– Kaip dažnai vaikams profilaktiškai reikėtų tikrinti dantis, ar pakanka, tarkime, prieš mokslo metus?
V. Tamošiūnas: Pirmą kartą vaikus reikėtų atvesti pasitikrinti dantų iki metų arba kuomet išdygsta pirmas pieninis dantis. Vėliau, priklausomai nuo galimos rizikos, gali reikėti atvykti 4 kartus per metus, o jei vaiko dantys prižiūrimi tinkamai, užtenka atvykti ir kartą per metus. Tėvams geriausia būtų įsidėmėti, kad dantys turi būti tikrinami du kartus per metus, nebent gydytojas odontologas arba higienistas rekomenduotų atvykti dažniau arba rečiau.
– Su kokiomis dantų problemomis susiduria jauno amžiaus pacientai?
V. Tamošiūnas: Pagrindinė vaikų dantų problema – ėduonis, arba kitaip vadinamas dantų kariesas. Mažiausiems pacientams (1–3 metų) dažnai nustatomas ankstyvas dantų ėduonis, labiau žinomas kaip buteliuko kariesas. Dažniausia priežastis – saldžių gėrimų vartojimas naktį ir nepakankamas dantų nuvalymas. Kiek vyresniame amžiuje, 3–6 metų vaikams, pieniniai dantys dažniausia genda dėl nepakankamai kruopštaus nuvalymo.
Dantys turi būti tikrinami du kartus per metus.
Dauguma tėvų žino, kad dantis tėvai turi valyti vaikams iki 7 metų, o kartais ir ilgiau. Visgi, praktikoje dažnai matome, kad tėvai dantų vaikams nevalo. Kol vaikas neišmoksta rašyti, tol jo motoriniai įgūdžiai nėra pakankami, kad jis savarankiškai sugebėtų tinkamai išsivalyti dantis.
V. Tučė: Vaikai dažniausiai susiduria su ėduonies pažeistais dantimis bei iš to kylančiomis komplikacijomis ir netaisyklingu sąkandžiu. Tikrai apmaudu, kad Lietuvoje tokių vaikų yra labai daug, o didelė dalis jų yra dar labai jauno amžiaus, tad gydymo galimybės sudėtingos. Patiems mažiausiems pacientams dažnai prireikia ir dantų gydymo su sedacija ar bendrine narkoze. Dar skaudžiau, kai atlikus tokį pilną visų dantų gydymą su bendrine nejautra po kelerių metų pacientai grįžta su naujais ėduonies pažeidimais pakartotiniam gydymui su bendrine narkoze. Taip būti neturėtų.
– Ką daryti, kai pradeda kristi pieniniai dantys, ar galima juos ištraukti patiems, pvz., pririšus siūlu prie durų rankenos?
V. Tamošiūnas: Į pieninių dantų kritimą reikėtų kištis kuo mažiau. Geriausia, jei pieninis dantis iškrenta valgant arba vaikas pats jį išklibina. Žinoma, jei vaikas prašo pagalbos, tai visi liaudies metodai yra tinkami. Kartais tėvai prašo, kad gydytojas pašalintų pieninius klibančius dantis. Tokiais atvejais reikėtų klausti paties vaiko, ar jis nori palaukti, kol dantis iškris savaime, ar kad odontologas pašalintų.
Būtina pabrėžti, kad kartais dėl sutrikusios dantų kaitos reikia šalinti pieninius dantis odontologo kabinete. Tokie atvejai nėra labai dažni, bet pasitaiko. Daug dažniau pasitaiko atvejų, kai pieninius dantis reikia šalinti dėl kariozinių pažeidimų.
– Kaip užtikrinti, kad vaikai nebijotų odontologų ir neįgytų traumos visam gyvenimui, kaip dalis mūsų dėl prastų gydymo sąlygų, patirtų vaikystėje?
V. Tamošiūnas: Norint, kad vaikas nebijotų odontologinių procedūrų, svarbu kuo anksčiau vaiką supažindinti su odontologinio kabineto aplinka. Atvedus vaiką, kuomet išdygsta pirmasis pieninis dantis, tėvai supažindinami su tinkama vaikų dantų priežiūra. Tokiais atvejais didelė tikimybė, kad ateityje gydyti dantų visiškai nereikės. Svarbiausias tikslas turėtų būti ne dantų gydymas, o siekis vaiką užauginti jau su sveikais dantimis.
Tėvai turėtų formuoti teigiamą gydytojo paveikslą, o ne, pavyzdžiui, gąsdinti gydytoju.
