– Išsivysčiusiame pasaulyje madinga negimdyti natūraliai, o rinktis cezario pjūvį. Lietuva ne išimtis. Dėl kokių priežasčių moterys dažniausiai atsisako natūraliai gimdyti?
– Daugiausia yra tokių, kurios bijo gimdyti, kitaip tariant, bijo skausmo. Dalis moterų baiminasi pasekmių, kad praplatės makštis, kamuos šlapimo nelaikymas, nusileis gimda ir makšties sienelės ir dėl to pablogės seksualinio gyvenimo kokybė.
Dar kitos bijo, kad natūraliais gimdymo takais slenkantis naujagimis bus traumuotas. Yra ir tokių, kurioms atrodo nesaugu gimdyti natūraliai, nes gimdymo jos negali kontroliuoti. Jeigu pirmagimis gimė per cezario pjūvį, o operacija buvo sėkminga, dažniausiai ir antrą kūdikį norisi gimdyti taip pat – rodos, gimdymas toks paprastas, be jokių baimių ir nepatogumų.
Vis dėlto cezario pjūvio operacija turėtų būti atliekama ne pagal pageidavimą, o kai būtina gelbėti kūdikio arba mamos gyvybę – visi kiti atvejai yra sunkiai pateisinami.
– Gydytojai seniai kalba, kad kūdikiui geriau gimti natūraliai. Jūs sakote, kad būtina – kodėl?
– Nes gimdymo takais neslinkęs naujagimis jau niekad gyvenime neturės progos suformuoti tokios mikrobiomos, kurią suformuoti turėtų. Kitaip tariant, jo odoje, burnoje, žarnyne, skrandyje ir pan. nusės ne tie mikroorganizmai, kurie visą gyvenimą jį saugotų nuo įvairių ligų.
Pirmieji mikrobai patenka į vaisių, kol jis vystosi gimdoje, nes gimdos ertmė nėra sterili. Vis dėlto didžiausią reikiamų mikrobų dalį kūdikis gauna gimdamas per makštį – jie nusėsta ant viso kūno, patenka į burną, ausis ir kitas ertmes, iš ten keliauja į žarnyną. Pirmomis gyvenimo dienomis naujagimis yra užsėjamas mamos makštyje gyvenančiais mikrobais – dėl to ką tik gimęs mažylis nėra steriliai nuplaunamas, švarinamas.
Kita mikrobų dalis kūdikiui pateka iš mamos krūties – nuo spenelių ir iš pieno, kuris taip pat nėra sterilus. Štai todėl mamai nereikia dezinfekuoti spenelių prieš žindymą.
Mamos pienas, beje, taip pat yra skirtas ne tik aprūpinti kūdikį maisto medžiagomis, bet ir auginti mikroorganizmus. Pačiam kūdikiui augti nereikia tiek cukrų ir baltymų, kiek yra piene – didžioji dalis ir yra skirta tam, kad augtų ir daugintųsi mažylio kūne apsigyvenę mikrobai. Arba, kitaip tariant, pati gamta pasirūpino, kad mamos pieno sudėtis visiškai atitiktų vaiko poreikius ir kartu – sveikų mikrobų poreikius.
Taigi, žmogui svarbu ne tik natūraliai gimti, bet ir žįsti mamos krūtį, o ne gerti mišinukus arba būti maitinamam iš buteliuko nutrauktu pienu. Mokslininkai, tirdami žmogaus mikrobų visumą, priėjo prie išvados, kad tie mikrobai, kuriuos gauname gimdami ar žįsdami mamos krūtį, ir lemia viso tolesnio mūsų gyvenimo kokybę bei sveikatą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Gydytoja I.Kravčenkienė: „Nutukimą lemia ne kalorijos, kaip vis dar manoma, o mūsų kūno gyventojai – mikrobai“
– Kokios konkrečiai grėsmės kyla vaikams ar suaugusiems žmonėms, kurie gimė po cezario pjūvio operacijos?
– Kai naujagimis išvysta pasaulį po cezario pjūvio, patenka į sterilią aplinką, ir jo kūnelį nusėja neteisingos bakterijos – tos, kurios sklando operacinės ore, kurios gyvena ant ligoninės personalo odos. Mažylis šiek tiek gauna mikrobų ir nuo mamos odos, bet tie, itin reikalingi, gyvenantys gimdymo takuose bei makštyje, jo kūno nenusėja.
Kai naujagimis išvysta pasaulį po cezario pjūvio, patenka į sterilią aplinką, ir jo kūnelį nusėja neteisingos bakterijos.
Jau įrodyta, kad gimusiems po cezario pjūvio vaikams padidėja rizika susirgti alerginiu rinitu, astma, celiakija, pirmo tipo diabetu, uždegiminėmis žarnyno ligomis.
Maža to, Švedijoje buvo atlikti milžiniški stebėjimai, kurie parodė, kad galima sąsaja tarp cezario pjūvio ir autizmo spektro sutrikimų. Taip pat pastebėta, kad po cezario gimę vaikai dažniau nutunka. Tad mano nuomonė vienareikšmiška – jeigu galima gimdyti natūraliai, būtina tai ir daryti.
Dar įdomu, kad mikrobioma (mikroorganizmų visuma) stabilizuojasi nuo vaiko gimimo maždaug iki dvejų metų amžiaus ir toliau išlieka nekintama – šiek tiek pasvyruoja, priklausomai nuo gyvenimo būdo, mitybos, suvartotų antibiotikų. Natūraliai gimęs ir mamos pienu iš krūties žindomas kūdikis turi didžiausias galimybes užaugti sveikas, susilaukti sveikų palikuonių, nugyventi sveiką ir sėkmingą gyvenimą.
