Apie tai, kaip tinkamai gydyti vaikus ir į ką būtina atkreipti dėmesį, kalbamės su gydytoja homeopate Aiva Vaivariene.
– Vaikus jau pamažu atakuoja šaltojo sezono ligos, kurias itin dažnai tėvai gydo antibiotikais…
– Nors antibiotikų šiais laikais neįsigysime paprastai, dažnai pacientams skiria juos šeimos gydytojai, pediatrai. Taktika tokia: vaikas sukarščiavo, padarę kraujo tyrimą aptinka didesnį CRB (C reaktyvaus baltymo) ir, tuo remdamiesi, siūlo gydyti antibiotikais. Tačiau tai toli gražu ne visada teisingas sprendimas. Labai dažnai vaikiškas ligas galime įveikti ir natūraliomis priemonėmis. Nereikia panikuoti, jei mažylis sukarščiavo. Labai dažnai nesuprantame, kad temperatūra – mūsų draugas. Per ją atsiranda stiprus imuninis atsakas, formuojasi stipresnė imuninė sistema, kovojanti su ligos sukėlėjais. Bijoti nereikia, bet vaikui būtina padėti palengvinti jo būklę.
Ką galime padaryti? Mažyliams reikėtų duoti kuo daugiau skysčių, mat pakankamas jų kiekis stabilizuoja temperatūrą. Taip pat vaikučio kūną galime patrinti audeklu, sudrėkintu actu parūgštintu kambario temperatūros vandeniu. Nereikia jo šiltai užkloti, apvynioti šalikais kaklo, duoti gerti karštų arbatų, atvirkščiai – stenkitės padėti atvėsti. Galėčiau pasakyti, kad nederėtų vadovautis knygų išmintimi, t. y. kai temperatūra pasiekia tam tikrą ribą, ją reikia mušti vaistais. Tai labai individualu, tarkime, vienas vaikas, turėdamas 38 °C karščio, gali būti leisgyvis, o kitas net ir su 39 °C lakstyti po namus. Taigi vertėtų įvertinti mažylio savijautą individualiai – ne pagal knygas. Mušti temperatūrą vaistais patarčiau vakare, o dieną duokite kuo daugiau skysčių, trinkite karščiuojantį mažylį drėgnu audeklu ir leiskite imuninei sistemai dirbti.
– Kaip antibiotikai veikia vaikų organizmą?
– Antibiotikai – ne maisto produktas. Tai nėra natūrali gamtos medžiaga. Jau pats žodis reiškia „prieš gyvybę“. Antibiotikai mūsų organizme užmuša ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas, kurios būtinos, kad normaliai funkcionuotų organizmas. Taigi su kiekviena doze mes kenkiame vaikučio žarnyno mikroflorai ir silpniname imuninę jo sistemą. Aišku, būna situacijų, kai antibiotikai neišvengiami, tarkime, meningitas, plaučių uždegimas ir pan., tačiau įprastas peršalimas, kuris užklumpa 4–6 kartus per metus, tikrai neturėtų būti gydomas antibiotikais. Nuolatinis tokių medikamentų vartojimas sukelia įvairių šalutinių poveikių, pavyzdžiui, grybelinę infekciją, disbakteriozę ir dar daugybę nemalonių pasekmių.
Beje, viso pasaulio mokslininkai jau skambina pavojaus varpais, nes formuojasi itin atsparių bakterijų atmaina, kurių negali įveikti net stipriausi antibiotikai. Ir visa ši situacija – mūsų pačių kaltė. Jeigu dėl paraudusios gerklės gersime antibiotikus, nieko gera nesulauksime – mus galės pražudyti net menkiausia infekcija, nes nualintas ir „išderintas“ organizmas jau nebesugebės pats kovoti. Taigi galvokime apie savo vaikų ateitį ir vartokime antibiotikus labai atsakingai, tik kraštutiniais atvejais.
– Sakoma, kad „sloga – ne liga“, tačiau kodėl sulaukiame pačių nemaloniausių komplikacijų: ausų uždegimo, sinusito, bronchito...
