– Pirmiausia norisi paklausti, ar priešlaikinis gimdymas – dažna tendencija Lietuvoje?
– Paskutiniu metu daug kalbama apie ankstukus. Labai naudinga aktyvi visuomeninių organizacijų, ankstukus pagimdžiusių mamų ir šeimų patirtis, kalbėjimas apie sunkumus, psichologinė ir socialinė pagalba pagimdžiusioms prieš laiką. Nuoširdus ačiū visoms ir visiems, besidarbuojantiems šioje srityje.
Visgi galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje priešlaikinių gimdymų dažnumas yra vienas mažiausių Europoje ir pasaulyje. Iš visų kūdikių per anksti gimsta apie 5,5 proc., o kitose šalyse, netgi išsivysčiusiose, jų dalis kartais siekia 10–11 proc.
Bendra tendencija, jog Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, neišnešiotų kūdikių daugėja.
Nėra lengva tiksliai pasakyti kodėl. Gal prisideda tai, kad gerai suprasdami išnešiojimo svarbą vaisiaus smegenų, imuninės, endokrininės sistemų vystymuisi, kiek įmanoma vengiame jatrogeninių (dirbtinai sužadintų) priešlaikinių gimdymų, o kai kurios šalys elgiasi agresyviau. Tiek motinos, tiek vaisiaus sunkios ligos atvejais labai atsargiai ir tik gydytojų konsiliume priimame sprendimą gimdyti prieš laiką.
Tačiau bendra tendencija, jog Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, neišnešiotų kūdikių daugėja, kadangi vis dažniau gimdo vyresnio amžiaus moterys, turinčios daugiau sveikatos sutrikimų ir lėtinių ligų, daugėja daugiavaisių nėštumų dėl plačiau taikomų pagalbinių apvaisinimo technologijų.
– Kokios dažniausios priešlaikinio gimdymo priežastys?
– Priežasčių būtų galima išvardinti daugiau nei 50. Paskutiniais metais plačiai tyrinėjamos genetinės priežastys, atrastas ne vienas už priešlaikinį gimdymą atsakingas genas. Taip pat nemažą įtaką daro socialiniai veiksniai – žalingi įpročiai ir gyvenimo būdas, sunkus fizinis darbas, stresas, įtampa, nuovargis ir pan.
Priešlaikinį gimdymą gali sukelti sunkios nėščios moters ligos (diabetas, širdies ligos), o kartais tenka žadinti priešlaikinį gimdymą, kad moteriai galima būtų kuo greičiau pradėti gydymą nuo vėžio.
Šiais metais mūsų ligoninėje gimdė moterys, kurioms nėštumo metu buvo ką tik diagnozuoti krūtų, gimdos kaklelio, tiesiosios žarnos ar net kirmėlinės ataugos vėžiai. Tai sudėtingi ir skaudūs atvejai, tenka derinti motinystę ir kompleksinį vėžio gydymą, galvoti apie kūdikį, mamą ir visą šeimą.
Priešlaikinio gimdymo priežastimi gali tapti gana banalios ligos – gripas, inkstų uždegimas, įvairios infekcijos, ypač lytinių takų.
Dar vienas rizikos veiksnys – buvusios gimdos ar gimdos kaklelio operacijos. Labai svarbu, jog visos jos būtų atliekamos pagrįstai. Nekaltai skambanti gimdos kaklelio žaizdelės ar miomos pašalinimo operacija vėliau gali tapti priešlaikinio gimdymo priežastimi. Kartais apie tokių operacijų naudą verta išklausyti antrą nuomonę, jei gydytojas spaudžia operuotis, nesusimąstydamas apie galimas pasekmes būsimam nėštumui.
Taigi dalies priešlaikinio gimdymo priežasčių galima bandyti išvengti, o dalis jų nulemtos ir neišvengiamos.
– Kaip šiais laikais bandoma užbėgti priešlaikiniam gimdymui už akių?
– Deja, stebuklingo recepto ar vaisto, padėsiančio išnešioti kūdikį iki termino, dar nėra. Tyrimai šioje srityje vyksta – galima rasti šimtus tūkstančių straipsnių, publikuotų per pastaruosius penkerius metus, kuriuose ieškoma šio recepto.
