Pakeitė 4 mokyklas
Į 15min redakciją kreipėsi dvi moterys, viena jų augina specialiųjų poreikių turinčią mergaitę, kita – berniuką, kuriam pedagogės įtarė autizmo spektro sutrikimą, nors dokumentinių įrodymų bei specialistų išvadų nėra, o pati mama viliasi, kad berniukas tiesiog kalbėti pradės vėliau nei kiti vaikai.
Moterys su portalu dalijosi savo istorijomis, kaip sunku vaikui užtikrinti ugdymą ir socializaciją.
Rasa (tikrasis vardas redakcijai žinomas) pasakoja, kad jos dukrytė turi negalią, dėl kurios pasireiškia nervinis dirglumas ir emocinis nestabilumas. „Vaikui dar tik dešimt metų, tačiau pakeitė jau keturias mokyklas. Dvi valstybines, kuriose patyrė patyčias, ir dvi privačias (viešąsias įstaigas), kuriose deklaruojamas atvirumas ir dėmesys vaikui labai greitai pasibaigė ir virto beširdišku šalinimu iš mokyklos. Be jokios pagrįstos priežasties.
Dabar jau žinau, kad sutartis reikia skaityti įdėmiai, būti pasiruošus viskam, nepaisant gražių deklaracijų apie mažas privačių mokyklų klases, kuriose neva tavo vaikas gaus individualų dėmesį. Aš manau, kad šiandieninei švietimo sistemai nerūpi vaikų savijauta mokykloje, dėl pedagogų trūkumo aukšti reikalavimai keliami tik vaikams ir tėvams, bet ne pedagogams.
Aš manau, kad šiandieninei švietimo sistemai nerūpi vaikų savijauta mokykloje.
Gerovės komisijas sudaro tie patys, kurie beširdiškai mėto nepatogius vaikus iš mokyklų, sakydami, kad neturi kompetencijų vaikui padėti. Ką daryti toliau, nebežinau, vesti dar į brangesnę privačią mokyklą su dar gražesniais aprašymais? Žinant, kad vėl tik panorėję lieps atsisveikinti vaikui su klase, pamiltais draugais? Rizikuoti ir vesti į valstybinę mokyklą, kur nėra veikiančių priemonių apsaugoti vaiką nuo patyčių? Ar palikti viską ir, atsisveikinus su gimtine, važiuoti į Skandinaviją, Airiją ar kitas labiau išsivysčiusiais šalis, kuriose, tikrai žinau, kad individuali pagalba yra daug tikresnė realybė nei Lietuvoje.
Į valstybines mokyklas dukra tiesiog atsisakė eiti, nepadėjo nei įkalbinėjimai, nei psichologai ar mokytojų gąsdinimai. Neseniai lankyta atviroji mokykla gražiai pasiūlė nutraukti sutartį mano prašymu, nes jie neturi kompetencijų mano dukrai padėti, pagalbos iš šalies nepriėmė. Kita mokykla nutraukė sutartį, nenurodydama jokių konkrečių priežasčių, siūlytos pagalbos iš šalies nepriėmė, o dar ir liepė susimokėti baudą už du mėnesius, nes tokia pas juos sutartis – nesvarbu, kuri šalis nutraukia sutartį, mokestis už du mėnesius jiems turi būti sumokėtas.“
Paprašyti ieškoti specialisto
Panevėžietė Deimantė Gasiūnienė kreipėsi į 15min pasakodama situaciją, kad trimečiam sūnui išryškėjus kalbos sutrikimui ir darželio „Vaikystės sodas“ specialistams pradėjus įtarinėti, kad vaikas galimai turi autizmo spektro sutrikimą, darželyje „Vaikystės sodas“ jis tapo nepageidaujamas.
Trijų berniukų mama tikino, kad šį darželį pasirinko savo vaikams, nes patiko įkūrėjos Austėjos Landsbergienės vaikų ugdymo filosofija, deklaruojama „Vaikystės sodo“ tolerancija sutrikimų turintiems vaikams, tačiau net neįtarė, kad pačiai teks patirti kitokį nei deklaruojamą šios įstaigos elgesį.
„Esame penkių asmenų šeima, mes su vyru, trimečiai dvyniai (neidentiški) ir 10-ies mėnesių jaunėlis.
Darželį „Vaikystės sodą“ dvyniai lankė nuo 2022 rugsėjo mėnesio. Viskas buvo gerai ir gražu iki tol, kol tarp brolių neatsirado raidos skirtumų. Vienas kalba sakiniais, o kitas žino keletą žodžių. Pasitarus su darželio „Vaikystės sodas“auklėtoja paprašėme, kad vienam iš dvynių būtų sudarytos sąlygos lankyti logopedo užsiėmimus. Tuo metu nebuvo jokios kalbos apie netinkamą sūnaus elgesį, vienintelis neraminęs klausimas buvo vėluojanti vaiko kalba. Po kelių užsiėmimų darželio „Vaikystės sodas“logopedė pasakė, kad sūnui autizmas.