Skandinavijos šalyse daugiau nei pusė vaikų užauga su visiškai sveikais dantimis, o 18-mečiai vidutiniškai turi vos vieną sugedusį dantį. Deja, Lietuvoje situacija vis dar prasta, pastangos ir lėšos nukreiptos į vaikų dantų protezavimą ir gydymą su bendrine nejautra.
Odontologų bendruomenė reguliariai pristato situaciją, bet SAM nesiima reikalingų pokyčių ją gerinti. Paradoksalu, bet lėšų dantų priežiūrai skiriame daug, o rezultatas tikrai prastas. Kaip pavyzdys, Švedijoje vaikų dantų priežiūrai skiriamas 300 Eurų krepšelis metams. Lietuvoje skiriama 30 Eurų metams profilaktikai ir gydymui, bet 1000 Eurų – dantų protezavimui.
V. Tučė: Šiais laikais prastų gydymo sąlygų jau nebėra, turime daug galimybių gydymui be baimės ir skausmo. Bet siekiant išvengti būtent baimių, manau, svarbiausia yra supažindinti vaiką su gydytoju odontologu anksti. Sakydama anksti, turiu omenyje, kad verta pradėti vos išdygus pirmiesiems dantims, o ne tada, kai jau skauda sugedusį dantį.
Dėl to, kad per pirmuosius vizitus tėvai gauna daug informacijos iš gydytojo, kaip vaiko dantis prižiūrėti, kad jie būtų sveiki. Taip vaikas gali išvengti nemalonių gydymo procedūrų ateityje. Ir dėl to, kad jei atsiranda gydymo poreikis arba norime atlikti profilaktines procedūras, vaikas jau pažįsta ir pasitiki odontologu, užmegzti ryšį abiem pusėms yra lengviau. Na ir, žinoma, svarbu, kad tas ryšys atsirastų – reikia kalbėti vaikui apie tai, kad gydytojas yra tam, jog padėtų, kad mes visi norime, jog dantys būtų sveiki. Tėvai turėtų formuoti teigiamą gydytojo paveikslą, o ne, pavyzdžiui, gąsdinti gydytoju, jei vaikas tėvams nepaklūsta (nenori valyti dantų ar nori saldumynų).
Tėvai, pirkdami maistą vaikams, turėtų skirti dėmesio produkto etiketei ir įvertinti jo naudą vaikui.
– Ką daro gydytojai, jeigu vaikui, tarkime, suskaudo procedūros metu ir jis atsisako išsižioti?
V. Tamošiūnas: Odontologai dažnai susiduria su vaikais, kurie dėl savo amžiaus arba prastos patirties gydant dantis neleidžia atlikti odontologinių procedūrų. Tokiais atvejais taikomas gydymas sedacijoje arba bendrinėje nejautroje.
Pasitaiko atvejų, kai vaikai atvedami pas odontologą pirmą kartą jau su skaudančiu dantimi. Odontologui kyla dilema, ką daryti – ar gydyti, ar supažindinti vaiką su odontologine aplinka. Pirmu atveju kyla rizika, kad vaikas dar nebus pasiruošęs procedūroms ir išsigąs. Kitu atveju vaiką teks išleisti su vis dar skaudančiu dantimi.
– Ar tikrai vaikų dantims labiausiai kenkia saldumynai?
V. Tamošiūnas: Saldumynai – gana plati sąvoka. Visgi, trumpas atsakymas – taip, saldumynai tikrai kenkia, ir ne tik dantims. Problema, kad dažnai maistas, kuriame daug pridėtinio cukraus, pateikiamas kaip sveikas. Pavyzdžiui, glaistyti sūreliai, saldinti jogurtai, sulčių gėrimai ir panašiai.
Tėvai, pirkdami maistą vaikams, turėtų skirti dėmesio produkto etiketei ir įvertinti jo naudą vaikui. Svarbu ir tai, kaip dažnai vartojami saldumynai, mat rekomenduojama valgyti saldumynus tik kartą per savaitę, pavyzdžiui šeštadieniais arba su pagrindiniu maistu.
V. Tučė: Jie tikrai kenkia, tačiau svarbu paminėti, kad sąvoka saldumynas reiškia ne tik saldainius, o ir visus saldžius užkandžius (kukurūzai, krekeriai, trapučiai, džiovinti ir cukruoti vaisiai, taip pat ir sultys, gazuoti gėrimai ir kt.) Jie turi daug cukrų, aplimpa vaikų dantis ir laikosi burnoje ilgai, tad žalojantis poveikis trunka ilgai.
