„Žmonės sakė – tu pagalvok, užaugs paauglės, kokios problemos prasidės. Ir nieko, gyvenam toliau. Visos turime po vienodą tatuiruotę ant kojos, pasisiuvome panašias sukneles“, – pranešime žiniasklaidai sako globėja, auginanti dar du jaunesnius biologinius vaikus.
Globos centrai „Vaikai yra vaikai“ dalijasi atviromis istorijomis apie globėjus, į savo šeimą priėmusius paauglius, ir, vykstant iniciatyvai „Suteik namus užaugti laisvei“, kviečia pagalvoti apie paauglių globą. Globos institucijose gyvena daugiau nei 1 000 vyresnių nei 10 metų vaikų, laukiančių globėjų.
Pažinojo nuo mažų dienų
Šiuo metu Laura su penkiais vaikais gyvena viena, nes vyras dirba užsienyje. Saugos tarnyboje dirbanti moteris sako, kad namuose su penkiais vaikais tikrai nebūna liūdna. Tiesa, vyriausioji globotinė jau ruošiasi gyventi atskirai. Jai globėjai sodų bendrijoje šalia miesto nupirko 12 arų žemės, įvedė elektrą, vandenį ir kuria jaukius namus.
Laura prisipažįsta, kad, prieš priimdama globoti, pažinojo visas merginas. „Žinau jas nuo mažų dienų – ir per gimtadienius aplankydavome, ir per šventes. Esu oficiali dviejų ir neoficiali vienos iš mergaičių krikšto mama. Merginų mama buvo mano bendraklasė, geriausia draugė“, – pasakoja marijampolietė.
Paauglystėje merginos keliavo iš vienų globos namų į kitus, kol Laura neištvėrė ir paėmė jas globoti: „Man pasakė, kad vieną iš merginų planuoja atiduoti įvaikinti. Negalėjau leisti, kad tai nutiktų. Iš pradžių maniau, kad globosiu vieną paauglę, tačiau širdis sakė, kad reikia pasirūpinti visomis. Taip mano šeimoje atsidūrė 12, 14 ir 16 metų merginos.“
Ant lėkštutės niekas nebus padėta
„Jeigu sakytume, kad nė sykio nebuvome susipykusios, būtų netiesa. Juk nėra namų be dūmų. Namuose neturime kažkokių konkrečių taisyklių. Bandėme kažkada laikytis taisyklės, kad vienas indus plauna, kitas – kambarius tvarko, bet nieko neišėjo. Kam papuola, tas darbą ir atlieka. Turime ir indaplovę, bet kad tiek indų nesurenkame, tad plauname juos patys“, – sako Laura.
Tiesa, globotinės pataiso, viena taisyklė, visgi, yra: šeštadieniais namuose vyksta generalinė tvarka, kurioje dalyvauja visi.
Globėja dirba darbą, kuriame būtina budėti paromis. Tad arba pati pagamina maisto visiems prieš išeidama į darbą, arba vaikai savaitgaliais patys atveža jai kokį nors patiekalą. „Jie jau suaugę, visi pasidaliname darbais.“
Laura prisipažįsta, kad yra gana griežto auklėjimo šalininkė. „Niekada neleidau vaikams iki išnaktų lakstyti su draugais, vėliausiai iki 22 val., o tada jau reikia būti namuose. Dabar, kai jos yra vyresnės, leidžiu pabūti ilgiau, bet vis tiek prižiūriu“, – sako Laura.
Ji visada kartoja globotinėms, kad mokytis gyventi turi pačios: „Aš jau moku tvarkytis, pagaminti valgyti savo šeimai, jūs irgi mokykitės. Kai išeisite į gyvenimą, ant lėkštutės niekas nebus padėta.“
Vyriausioji iš karto po mokyklos įsidarbino, vidurinioji, vos tik sukako 18 metų, pinigų vertę taip pat pajuto. Jaunesnioji laisvu laiku tvarko viešbučio kambarius ir padeda namuose. „Darbštumo mums tikrai netrūksta. Neabejoju, kad ateityje mūsų šeimoje bus ir kirpėjų, ir virėjų, ir auklyčių, ir mechanikų, ir apsaugos darbuotojų“, – juokiasi gausia šeima besididžiuojanti moteris.
Merginos įgijo daugiau pasitikėjimo
Vyriausioji Lauros globotinė jau įgijo virėjos specialybę, o dabar mokosi ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjos profesijos. Pasak globėjos, anksčiau ji buvo tyli kaip pelytė po šluota, niekada nepamatysi besimaivančios.
„Išmokau būti drąsesnė, garsiai kalbėti, nors tai dar ne visada pavyksta. Anksčiau su viskuo sutikdavau, o dabar galiu drąsiau išsakyti savo nuomonę. Tikrai įgijau daugiau pasitikėjimo savimi“, – prisipažįsta globotinė.
Jos seserys mokosi būti tolerantiškesnės, dažniau išklausyti ir sutarti viena su kita, nes anksčiau tarpusavio barnių netrūkdavo. Dabar jos labiau įsiklauso į viena kitos nuomonę.
Visą informaciją apie vaikų ir paauglių globą galite rasti adresu globoscentrai.lt ir telefonu 8 800 00207.