Viskas prasidėjo 2015 metais, kai sutuoktiniai perėmė uošvio ūkį Anykščių rajone. Pagrindinė jo veikla buvo uogininkystė. Vėliau bandyta ir spausti sultis, tačiau dokumentų tvarkymo procesai užtruko daugiau nei 9 mėnesius, tad pirmosios nepanaudotos sultys taip ir liko gražus prisiminimas apie uošvį.
Rinkos situacija – mažos pačių uogų kainos – nežadėjo ilgalaikio, pelningo ūkio vystymo. O 100 hektarų serbentų ir 2 hektarai braškių prašyte prašėsi kurti sveikus, vartotojams patrauklius produktus. Juolab kad ūkyje auginamų serbentų rūšis ypatinga – šios desertinės uogos daug saldesnės ir sultingesnės nei mums įprasta. Todėl šeima uošvio sulčių idėjos nebepaleido ir ėmėsi ją plėtoti. „Pasvarstę su vyru, ryžomės pabandyti. Ir tie bandymai vyksta jau 4 metus“, – juokiasi Vilma.
Produktyvūs susirinkimai – automobilyje
Moteris džiaugiasi nuostabiu privalumu – jiedu su vyru gali daug laiko praleisti drauge, o taip pasiseka tikrai ne visiems: „Darbovietei persikėlus už daugiau nei 100 km nuo namų, abu ten judame vienu automobiliu. Išvežioję vaikus į darželius bei mokyklą, kiekvieną dieną traukiame į ūkį. Kelionės laiką išnaudojame darbams aptarti. Susėdę į automobilį deriname dienos reikalus, o išlipę kiekvienas einame atlikti savo užduočių“.
Kuriant šeimos verslą, ypač svarbu suprasti jo visumą, todėl sutuoktiniai visas detales apsvarsto kartu. Tačiau kiekvienas turi savo pareigų ir yra aiškiai pasiskirstę atsakomybes. Vyrui tenka agronominė sritis, o Vilmai – visa kita, pradedant bendru ūkio planavimu, produktų kūrimu bei vystymu, ir baigiant darbuotojų atrankomis, finansų valdymu, paraiškų rašymu.
„Mūsų verslas ir gyvenimas skaidomas į du sezonus: vasaros ir likęs. Dabartinis metų laikas – kaip poilsis. Vaikai įpareigoja punktualiai baigti darbus ir grįžti į miestą, tad lieka laiko šeimai, bendrai vakarienei. O vasarą, kai po mokslo metų persikeliame į kaimą, gyvenimas pulsuoja tik Labas rytas ir Labanakt ritmu. Visa galva panyrame į ūkį“, – šeimos verslo kasdienybę atskleidžia uogų ūkio šeimininkė.
Įdomiausias etapas – skonio paieškos
Trejus metus spaudžiant sultis ir ieškant verslo galimybių, intuityviai gimė naujas produktas – guminukai. Vilma pasakoja, jog sumanymą padiktavo asmeniniai poreikiai: „Tikriausiai nebūna dienos, kai vaikai nepaprašo parvežti ko nors skanaus. Visiems trims labiausiai tinka ir patinka guminukai, bet mano vyresnėlis – labai alergiškas: jo savijauta iškart signalizuoja apie netinkamus maisto priedus. Etiketėse skaitydama nesuprantamus ingredientų pavadinimus mąsčiau, ar nebūtų galima sukurti natūralaus produkto, kur visos sudedamosios dalys būtų aiškios net ir vaikui?“
Supratę, kad sultys gali tapti žaliava puikiam produktui, naujieji ūkininkai ėmėsi degustacinių eksperimentų: „Esame daugiavaikė šeima – auginame ketverių bei dešimties metų berniukus ir trejų metų mergaitę. Kuriant guminukus jiems buvo suteiktos degustatorių ir pakuotės vertintojų atsakomybės – vaikai tikrai mėgavosi šiuo darbu! Beveik tris mėnesius ieškojome tinkamų skonių. Šimtai kilogramų iškeliavo į mūsų draugų ar vaikus auginančių kaimynų namus, nes norėjome, kad būsimieji klientai būtų sprendžiantysis balsas“.