Priešlaikinio gimdymo priežasčių kamuolys pradeda riedėti nuo kalno pirmosiomis nėštumo savaitėmis.
Tačiau, vaizdžiai tariant, visas priešlaikinio gimdymo priežasčių sniego kamuolys pradeda riedėti nuo kalno dar pirmosiomis nėštumo savaitėmis, įvairių patologinių procesų paslaptinga grandinė vystosi mėnesius, ir nėščiajai pas mus atvykus jau su sąrėmiais, galimybės sustabdyti gimdymą yra minimalios. O dažnai ir neprasmingos – dėl įvykusių patologinių procesų grandinės, išsiskyrusių daugybės biocheminių medžiagų poveikio vaisiui gimda jau tampa nebesaugi vieta augti ir vystytis.
Mums belieka padėti kūdikiui pasiruošti gimimui ir išgyvenimui – tam tikrais medikamentais stabilizuoti jo funkcijas, kad jis gimtų kuo brandesnis.
Prisimenant, kaip prieš 20 metų atrodė priešlaikinio gimdymo stabdymas, darosi nejauku: griežtas gulėjimas lovoje, netgi etilo alkoholio infuzijos, populiariosios magnio sulfato infuzijos, kurių ilgalaikis skyrimas vaisiui, kaip dabar manoma, netgi žalingas. Griežtas gulėjimas lovoje taip pat ne tik nepadeda, bet, pasirodo, trumpina nėštumą.
Šiandien bandoma kovoti ne su jau prasidėjusiu gimdymu, o užbėgti jam už akių anksti, galvoti apie profilaktiką skiriant progesteroną, gimdos kaklelio žiedus, taikant įvairias gimdos kaklelio siūles.
Yra prieinami modernūs testai, kuriais makštyje aptinkami tam tikri specifiniai baltymai. Tai leidžia prognozuoti, kokia yra priešlaikinio gimdymo tikimybė per septynias dienas. Jeigu testas rodo didelę riziką, galime paskirti vaisiui plaučių brandinimą ir, kiek įmanoma, pasiruošti ankstyvam gimdymui.
– Kaip suprasti, kad moteriai reikia atlikti tokį tyrimą?
– Mokslininkai sukūrė tam tikras skales, kuriomis galima išmatuoti priešlaikinio gimdymo riziką. Įvertinamos ligos, kuriomis moteris sirgo, jos gimdos kaklelio būklė ir kiti parametrai. Nusprendus, kad priešlaikinio gimdymo rizika gana didelė, atliekamas minėtas testas. Mes labai džiaugiamės, kad nebereikia aklai skirti vieną ar kitą tyrimą arba vaistą, nes be reikalo skiriamas tyrimas ar vaistas negali būti saugūs.
– Kokia yra amžiaus riba, nuo kurios kūdikis turi šansų išgyventi?
– Šiuo metu Lietuvoje esame pasirinkę žemiausią šiai dienai įmanomą ribą, kai jau gimusį vaikelį vadiname naujagimiu ir teikiame jam visą įmanomą pagalbą. Tai 22 savaitės, svoris – nuo 500 g. Net ne visos išsivysčiusios šalys pasirinkusios šią ribą: daug kur naujagimiai gelbėjami tik nuo 24 savaičių.
Beje, prieš dešimtmetį ir mes nedrįsome garsiai kalbėti apie realią galimybę išgyventi 22, 23 ar net 24 savaičių naujagimiui. Šiuo metu tokia galimybė jau yra, o po 28 nėštumo savaičių gimimas jau nėra labai grėsmingas, nes naujagimio išgyvenamumo tikimybė siekia 95 proc.
Žinoma, ne mažiau už išgyvenimo galimybę svarbi neįgalumo galimybė, tikimybė augti sveikam ir neturėti didesnių sveikatos problemų ateityje.
Esame pasirinkę žemiausią ribą, kai gimusį vaikelį vadiname naujagimiu: 22 savaitės, svoris – nuo 500 g.
– Kaip dažnai jūsų praktikoje pasitaiko tokių ankstyvų naujagimių?