Antroje vietoje atsiduria po cezario pjūvio gimę kūdikiai, tačiau turėję galimybę žįsti krūtį – didelė tikimybė, kad ir jie turės mažiau sveikatos problemų, nes mamos piene randama mikrobų, atkeliavusių iš mamos žarnyno bei makšties, – tai laktobacilos, pagrindinis naujagimio žarnyno gyventojas, padedantis virškinti pieną. Dėl šių bakterijų mamos pienas, laikomas buteliuke, šaldomas ar šildomas, praranda dalį savo vertės.
Na, o mažiausiai galimybių užaugti ir išlikti sveikais turi po cezario gimę ir motinos pieno nežindę naujagimiai. Nenatūraliai gimę kūdikiai gauna kažkiek mikrobų iš tėčio ir nuo mamos odos, bet tai nėra tie patys būtiniausi, saugantys sveikatą ir gyvenimo kokybę.
– Šiais laikais mokslas tiek pažengęs, kad, rodos, jau nėra nieko neįmanomo. Sunku net suvokti, kad nėra galimybių reikiamais mikroorganizmais nusėti ir nenatūraliai gimusio naujagimio kūną. Tai ką daryti toms moterims, kurios dėl svarių priežasčių negali natūraliai gimdyti?
– Jeigu nėra kito pasirinkimo, būtina pasinaudoti viena vienintele galimybe. Kad ir kaip keistai ji skambėtų, reikia pasirūpinti steriliu buteliuku, skirtu šlapimo tyrimams, bei steriliais vatos tamponėliais.
Prieš pat planuojamą operaciją tamponėlį reikia suvilgyti fiziologiniu tirpalu arba virintu vandeniu, įsikišti jį į makštį, paskui ištraukti ir uždarytą indelyje neštis į operacinę (galima pasiruošti ir kelis tamponėlius). Kai kūdikis gims, reikia jį iškart visą ištrinti iš sterilaus indo ištrauktais vatos tamponėliais. Beje, juos pasiruošti saugiausia iki operacijos, nes po jos gali kraujuoti iš makšties, bet, kita vertus, negalima ir ilgai laikyti, nes gali pasikeisti mikrobų pusiausvyra.
Taigi, šis būdas nėra patogus, vis dėlto vienintelė galimybė neturinčioms kitos išeities mamoms. Tai praktikuojama JAV, kai kuriose Europos šalyse.
– Ar pats nėštumas, besilaukiančios moters savijauta turi įtakos mikroorganizmams, kurie po gimdymo teks ir kūdikiui?
– Tikrai taip. Kaip minėjau, jau nėštumo metu dalis mikroorganizmų tenka ir besivystančiam vaisiui. Tad besilaukianti moteris turėtų maitintis sveikai, kad žarnyne nesutriktų mikroorganizmų pusiausvyra – tuomet lydės ne tik gera sveikata, bet ir puiki nuotaika.
Ne mažiau svarbu rūpintis ir teisingu gyvenimo būdu – mankštintis, vengti streso ir miegoti ne mažiau kaip aštuonias valandas per parą. Fizinis aktyvumas turi įtakos sveikam mikroorganizmų balansui, nes juda žarnyno peristaltika, o drauge maistas greičiau praeina per žarnyną, mažiau pasigamina toksinų, mažiau maisto medžiagų gauna „blogiečiai“ – tie mikrobai, kurie, nesilaikant visų minėtų principų, pradeda per daug daugintis, o žarnyne ima kauptis dujos.
Prieš pat planuojamą operaciją tamponėlį reikia suvilgyti fiziologiniu tirpalu arba virintu vandeniu, įsikišti jį į makštį, paskui ištraukti ir uždarytą indelyje neštis į operacinę.
Minėti principai tinka ne tik nėščiai moteriai, bet kiekvienam žmogui, norinčiam gyventi sveikai, kuo rečiau kreiptis į gydytoją, iki aštuoniasdešimt penkerių ar ilgiau mylėtis ir pan. Vis dėlto nėščioji turėtų ypač rūpintis savo sveikata, nes nuo to momento, kai pastojo, ji jau nepriklauso vien tik sau. Ne tik ji pati privalo savimi rūpintis, bet ir mes visi ją pastebėti, pagloboti, užleisti vietą viešajame transporte, pasirūpinti, kad jaustųsi saugi, nes jos stresai virs mūsų ateities stresais. Na, o jeigu pagimdys vaiką, reikalaujantį globos ar ypatingos priežiūros – tai bus mūsų visų kaltė. Tai mes, aplinkiniai, kažko nepastebėjome, laiku nepadėjome, nepasirūpinome, kad moteris būtų rami, išsimiegojusi, teisingai pavalgiusi ir pan.
Nėščioji turi būti linksma ir laiminga. Jeigu visi jai padėsime, dings ir mūsų visuomenę kamuojančios civilizacijos bėdos, nes linksmų ir laimingų žmonių organizme gyvena laimingi mikrobai, kurie neleidžia pakelti galvų ir vystytis blogiems mikroorganizmams.
Kokie mikroorganizmai vyraus nėščiosios organizme („geriečiai“ ar „blogiečiai“) – tokius ir perduos savo naujagimiui. Iš tiesų labai nedaug yra genetinių ligų, kuriomis sirgdami kūdikiai gimtų nepriklausomai nuo besilaukiančios moters gyvenimo būdo. Didžiosios dalies galėtume išvengti, jeigu visi elgtumėmės šiek tiek kitaip – mylėtume besilaukiančią moterį, o kartu ir patys įprastume gyventi sveikai.