Tokio pasirinkimo sėkme neabejoja gastronominės konsultacijų agentūros „kitchen Rules“ rinkodaros specialistė Ieva Vaičiūnaitė, kuri teigia, jog geriausia produkto įvedimo forma – leisti degustuoti vartotojui, kuriam produktas ir skirtas. „Pagrindinė verslo savininko užduotis – maksimaliai atsiriboti nuo savo asmeninės nuomonės. Reikėtų įsijausti į kliento vaidmenį ir apgalvoti, koks ir kaip pateiktas produktas geriausiai patenkins tikslinės auditorijos poreikius. Pateikimas, be abejo, priklauso nuo prekės ženklo koncepcijos. Jei orientuojamės į vaikus, tai žaismingas, spalvingas įpakavimas tikrai patrauks jų dėmesį. Žinoma, vien spalvų neužteks. Geriausiai įsimena ir rinkoje įsitvirtina tie prekės ženklai, kurių pagrindu kuriamos tęstinės linijos – pvz., žaislai, žaidimai, knygelės, drabužiai ir kiti papildantys produktai“, – naujos produkcijos pastebimumą rinkoje komentuoja Ieva Vaičiūnaitė.
Maitinimo verslas – ne tik kūryba
Išgryninus produkto koncepciją, ateina metas gamybos proceso organizavimui. Nors ši dalis galbūt nėra tiek įdomi, tačiau ne mažiau svarbi. Agentūros „kitchen Rules“ technologė Jurgita Viltrakienė primena, kad maisto produktų gamyba – tai ne tik spontaniškos kūrybinės akimirkos. „Iš mažos virtuvėlės vėliau būtina persikelti į gamybines patalpas, apgalvoti visus technologinius procesus bei jų srautus, pasirinkti įrenginius ir, suruošus dokumentus, gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą“, – apie verslo kūrimo „namų darbus“ pasakoja gastronomijos profesionalė.
Kai paruošiamieji etapai įveikti, galima džiaugtis kūrybos vaisiais, kuriais jau neužilgo bus prekiaujama elektroninėje parduotuvėje. „Sukūrėme keturias guminukų rūšis: braškių, serbentų, obuolių ir moliūgų. Gaminame tik iš savo užauginto derliaus. Populiariausi – obuolių ir serbentų. Suaugę labiau mėgsta pastaruosius dėl gaivesnio, rūgštesnio skonio. O vaikai renkasi švelnius obuolinius guminukus“, – asortimentą pristato Vilma Tocionytė.
Cukraus pertekliui – NE
„Bandėme gaminti ir ledinukus, tačiau nepavyko. Jiems reikia ypač daug cukraus, o tai visiškai nesiderina su mano verslo ir asmenine filosofija. Nenoriu tokių produktų siūlyti nei savo, nei kitų vaikams“, – teigia Vilma, kurią žavi ekologiškų saldėsių gamintojai, sugebantys gaminti ir skaniai, ir sveikai. Paklausta, kur semiasi įkvėpimo naujiems produktams, ji sako mėgstanti skaityti apie JAV ir analizuoti tai, kas vyksta už Atlanto, lyginti jų rinką su mūsiške, galvoti apie tai, ko mes dar neturime.
Ūkio šeimininkai nusiteikę ir toliau užsiimti kūrybinėmis paieškomis. Tikėtina, kad gamins iš gervuogių, kurias augina beveik hektaro dydžio ūkio plote. Šios tamsios uogos vis populiaresnės ir laikomos puikiu antioksidantų, vitamino C ir taninų šaltiniu.
***
Pabaigai – pasiūlymas tiems, kurie dar nespėjo paragauti Grigaliūnų ūkio guminukų. Pasigaminkite jų patys!
Šventinių guminukų receptas
Sudėtis
- g juodųjų serbentų sulčių;
- g medaus;
- g želatinos;
- vnt. cinamono lazdelių*;
- vnt. gvazdikėlių*.
*Galite naudoti bet kurį karštam vynui skirtą prieskonių mišinį.
Gaminimo eiga
Juodųjų serbentų sultis kartu su prieskoniais pakaitinkite iki 65–75°C temperatūros, kol išsiskirs aromatinės medžiagos. Kai būsite patenkinti gėrimo aromatu ir skoniu, mišinį ataušinkite iki maždaug 50–55 °C. Į atvėsintą mišinį supilkite želatiną ir kaitindami nuolat maišykite, kol ji visiškai ištirps. Tai gali trukti iki 20 min. – svarbu, kad ant šaukšto arba indo dugno neliktų grūdelių. Želatinai ištirpus, atvėsinkite iki
35–40 °C, sudėkite medų ir maišykite, kol jis ištirps. Paruoštą mišinį greitai išpilstykite į silikonines formeles, dėkite jas į šaldytuvą ir leiskite sustingti (apie 2 val.).
