Kol sugrįžtančios mamos svajonėse – išsiilgęs kolektyvas ir šventinis pasitikimas, realybė neretai pasitaiko ir kiek kitokia: didelė dalis darbuotojų po vaiko priežiūros atostogų (VPA) į buvusią darbovietę apskritai nebegrįžta, o likusioms neretai tenka susidurti su nemaloniu darbdavių elgesiu ar net atvejais, kai neužtikrinamos darbo kodeksu numatytos teisės.
Kaip žinoti, kas priklauso po VPA sugrįžtančiai mamai, ir ką daryti, kad moters karjera liktų atspari didiesiems gyvenimo pokyčiams? Mamoms svarbiomis aktualijomis dalinasi darbo teisės advokatė, advokatų profesinės bendrijos „Confidence Law Office“ partnerė bei socialinių tinklų turinio darbo teisės klausimais kūrėja Evelina Trukšinienė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Buvusios darbo vietos neliko: vienintelė išeitis – išėjimas savo noru?
„Dveji metai – ilgas laiko tarpas ne tik šeimos, bet ir įmonės gyvenime. Natūralu, kad per šį periodą komandoje vyksta pokyčiai, tam tikrų pozicijų gali išties nebelikti. Kartais jas užima kiti, nauji darbuotojai, kurie demonstruoja aukštesnes kompetencijas ar tiesiog geriau sutaria su darbdaviu“, – primena E.Trukšinienė.
Tačiau mamai, grįžusiai po vaiko priežiūros atostogų, darbdavys įsipareigoja suteikti tą pačią arba lygiavertę darbo vietą nepaisant pokyčių įmonėje.
Advokatė pažymi: „Nutinka ir taip, kad moterys, sužinojusios, jog tos pačios pozicijos darbe užimti nebegalės, jį palieka savanoriškai. Pats darbdavys po VPA grįžusios mamos negali atleisti dėl pareigybės naikinimo, netenkinančių darbo rezultatų ar tuo atveju, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Kai darbdavio galimybės apribotos, dažnai prasideda spaudimas iš jo pusės: darbuotoja skatinama išeiti iš darbo savanoriškai, formuojamas įspūdis, kad ji nebėra laukiama ar reikalinga komandoje. Bet čia reikėtų prisiminti teises, priklausančias po VPA grįžtančiam darbuotojui į darbą ir dėl jų kovoti.“
Lygiavertę darbo vietą pasiūlė, tačiau ji netenkina. Galima atsisakyti?
Mamos, grįžusios po VPA, ir auginančios vaiką iki 3 metų, darbo vietos nelieka, o siūloma kita pozicija netenkina. Darbuotoja turi teisę tokio pasiūlymo atsisakyti. Ar tokiu laukia atleidimas iš darbo? Kaip minėta anksčiau, šioje situacijoje darbdavio galimybės atleisti darbuotoją apribotos, tad ji turėtų būti išleidžiama į prastovas. Prastovų laikotarpiu jai mokama 40 proc. darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei viena minimali mėnesinė alga už vieną kalendorinį mėnesį.
Tik tada, kai vaikui sukanka treji, darbdavys jau gali atleisti darbuotoją pagal darbo kodekso 57 straipsnį. Tačiau net ir tokiu atveju darbuotoja neišleidžiama tuščiomis – įspėti apie atleidimą iš darbo privaloma ne mažiau nei prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo, taip pat turi būti sumokama ir 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė kompensacija (jeigu darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei vienerius metus).
Kolegos uždirba daugiau, o man – jokių pokyčių per dvejus metus?
Drauge su ta pačia (arba lygiaverte) darbo vieta, iš vaiko priežiūros atostogų grįžtanti darbuotoja pretenduoja ir į visus darbo sąlygų pokyčius, įsigalėjusius per atostogų metus. Tiesa, anot advokatės, svarbu įrodyti darbo sąlygų pagerėjimą: „Pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar apskritai kito ir kiek kito panašias darbo funkcijas atliekančių kolegų atlygis ir kitos sąlygos. Tik turėdami aiškų argumentą, galime keliauti pas darbdavį ir prašyti atitinkamų darbo sąlygų pokyčių.“
Geresnės darbo sąlygos, beje, išreiškiamos ne tik pinigine suma. Kartu tai ir darbo grafikas, visi darbui naudojami įrenginiai, programinė įranga ar bet kokia kita priemonė, dėl kurios sugrįžusios darbuotojos darbo sąlygos gali tapti prastesnėmis nei kitų kolegų, dirbusių jos vaiko priežiūros atostogų metu.
Papildomi privalumai, kuriais gali pasinaudoti kiekviena mama
Nors esminė darbuotojos, sugrįžtančios po VPA, teisė – dirbti toje pačioje ar lygiavertėje pozicijoje, verta susipažinti ir su kitomis sąlygomis, kurių gali reikalauti mažylį auginanti mama. Privalumų sąrašas sužavės toli gražu ne visus darbdavius. Jame – ir pertraukėlės žindančioms mamoms, ir teisė į individualų darbo grafiką ar net nuotolinį darbą.
„Pavyzdžiui, gydytojo pažymą gavusi krūtimi maitinanti mama gali prašyti pertraukos, kurią darbdavys privalo suteikti ne mažiau nei pusvalandžiui ir ne rečiau nei kas tris valandas. Jei krūtimi maitinančiai ar neseniai pagimdžiusiai moteriai darbo metu prireikia pasitikrinti sveikatą, ji nuo darbo atleidžiama, o už šį laiką mokamas darbo užmokestis“, – advokatė primena apie sąlygas maitinančioms krūtimi. „O tėvams, auginantiems vaikus iki aštuonerių metų, siūloma net teisė keisti darbo laiko režimą ar dirbti tik nuotoliniu būdu, jei tai leidžia darbo specifika.“
Dirbanti mama: kliūtis ar vertybė?
Nors vaiko gimimas – džiugus įvykis asmeniniame gyvenime, grįžimas į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų išties gali kelti nerimą. Dažnai galimybė grįžti į tą pačią darbo vietą neatliepia realybės, o ir darbdavio požiūris į mama tapusią darbuotojai staiga pakinta. Mamas, dvejojančias, ar jų gyvenimo pokyčiai netaps kliūtimi darbdaviui, advokatė E. Trukšinienė drąsina: „Deja, praktikoje vis dar tenka susidurti su nesąžiningu darbdavių elgesiu mamų atžvilgiu. Tačiau darbuotojai, prašančiai jai priklausančių teisių, nemaloniai jaustis nereikėtų. Galima sutikti su darbdavio siūlomais, bet mamai dažnai nepalankiais sprendimais, arba galima kovoti dėl savo teisių. Visada yra kompromisas ir dažniausiai jis – būtent darbuotojos pusėje.“