– Mūsų klinikose pernai gimė apie 300 ankstukų, pačių mažiausiųjų – iki 24 sav. – buvo, berods, 14. Aišku, gresiančio gimdymo atvejais kartais tenka kovoti dėl kiekvienos dienos ir, kiek įmanoma, ilgiau atidėti gimdymą. Manoma, kad šiuo nėštumo laikotarpiu kiekviena papildoma nėštumo diena apie 3 proc. padidina neišnešioto vaikučio išgyvenamumo galimybes.
Permąsčius praėjusius metus, akyse iškyla daugybė sudėtingų situacijų. Nesėkmingai pasibaigęs 16-asis moters nėštumas, kai nepavyko išgelbėti 24 savaičių naujagimio, nors darėme viską, kas įmanoma.
Ir atvirkščias atvejis – po eilės netekčių ir priešlaikinių gimdymų išnešioti dvyniai – dešimtasis ir vienuoliktasis vaikas moters šeimoje!
Taip pat prisimenu nuostabią mergaitę iš 16-to moters nėštumo – trečią vaiką šeimoje. Mergaitė gimė išnešiota po sudėtingo ir kompleksinio priešlaikinio gimdymo gydymo. Didžiausią nuopelną šiuo atveju priskirčiau išmintingai, pozityviai, brandžiai moteriai, kuri tikėjo nėštumo sėkme. Ir turbūt mumis.
Kalbant apie sėkmingą nėštumą ir gimdymą, manau, kad labai svarbios svarbios moters mintys. Jos tikrai labai galingos. Mamos, kurios būna pozityvios, optimistiškos, tiki, kad viskas pasiseks, joms ir gimdymas susiklosto sėkmingiau.
Mitų apie gimdymą taip pat yra daug. Dažna situacija, kai per anksti nubėga vandenys. Moterys, prisižiūrėjusios filmų, tiki, kad nubėgus vandenims tuoj pat prasideda sąrėmiai ir gimdymas, kad vaisius, nubėgus vandenims, augti ir vystytis nebegali. Tačiau sėkmingai susiklosčius aplinkybėmis, nėščiosios po vaisiaus vandenų nutekėjimo toliau augina vaisių ne vieną savaitę, o kartais ir ne vieną mėnesį.
Nėščiosios po vaisiaus vandenų nutekėjimo toliau augina vaisių ne vieną savaitę, o kartais ir ne vieną mėnesį.
Turime sėkmingų pavyzdžių, kai vaisiaus vandenys nustoja bėgti, ir nėštumas tęsiasi iki savalaikio gimdymo. Dažnai prisimenu atvejį, kai vaisiaus vandenys nutekėjo 19-ą nėštumo savaitę, o naujagimė gimė po 2 mėnesių. Šiandien ji sveika ir protinga dešimtmetė.
– Ar priešlaikinis gimdymas yra didžiulis stresas moters organizmui?
– Didžiausias stresas yra psichologinis. Fiziologiškai priešlaikinis gimdymas dažniausiai nebūna sunkus, kadangi vaikelis yra mažas.
Tačiau, patyręs priešlaikinį gimdymą, organizmas išmoksta negatyvią pamoką, todėl naujas nėštumas taip pat būna su didele priešlaikinio gimdymo rizika. Tokiais atvejais mūsų profilaktika būna žymiai agresyvesnė ir prasideda dar planuojant nėštumą.
– Ką moteris gali pati padaryti, kad bent iš dalies apsisaugotų nuo priešlaikinio gimdymo?
– Skirtingi patarimai būtų skirtingoms moterims. Jaunai, sveikai, pirmą kartą besilaukiančiai moteriai patartume tiesiog sveikai gyventi, vengti streso, labai sunkaus fizinio darbo, ir to pakanka, nieko ypatingo daugiau daryti nereikia. Jai nereikia jokių papildomų tyrimų, gydymo, kitaip tariant, ji gali gyventi normalų, sveiką gyvenimą.
Visai kitokie patarimai moteriai, kuri jau turėjo nesėkmingų nėštumų, laukiasi dvynių arba yra vyresnio amžiaus, turi gretutinių ligų, aukštą kraujospūdį, cukrinį diabetą ir pan. Jai svarbiausias patarimas – patekti pas profesionalų specialistą, kuris parinks pačią geriausią nėštumo priežiūros strategiją.
