Po bažnyčios – lenktynės
Žinia, įsigaliojus krikščionybei, nė viena kalendorinė šventė neįsivaizduojama be mišių. Jos vyksta ir ankstų Velykų rytą, o po jų – iškilminga procesija. Kaip yra pasakojęs etnologas Libertas Klimka, procesijos metu žmonės tikrindavo, iš kur vėjas pučia, ir pagal tai spręsdavo, kokia bus vasara. Jeigu vėjas pučia iš vakarų, bus lietinga vasara, jei iš rytų – vėjuota ir žvarbi, iš šiaurės – šalta, iš pietų – maloni ir derlinga.
Dar vienas įdomus paprotys, ilgiausiai išlikęs Žemaitijoje, – procesijos metu prieš srovę eidavo vienas kitas pokštautojas, apsirėdęs kipšiuku ar žyduku ir visokius triukus išdirbinėdamas, juokindamas žmones ir trikdydamas rimtį.
Pirmą dieną kiaušinius mušdavo smaigaliu, nes ten dažniausiai saulutė išpiešta, antrą dieną – buku galu.
Po mišių prasidėdavo lenktyniavimas – kas pirmas parvažiuos į savo kaimą. Buvo tikima, kad jis bus pirmas ir su darbais. Tiesa, kai kurie žirgo vadelių nerasdavo, nes jas kas nors „pasiskolindavo“. Buvo tikima, kad jeigu svetimomis vadelėmis įkelsi į medį spietinę, bitės labai sėkmingai apsigyvens. Vėliau tas vadeles grąžindavo.
Namuose laukdavo vaišių stalas. Tėvas sudauždavo margutį ir visiems padalindavo taip parodydamas, kad visais rūpinasi, visus maitina. Pirmą dieną kiaušinius visada mušdavo smaigaliu, nes ten dažniausiai saulutė būdavo išpiešta, antrą dieną – buku galu. Beje, jei vėjo prie bažnyčios nebūdavo, namuose sukdavo margutį – į kurią pusę atsisuka jo smaigalys, tokie bus vasaros orai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Etnologė – apie Velykų margučių raštus: kodėl jie marginti būtent taip
Išnykę papročiai
Antrą dieną statydavo sūpuokles. Bernai supdavo merginas ar supdavosi dviese – kuo aukščiau įsisupsi, tuo linai aukščiau augs, bus tvirtesnis ir aukštesnis vasarojus. Mitologine prasme tai žemės įsūpavimas, kad ji prabustų iš žiemos miego, kaip vaikas paūgėtų, sustiprėtų ir augintų gerą derlių.
Jau dabar išnykęs paprotys – plauti rankas: samdiniai ateidavo šeimininkui plauti rankų tuo parodydami pagarbą, o jis apdovanodavo juos stalo skanumynais.
Dar vienas įdomus paprotys – apliejimas vandeniu, šiandien tapęs šlapių marškinėlių akcija. Pasak L.Klimkos, iš tiesų tai labai sena tradicija. Būdavo laistomasi per visas pavasario šventes. Tai magija, kuria siekiama išvengti sausros. Lenkijoje šis paprotys iki šiol labai gyvas. Lietuvoje jis išnyko.
Beje, dabar mes švenčiame tik dvi Velykų dienas, o kadaise jų buvo trys. Trečioji Velykų diena buvo vadinama Ledų diena, per kurią žiemos dievaitė primena savo galią. Buvo manoma, kad šią dieną nevalia nieko dirbti, reikia ilsėtis, antraip vasarą ledai derlių iškapos. Visas kaimas susirinkdavo tik prie kryžių pagiedoti.
Kodėl marginame kiaušinius
Kiaušinių marginimas mus pasiekė iš senesnių laikų nei krikščioniškos tradicijos pradžia.
Buvo tikima, kad margindami mes kiaušinį įkrauname savo energija, todėl ne veltui sakoma, kad negalima jo marginti, kai esi piktas.
Pagal mitologinę pasaulėžiūrą iš kiaušinio atsirado pasaulis, todėl marginant jį ir stengiamasi atspindėti pasaulį. Senovėje buvo tikima, kad marginimas dar labiau sustiprina galias, kurios yra kiaušinyje.
