– Nemažai moterų atidėlioja pirmąjį gimdymą, kiek tik gali, o kai pagaliau ryžtasi, pasirodo, pastoti nėra taip paprasta. Kada moterims patartumėt gimdyti pirmagimį, kad būtų kuo lengviau pastoti, išnešioti ir gimdyti?
– Manau svarbiausia, kad moterys apskritai gimdytų, turėtų vaikų, o kokio amžiaus būdamos ryšis motinystei, tėra tik jų sprendimas. Na, o esant reikalui padėti joms pastoti, sėkmingai išnešioti ir pagimdyti vaikelį jau yra gydytojų reikalas.
Pastoti lengviausia iki 30-ies metų, vėliau tikimybė vis mažėja. Didesnė tikimybė, kad jauna moteris sėkmingai išnešios ir pagimdys kūdikį, mat ji dar sveika, fiziškai stipri. Vėliau neretai prasideda kokios nors lėtinės ar medžiagų apykaitos ligos, nutukimo problemos, cukrinis diabetas, gimdos miomos – kiekviena liga turi įtakos nėštumui ir gimdymui. Tad biologiškai geriausias amžius gimdyti, kai moteriai 20 ir daugiau metų, tačiau juk yra ir kiti aspektai, ne vien tiksintis biologinis laikrodis.
Tarkime, jaunos sveikos moters audiniai elastingi, gera kolageno sintezė, ji labai gražiai ir lengvai pagimdo, bet dar nėra įgijusi profesijos, slegia buitis ir negali tiek laiko ir lėšų skirti savo kūdikiui, kiek norėtų. Galų gale ir laiko mažylio priežiūrai pritrūksta.
30-ies, 40-ies metų moterų gyvenimas kur kas dažniau būna finansiškai stabilus, jos atsakingiau žiūri į nėštumą, dažniau juo mėgaujasi ir daugiau kokybiško laiko skiria kūdikio priežiūrai. Taigi, niekaip neįmanoma moterims pasakyti: gimdykite iki 30-ies.
– Maža gyvenimo neteisybė – vyras gali bet kokiame amžiuje tapti tėvu, o štai jo išrinktajai jau reikia paisyti to biologinio laikrodžio. Kas lemia, kad kuo vyresnė moteris, tuo sunkiau jai pastoti?
– Vyrams spermatozoidai gaminasi nuolatos, o moteris gimdama „atsineša“ galutinį kiaušialąsčių kiekį, t. y. apie milijoną, ir daugiau jų nepasigamina per visą jos gyvenimą. Priešingai jų mažėja – iki lytinės brandos lieka tik apie 300 000, o per visą moters vaisingą laikotarpį subręsta tik iki 500 kiaušialąsčių. Tad tos, kurios buvo apvaisintos, moters organizme egzistavo nuo pat gimimo. Vadinasi, jas veikė įvairūs toksinai, žalingi faktoriai, kurių kiekvienas paliko savo pėdsakus.
Kuo vėliau moteris pastoja, tuo labiau jos kiaušialąstės yra paveiktos visų žalingų faktorių, tuo didesnė tikimybė, kad bus pakitusios.
Kuo vėliau moteris pastoja, tuo labiau jos kiaušialąstės yra paveiktos visų žalingų faktorių, tuo didesnė tikimybė, kad bus pakitusios. Todėl ir kyla bėdų pastoti, išnešioti vaisių. Artėjančios prie 40-ies ar jau šį amžių perkopusios moterys neretai net ir desperatiškai bando pastoti, pradeda gyventi tik ta vienintele mintimi. Kol nepastoja, tol jaučiasi nelaimingos, niekas nebedžiugina. Tai vyksta dėl vadinamojo „tuščio lizdo sindromo“, mat mus visus valdo instinktai, kad šeimoje turi būti vaikų. Pati prigimtis skatina genetinę informaciją perteikti ateinančioms kartoms, o kai nepavyksta susilaukti kūdikio, užpuola juodosios mintys.
Jaunystėje tiek vyrai, tiek moterys retai apie tai susimąsto, o po 40-ies, kai artėja kritinis slenkstis, ateina ir suvokimas, kad netrukus bus per vėlu gimdyti, ir apninka juodos mintys. Vis dėlto gyvenimo mes nepakeisime, todėl be galo svarbus yra pagalbinis apvaisinimas, sugrąžinantis sutuoktinių porai galimybę tapti tėvais.
– Kokio amžiaus moterys dabar dažniausiai gimdo pirmą kartą?
