦ Ypač didelį dėmesį reikia skirti psichologinei moters savijautai. Kūdikiui būtinas visiškas mamos atsidavimas. O kur dar bemiegės naktys, aibės rūpesčių negailinčios dienos?.. Visa tai anksčiau ar vėliau nuvargina bet ką. Laimė, kad motina gamta labai protinga ir pas mamas tokiais atvejais atsiveria tarsi kažkoks papildomas jėgų rezervuaras, kuris pagelbsti moteriai su viskuo susitvarkyti tiesiog puikiai. O jeigu antras vaikelis gimė iškart po pirmojo, tuomet šis įtemptas periodas tampa dar sunkesnis. Be šeimos narių ir artimųjų pagalbos dviejų atžalų mamai bus itin nesaldu.
♦ Gali iškilti rimtų kliūčių ir dėl tos pačios pagalbos. Aišku, močiutės visuomet atskubės į pagalbą, bet jaunas laimingas tėtis gali ir neišgirsti pagalbos šauksmo. Labai dažnai mes pamirštame, kad vyrams tuo laikotarpiu irgi nebūna lengva, jie smarkiai pavargsta ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Be to, intymus gyvenimas šiuo periodu taip pat ne iš geriausiųjų: moteriai nė nesinori galvoti apie seksą, o štai vyrui, kaip sakoma, „pagal pilną programą“ ir reguliariai kaip anksčiau!
► Amžiaus skirtumas tarp vaikų – nuo 2 iki 4 metų
Dažniausiai pasitaikantis vaikų amžiaus skirtumas – 2–4 metukai. Beje, dauguma tėvų tokį atžalų metų skirtumą laiko idealiu. Bet ar taip yra iš tikrųjų?
Teigiama pusė:
♦ Vienas didžiausių privalumų – fizinė moters savijauta. Per dvejus metus jos organizmas spėja visiškai atsigauti po nėštumo ir gimdymo, todėl, laukiantis antro vaiko, paprastai neiškyla jokių nesklandumų.
♦ Moteris spėja šiek tiek atsikvėpti: juk bemiegės naktys – praeitis, o ir maitinimas krūtimi, greičiausiai, jau būna nutrauktas. Žodžiu, problemos, būdingos maitinančiai mamai, išnyksta, moteris spėja nuo jų atsikvėpti, kol pasaulį išvys antras kūdikis ir vėl viskas prasidės iš naujo.
♦ Be abejo, negalima nepaminėti, kad žinios, kaip prižiūrėti naujagimį ir krūtimi maitinamą kūdikį, dar nebūna pamirštos: mama nepasimes, kai ateis laikas pirmąsyk maudyti antrą vaikelį, ir tiksliai žinos, kodėl mažylis verkia naktį.
♦ Kai tarp vaikų tik toks metų skirtumas, jie dar gali žaisti kartu – jų interesai kol kas nesiskiria kardinaliai. Be to, mamai bus lengviau paskirstyti vaikams dėmesį. Tarkime, kol vyresnėlis piešia ar žiūri animacinius filmukus, mama gali išmaudyti jauniausiąjį šeimos narį ar pamaitinti jį, o kai mažylis miega, jai atsiranda laiko akis į akį pabendrauti su pirmuoju vaiku.
Neigiama pusė:
♦ Blogybių sąrašas, augant drauge tokio amžiaus vaikams, nėra toks ilgas, bet jis visgi egzistuoja. Pirmasis minusas – tai moralinė moters būsena. Ji tik pradėjo mėgautis laisvės gurkšniais ir skirti sau bent truputį dėmesio, o čia vėl viskas nuo pradžių: sauskelnės, maitinimas, bemiegės naktys... Aišku, daug kas priklauso nuo pačios moters – juk kai kurios mamytės į tokius rūpesčius žvelgia su šypsena.
♦ Teks rimtai pakovoti su vaiko pavydu. Pasak vaikų psichologų, kai tarp vyriausios ir jauniausios atžalos yra 2–4 metų skirtumas, vaiko pavydų scenų neišvengia kone visos šeimos. Pasakysime liūdną tiesą gimdytojams – šio pavydo neįmanoma sukontroliuoti, suvaldyti. Taigi dviejų tokių pyplių tėvams teks gerokai paprakaituoti ir rasti būdą, kaip sušvelninti aštrius susidariusios situacijos kampus. Jeigu jie patingės tai padaryti, iš karto įspėjame – pragaras namuose neišvengiamas: mažiausiajam nuolat klius nuo vyriausiojo, vyriausiajam – nuo tėvų, o mama ir tėtis pradės tarpusavyje bartis. Šis nelengvas laikotarpis tęsis labai ilgai, tiksliau – kol užaugs vaikai.
♦ Tarp tokių brolių ir seserų būna stipriai išvystytas konkurencijos jausmas, kuris dažniausiai juos lydi kone visą gyvenimą. Beje, kalba šiuo atveju eina ne apie sveiką konkurenciją. Dominuojant negatyviai konkurencijai, vienas vaikas visais įmanomais būdais stengiasi nuolat pakenkti antrajam, kad tėvai įsitikintų, jog būtent jis yra pats geriausias. Jeigu vaikystėje dėl sudaužyto puoduko ar sugadinto kilimo kaltė nuolat perkeliama ant brolio ar sesers pečių, vyresniame amžiuje vaikai gali imtis kur kas nešvaresnių būdų. Aišku, taip nutinka tik kraštutiniais atvejais ir pasitaiko labai retai, bet atmesti tokios galimybės tėvams vis dėlto nederėtų.