Kiaušinio smaigalys simbolizuoja dangų, bukasis galas – žemę. Kiekvienas margučio ornamentas taip pat turi savo prasmę, todėl margindami galime pasirinkti ženklus pagal tai, ko norime palinkėti, o senovinius margučius galime skaityti kaip tam tikrą žinutę, kurią mums perduoda margintojas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kas parašyta ant margučių: susipažinkite su tradiciniais raštais ir jų reikšmėmis
Labai svarbūs augaliniai motyvai marginime – gyvybės medis, kaip ir saulė, reiškia amžiną gyvybės atsinaujinimą, raštus sudarančius paukštelių pėdutės ar paukštelis – gyvybės ir laimės simbolis.
Kryžius simbolizuoja visas pagrindines kryptis. Svastika – energijos, judėjimo, ugnies, Saulės ženklas. Spiralės – tai žalčiai, simbolizuojantys gyvybingumą. Kvadratas – žemės stabilumo ženklas. Jį sudaro du trikampiai. Vienas jų gali būti smaigaliu į viršų – tai dangus, kalnas, gyvybės simbolis, kito smaigalys nukreiptas žemyn – tai žemė, moteriškasis pradas. Taip pat labai svarbūs augaliniai motyvai ir įvairiais pavidalais vaizduojamas gyvybės medis.
Vakare iš surinktų margučių berneliai išrinkdavo margučių karalienę ir visam kaimui paskelbdavo, kuri mergelė gražiausiai margina.
Kodėl mušami ir ridenami kiaušiniai
Jeigu iš kiaušinio atsiranda visa gyvybė, kad jai padėtume atsirasti, turime kiaušinį pramušti. O kad gyvybe pasidalintume su žeme, kuri po žiemos pavargusi, kiaušinį ridename. Tokiu būdu žemei perduodame energiją, kuri glūdi kiaušinyje. Juk norime, kad viskas sužaliuotų, sužydėtų, gerą derlių duotų.
Žinoma, neapsieita per šventę be bernelių ir mergelių žaismo. Čia į vėl į pagalbą ateidavo kiaušiniai. Berneliai susirinkdavo vaišes giedodami apeigines dainas šeimininkams ir, svarbiausia, netekėjusioms mergelėms, į kurias dairėsi. „Dovanok margučių porą, gausi vyrą gražų, dorą, jei neduosi mums margučių, neturėsi nė vaikučių“, – dainuojama vienoje tokioje dainoje.
Vakare iš surinktų margučių berneliai išrinkdavo margučių karalienę ir visam kaimui paskelbdavo, kuri mergelė gražiausiai margina.
Velykiniai prietarai
Šią dieną privalu sušelpti bent vieną vargšą. Tuomet metai būsią sotūs ir derlingi.
Naktį prieš Velykas (iš šeštadienio į sekmadienį) susapnuoti seniai mirusį artimą giminaitį – labai geras ženklas, pranašaujantis šeimai sveikus ir taikius metus.
Labai geras ženklas, jei Velykų rytą ant jūsų palangės nutupia paukštis. Nebaidykite jo, o kai nuskris, pro langą paberkite velykinio pyrago trupinių. Tada visus metus jus lankys sėkmė, būsite mylimi kitų žmonių, nestokosite dėmesio.
Seniau Velykų rytą, kol šeima nepavalgė šventinių pusryčių, šeimininkės stengdavosi nešluoti namų. Buvo tikima, kad taip pasielgus, visus likusius metus šeimoje tvyros nesutarimai ir netils ginčai.
Jei Velykų rytą jauna netekėjusi mergina išgirdo kukuojant gegutę – tais metais ištekės. Na, o jei jau esate ištekėjusi, gegutė pranašauja šeimos pagausėjimą.
Apie mažylį svajojančiai šeimininkei dengiant stalą Velykų pusryčiams, reikėtų padėti dar vieną tuščią lėkštę ir į ją įdėti riekelę velykinio pyrago ir, prieš pradedant Velykų vaišes, maldele mintimis pakviesti būsimą mažylį. Nudengiant stalą, šią riekelę sutrupinti ir paberti lauke paukščiams sulesti. Seniau buvo tikima, kad tai padeda prisikviesti būsimo vaikelio sielą.