– Neturiu tokios statistikos, tačiau kasmet gimdo keliais mėnesiais vyresnės moterys. Vyriausioji gimdyvė, kurios naujagimį priėmiau, buvo 46 metų amžiaus. Ji lengvai ir sėkmingai pagimdė be jokių intervencijų.
Vis dėlto, kai gimdo per 40 peržengusios moterys, net 50 procentų padidėja tikimybė, kad prireiks cezario pjūvio. Tuo tarpu 20–30 amžiaus moterims tokia tikimybė yra 20–22 procentai. Tą tikimybę paskatina įvairios priežastys, pavyzdžiui, nėštumo komplikacijos, netaisyklinga vaisiaus padėtis, gimdymo anomalijos, gimdymo veiklos sutrikimai, kurie, deja, dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje.
Hipertenzija taip pat kelis kartus dažniau serga keturiasdešimtmetės nei dvidešimtmetės, o ši liga turi įtakos nėštumui.
Vyresnio amžiaus nėščiosios dažniau persileidžia arba pagimdo per mažo svorio naujagimius. Hipertenzija taip pat kelis kartus dažniau serga keturiasdešimtmetės nei dvidešimtmetės, o ši liga turi įtakos nėštumui.
Tačiau iš anksto neįmanoma pasakyti nei koks bus nėštumas, nei kaip vyks gimdymas, tad jeigu matome, kad vaisius buvo išnešiotas sklandžiai, o gimdymas prasidėjo ir vyksta sklandžiai, nesiimame jokių išankstinių priemonių, priimamajame išvydę pirmą kartą gimdančią keturiasdešimtmetę.
– Kokio amžiaus moterys gimdo ramiausiai, nepanikuoja, sugeba susikaupti ir galvoti tik apie savo kūdikį?
– Tai labiau priklauso ne nuo amžiaus, o nuo pačios gimdyvės charakterio. Būna, kad ir 17-metė gimdo be galo kantriai, gražiai, klauso gydytojų nurodymų ir puikiai pagimdo. Arba pasitaiko aikštinga 40-metė, kuriai niekaip neįmanoma įtikti. Svarbu ne skaičius pase, o vidinė žmogaus branda.
Paties gimdymo sėkmė taip pat priklauso ne tiek nuo amžiaus, kiek nuo kiekvienos gimdyvės organizmo savybių, ir iš anksto nuspėti, kaip vyks gimdymas, tiesiog neįmanoma. Pastebėjau, kad jaunos moterys, dar iki 20-ies ar vos perkopusios per dvidešimt, dažniau gimdo dalyvaujant mamai nei vyresnės gimdyvės, bet vis dėlto dažniausiai visos gimdo kartu su vyrais.
Dar įdomu tai, kad studentės dažniausiai pagimdo po egzaminų sesijos, net jeigu gimdymo data ir numatyta per patį egzaminų įkarštį. Didžioji dalis išlaiko visus egzaminus, o po paskutiniojo jau ir prasideda gimdymas. Tam įtakos turi nervų sistema: kol stresas, kūdikis nesibeldžia į šį pasaulį, bet jam atslūgus iškart organizmas atsipalaiduoja, ir prasideda sąrėmiai.
Būna ir vyresnio amžiaus moterų, kurios įsikalba, kad gimdys, tarkime, po rugsėjo 15-osios – taip ir būna, rugsėjo 16-ąją jos atvyksta su sąrėmiais. Psichologiniai mechanizmai nėra ištirti, bet iš ilgalaikės gydytojo praktikos galiu pasakyti, kad jie veikia.
– Tai atsakymo, koks tinkamiausias amžius gimdyti, nebus?
– Ne. Tai asmeninis kiekvienos moters ir jos šeimos reikalas. Jeigu kalbėčiau tik kaip medikas, pasiūlyčiau gimdyti pirmagimį iki 30-ies, nes, kaip minėjau, tokio amžiaus moterys yra statistiškai sveikiausios, mažesnė persileidimų, vaisiaus apsigimimų tikimybė.
Tačiau matau ir kitus aspektus, tarkime, kad moterys, kurioms per 30 ar 40 metų, dažniau sugeba vardan kūdikio atsisakyti žalingų įpročių, pakeisti savo gyvenimo būdą, ramiau laukti mažylio ir atsakingiau juo rūpintis pagimdžius.
Tad, manau, kiekviena moteris turėtų klausyti to tiksinčio biologinio laikrodžio, tačiau kartu ir pasirinkti laiką gimdyti tada, kai jai pačiai jis atrodys tinkamiausias.