♦ Toks vaikų amžiaus skirtumas turi įtakos moters karjerai. Žinia apie motinystės atostogas nesukelia euforijos nė vienam darbdaviui. O ką jau kalbėti, kai jos seka vienos po kitos... Be to, reikia pripažinti, kad tiek laiko nedirbanti moteris daugiau ar mažiau praranda kvalifikaciją, darbo įgūdžius. Tačiau jeigu moteriai šeima ir vaikai yra daug svarbiau už karjerą, dėl šio niuanso ji nesuka sau galvos.
► Amžiaus skirtumas tarp vaikų – nuo 5 iki 7 metų
Kai kurios šeimos sąmoningai nusprendžia palaukti ir susilaukti antro vaikelio, kai vyriausiajam sueina 5–7 metai.
Teigiama pusė:
♦ Vienas didžiausių pliusų esant tokiam vaikų metų skirtumui – vyresnėlis jau nereikalauja tiek daug tėvų dėmesio. Maža to, tokio amžiaus vaikas jau geba suprasti, kodėl jam kartais nevalia triukšmauti ar reikia pagelbėti tėvams, pavyzdžiui, atnešti švarias sauskelnes, paduoti mažyliui žaisliuką ar čiulptuką, pažaisti su juo. Atrodytų, tai – menkniekis, bet mamos nuo to lengviau.
♦ Smarkiai sumažėja tikimybė, kad tėvams teks kęsti atžalos pavydo priepuolius. Vyresnysis vaikas jau supranta, kad neseniai gimusiam broliukui ar sesutei tenka daugiau tėvų dėmesio ne dėl to, kad labiau myli jį, o kad juo reikia tiesiog daugiau rūpintis.
Neigiama pusė:
Šioje situacijoje galima įžvelgti tik vieną, bet itin rimtą blogybę – tai pasiruošimas mokyklai ir pirmajai klasei. Šis laiko tarpsnis be galo svarbus kiekvienam vaikui. Todėl tėvai privalo atžalai skirti gana daug dėmesio: vesti jį į pasiruošimo mokyklai būrelius, nepamiršti lavinamųjų užsiėmimų ir pan. Tai reikalauja be galo daug laiko ir energijos.
► Amžiaus skirtumas tarp vaikų – nuo 8 iki 10 metų ir daugiau
Jeigu antrasis vaikas – pagrandukas (arba vėlyvasis), tuomet šeimos padėtis kardinaliai skirsis nuo prieš tai aprašytųjų.
Teigiama pusė:
♦ Jeigu tarp vaikų labai didelis amžiaus skirtumas, apie jokį pavydą negali būti nė kalbos: vyresnėlis jau puikiai suvokia, kad mažylio atsiradimas jų šeimoje negali paveikti jo santykių su tėvais. Tačiau tai nereiškia, jog vaikui tėvai turi duoti visišką laisvę – dėmesys iš jų pusės reikalingas ir vyriausiajam vaikui.
♦ Suaugęs vaikas – jau visavertis pagalbininkas. Jis gali ir į parduotuvę nueiti, ir kiaušinienę iškepti... Tačiau tėvams nederėtų pamiršti, kad nevalia vyriausios atžalos paversti šeimos pagranduko aukle! Pagalbos paprašyti yra viena, bet nepiktnaudžiaukite ja, juk jaunėlį gimdėte sau, ar ne? Neatimkite iš vaiko giedros vaikystės.
♦ Dar vienas pliusas – vyresniojo vaiko autoritetas. Jeigu amžiaus skirtumas tarp vaikų didelis, vyresnysis broliukas arba sesutė būna ne tik elgesio pavyzdžiu, bet ir besąlygišku autoritetu, netgi dievaičiu. Ir jei tėvų žodžius pagrandukas kartais ignoruoja, tai į vyresniojo brolio arba sesers nuomonę visada atsižvelgia. Tam tikrais atvejais jie netgi pakeičia mažyliams tėvus.
♦ Negalima nepaminėti ir mažylio tėvelio. Subrendęs, suaugęs vyras jau atsakingai vertina palikuonio gimimą – galite būti tikra, kad sulauksite visapusės jos pagalbos. O ir jaunėlis gaus daug daugiau tėvo dėmesio nei savo laiku gavo vyresnėlis.
Neigiamos pusės:
♦ Neigiamybių, esant tokiam vaikų amžiaus skirtumui, – ne per daugiausia, ir beveik visos jos susijusios su gimdytojų amžiumi. Kaip jau suprantate, nėštumas, kai tau 20 metų, labai skiriasi nuo to, kai gimdai 30–35 metų. Moteris turi būti pasiruošusi, kad vaikelio laukimasis bus daug sunkesnis negu buvo su pirmuoju vaiku, o gydytojas akušeris-ginekologas taps geriausiu jūsų draugu.
♦ Nebus lengva ir gimdymo metu, nes moters organizmas visiškai pamiršo, kas yra vaiko gimimas. Be to, jeigu skirtumas tarp vaikų daugiau nei dešimt metų, medikai tokią moterį priskiria prie pirmą kartą gimdančiųjų. Medicinos statistika byloja, kad maždaug pusei visų vėlai gimdančių mamyčių daromas Cezario pjūvis. Kodėl? Būkime atviros, metai bėga, o mes pamažu senstame ir neretai jau „priglaudžiame“ vieną kitą lėtinę ligą.
Kaip matote, drąsiai išrėžti, koks amžiaus skirtumas tarp vaikų geriausias, labai sunku – kiekvienoje šeimoje tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Todėl galutinį „taip“ turėsite ištarti būtent jūs. Ir nepamirškite, kad naujagimis jokiu būdu neturi būti lyg pasilinksmino žaisliukas vyresniajam vaikui, o šis šeimoje – eiti auklės pareigų. Tuomet kas svarbiausia? Svarbiausia, kad abu vaikai jaustų beribę tėvų meilę, šilumą, rūpestį ir jiems būtų komfortiška šeimoje.