Taisyklinga mityba ėduonies patologijoje yra labai svarbus veiksnys, į ją atsižvelgti norint išlaikyti dantis sveikus tikrai verta – rekomenduojama mažinti užkandžiavimų dažnį, rinktis dantims palankius užkandžius (riešutai, sūris ir kiti pieno produktai, pilnas vaisius ar daržovė), nuolat gerti vandenį.
– Kaip turėtų elgtis tėvai, kad vaikai augtų sveikais dantimis (pvz., vasarą jie gali būti stovyklose, pas senelius, tad nei higienos, nei mitybos tėvai neprižiūri)?
V. Tamošiūnas: Svarbiausia, kad tėvai diegtų tinkamus dantų priežiūros įpročius nuo mažens. Labai svarbu, kad būtų suformuotas įprotis dantis valytis du kartus per dieną. Jei geri įgūdžiai suformuoti namuose, dažniausiai vaikai tų įpročių laikosi ir būdami pas senelius ar stovyklose. Žinoma, tėvai, patikėdami savo vaikų globą kitiems suaugusiems, turėtų paprašyti, kad prižiūrėtų ir vaikų dantų valymą.
Svarbiausia, kad tėvai diegtų tinkamus dantų priežiūros įpročius nuo mažens.
V. Tučė: Vaiko mityba yra svarbu, kaip ir asmeninė burnos higiena. Vyresni vaikai stovykloje jau tikrai gali ir patys nepamiršti dantų valymo, gali turėti dantų valymo kalendorių ar kitas motyvavimo priemones. Tačiau čia tikriausiai tinka apibūdinimas / taisyklė 80-20.
Jei 80% ir daugiau laiko tėvai atsakingai rūpinasi vaiko dantimis, juos valo patys ir stropiai, taisyklingai, naudoja tinkamas, odontologo parinktas dantų priežiūros priemones, užtikrina vaiko sveikatai palankią mitybą ir vaikas yra sveikais dantimis, tai keli vakarai pas senelius ar savaitė stovykloje bus tie 20%, kurie nepadarys nepataisomos žalos. Tik žinoma, tuo piktnaudžiauti negalima ir geriausia, jei seneliai lygiai taip pat atsakingai rūpintųsi vaiko sveikata.
– Kokius dantų higienos įpročius būtina skiepyti vaikams nuo mažų dienų?
V. Tamošiūnas: Dantys turi būti valomi išdygus pirmam pieniniam dantukui. Vidutiniškai pirmasis pieninis dantis dygsta, kuomet kūdikiui sueina 6 mėnesiai. Net valant pirmuosius dantis būtina naudoti dantų pastą, bet jos kiekis turi būti labai mažas, nes vaikai dar nepajėgūs išspjauti.
Svarbu, kad būtų naudojama tinkama pasta. Dėl naudojamos pastos tėvai turėtų pasitarti su odontologu. Tyrimais įrodyta, kad dantis efektyviai saugo pasta, kurioje yra ne mažiau nei 1000 ppm fluoridų. Priklausomai nuo karieso rizikos, pasta, kurioje 1450 ppm fluoridų, turi būti naudojama vaikams nuo 3 arba 6 metų amžiaus.
V. Tučė: Pirmiausia, dantų valymo rutina ryte ir vakare turi būti kaip savaime suprantamas, nepraleidžiamas veiksmas. Tai turi būti vaikui visiškai įprasta asmens higienos dalis nuo pat pirmojo danties išdygimo. Antra, kad dantų valymas turi būti stropus – valome tarpdančius, visus dantis iš visų pusių, valome liežuvį.
Nenuvertinkime vaikų, jie tikrai klausosi, daug sugeba ir išmoksta iš mūsų pačių pavyzdžio, tad pasakoti ir rodyti galima jau labai mažiems vaikams. Tik, žinoma, dantų valymas vaikams turi vykti su tėvų priežiūra, nepalikite vaiko dantų valymo jų pačių atsakomybei, net jei vaikas atrodo savarankiškas.
Vaikai neturi reikalingų motorinių įgūdžių dantų valymo atlikti kokybiškai, tad iki 8–9 m. amžiaus jiems turi padėti tėvai – mažyliams tėvai turi patys išvalyti dantis, vyresniems – padėti, patikrinti valymo kokybę, priminti valyti, pagirti.
Politinė reklama apmokėta iš Liberalų sąjūdžio Antakalnio rinkimų apygardoje Nr.3 kandidato Vytauto Tamošiūno PK sąskaitos. Užsakymo Nr. VT24