– Slogos būna labai skirtingos. Jei nosytė varva, bėga, galima pasakyti, kad vaikas sveikas. Tokia sloga nekalta – tai organizmo valymosi reakcija; sloga pasišalina, o ne lieka viduje. Ausų uždegimus ir kitas ligas sukelia tokios slogos, kurios užsilaiko organizmo viduje, nepasišalina. Jų gydymas sudėtingesnis. Tokiu atveju, nors vaikas ir nekarščiuoja, o kraujo tyrimas geras, kartais taip pat skiriama antibiotikų. Tačiau tai vėlgi nėra išeitis. Tokiu atveju reikia stiprinti organizmą, o ne užslopinti ir taip silpną, kovoti nepajėgiančią imuninę sistemą vaistais. Paprastai sunkesnė sloga kamuoja tuos vaikus, kurie jau turi sveikatos problemų, tarkime, juos vargina alergijos, disbakteriozė, virškinimo sutrikimai ir pan. „Vidinę“ slogą, kuri nepasišalina, reikėtų stengtis „išvaryti“ (suskystinti sekretą natūraliomis priemonėmis: arbatomis, vaistažolių tinktūromis, homeopatiniais vaistais) iš organizmo, o pradžia prasideda nuo imuninės sistemos stiprinimo.
– Dėl dažnai pasikartojančio ausų uždegimo ir kitų ligų tradicinės medicinos atstovai neretai siūlo radikalius patarimus, tarkime, išpjauti adenoidus. Ką apie tai manote?
– Adenoidai – tai organas, toks pat kaip ausys, nosis ar pirštas. Jeigu pirštas paraustų, jį užkluptų uždegimas, ar skubėtume jį nupjauti? Taip ir su adenoidais, kurie užburksta, parausta ir padidėja. Iš pradžių juos reikia gydyti, o ne skubėti išpjauti. Adenoidai užspaudžia landas, vaikui sunku kvėpuoti, bet po uždegimo jie sumažėja ir mažylis vėl gali kvėpuoti. Tačiau jeigu yra adenoidų uždegimas ir sloga kartojasi labai dažnai, jei tie patys adenoidai įgijo lėtinio uždegimo požymių, tarkime, ilgą laiką yra padidėję, o vaikas kasdien neprakvėpuoja, sunkiai girdi, tuomet reikėtų pagalvoti apie jų pašalinimą. Vis dėlto visada pradėkime nuo to, kad organus pirmiausia reikia gydyti. Adenoidų išpjovimas – kraštutinis atvejis.
– Dabar dažnai kalbama, kad daugėja meningokokinės infekcijos atvejų. Kaip išvengti šios ligos?
– Šiuo atveju sunku ką nors patarti. Mano nuomone, tokia nenormali mūsų imuninės sistemos reakcija rodo, kaip neatsakingai elgiamės su savo ir vaikų sveikata. Natūraliai meningokokas gyvena mūsų organizme ir imuninė sistema su tuo puikiai susitvarko. Taigi, kodėl mums užklumpa tokios ligos? Vieno atsakymo nėra. Tai gali būti ir dėl užterštumo, ir nuolat patiriamos įtampos, streso, ir dėl netinkamos mitybos, menko fizinio aktyvumo, gydymo stipriais vaistais, įvairių intervencijų ir t. t. Tai yra globali, daugiapusė problema, pavyzdžiui, antibiotikus mes ne tik geriame kaip vaistus, jų pasitaiko ir mūsų maiste.
Tėvus paguosti sunku, nes specifinių požymių, kurie leistų spėti, kad tai – meningokokinė infekcija, o ne paprastas peršalimas, beveik nėra. Ką galėčiau patarti? Rūpinkitės imunine sistema ne tik šaltuoju sezonu, bet ištisus metus, stenkitės nerimtus susirgimus gydyti natūraliomis, homeopatinėmis priemonėmis. Taip pat didelė problema yra ta, kad daugelio vaikų mityba nėra visavertė. Tėvai klausia: „Kokius vitaminus reikėtų gerti?“ Jeigu vaiko mityba visavertė, jam nereikia jokių vitaminų. Valgiaraštyje būtinai turi būti vaisių ir daržovių, o jei kasdien mažylis valgys sūrelius, varškėčius ar blynelius ir tai užgers sintetiniu vitaminu C... Tuomet tikėtis stiprios imuninės sistemos tikrai neverta ir netgi beveik neįmanoma. Pažvelkite, kaip mūsų vaikai maitinami darželiuose ar mokyklose – valgyklų valgiaraščiuose tikrai nerasite kokybiškų daržovių, vaisių įvairovės. Stiprus vaikų imunitetas – tai kasdienis darbas, 365 dienas per metus. Už tai yra atsakingi tiek tėvai, tiek medikai, tiek lavinimo įstaigos.