Išgirdus iš darželio „Vaikystės sodas“ logopedės galimą vieno iš dvynių diagnozę – autizmą, mums buvo didžiulis šokas, juo labiau kad berniukas galėjo vardinti skaičius, spalvas ir buvo pastebėta tik vėluojanti vaiko kalba. Tačiau kai darželio „Vaikystės sodas“ auklėtojos atsiuntė filmuotą vaizdo įrašą, kaip berniukas griūna ant žemės ir spardosi, labai sunerimome. Direktorė pasiūlė nuvežti sūnų į užsiėmimus pas specialistę, kur lankosi jos draugė su dukra, kuriai yra neišsivysčiusios smegenys.
Kadangi specialistų diagnozės neturėjome, todėl visų pirma užrašėme sūnų į Santaros raidos centrą tyrimams. Tačiau kadangi eilės atlikti šį tyrimą labai ilgos, nusprendėme nieko nelaukdami imtis priemonių padėti sūnui. Sužinoję apie privatų logopedijos centrą Vilniuje kreipėmės į šią įstaigą, tikėdamiesi, kad individualus ugdymas padės.
Nutraukus sutartį su „Vaikystės sodu“, su sūnumi pradėjome kasdien važinėti į užsiėmimus, kurie trukdavo po vieną arba dvi valandas. Logopedijos centrą Vilniuje sūnus lankė du mėnesius, tačiau kadangi nebuvo jokio progreso, išskyrus tai, kas vaikui natūraliai vystosi, ir pastebėto akivaizdaus sūnaus noro būti vaikų būryje, nusprendėme grįžti į darželį „Vaikystės sodas“ ir tik gavus medikų išvadas dėl sūnaus būklės imtis atitinkamų veiksmų.
Tačiau susisiekus su darželio „Vaikystės sodas“ administracija mums buvo pateiktas sąrašas sąlygų, kurioms įvykdžius sūnus galėtų lankyti šį darželį. Viena iš jų papildomo specialisto, asistento, kuris dirbtų darželyje „Vaikystės sodas“ apmokėjimas savo lėšomis.
Paprašiau, kad darželio logopedė susitiktų su sūnumi ir įvertintų, ar yra nors kokia pažanga. Telefonu ji man pasakė, kad šis darželis nori tik gero elgesio vaikų, o po susitikimo pasakė, kad, atvirai kalbant, stebuklų nemato. Paklausė, ar aš esu tikra, kad ji bus toks, kaip jo dvynys brolis. Aš atsakiau, kad jis niekada nebus kaip brolis, nes jis – visai kitas žmogus.
Specialistams pradėjus įtarinėti, kad vaikas galimai turi autizmo spektro sutrikimą, darželyje „Vaikystės sodas“ jis tapo nepageidaujamas.
Darželio direktorės paprašiau, kad sūnų priimtų į darželį bent 1 dieną per savaitę, kad vaikas socializuotųsi, atsakymo negavau, nors nuolat sakydavo, kad darželis orientuotas į vaiką. Direktorei pasakiau, kad noriu sūnų sugrąžinti į darželį, o tąkart ji atsakė, kad nepriims, nes bijo dėl kitų vaikų.
Bandžiau susisiekti su pačia įkūrėja A. Landsbergiene, bet nepavyko, norėjau iš pokalbio su ja suprasti, ar mintys, kuriomis ji dalinasi, ideologija, visi postai instagrame yra tik butaforija? Pavyzdžiui, švenčiama Dauno sindromo diena, prašoma ateiti tądien su skirtingomis kojinėmis, kad vaikai suprastų ir priimtų kitokius, o mus diskriminuoja be diagnozės.“
Laukiami visi vaikai
Paprašyti „Vaikystės sodo“ pakomentuoti susidariusią situaciją, atstovai tikino, kad dėl duomenų apsaugos konkretinti ir aptarti detalių negali, vis tik pakomentavo bendrą situaciją – vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, priėmimo politiką.
Pasak „Vaikystės sodo“ komunikacijos vadovės Vaidilės Šeškevičienės, darželyje laukiami visi vaikai: „Į ugdymo procesą sėkmingai integruojame ir vaikus, turinčius individualių poreikių. Dėl bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir saugodami šio vaiko privatumą, nenorime atskleisti konkrečių asmeninių detalių apie vaiko elgesį.“
Įstaigos atstovė tikino, kad jiems labai svarbus vaikų saugumas. „Vaikystės sode“ siekiama, kad visi būtų ir jaustųsi saugūs. Jei mokytojos pastebi, kad kurio nors vaiko elgesys kelia realią grėsmę jam pačiam ir kitiems, nuolat kyla nesaugios situacijos, mokytojos kreipiasi į šeimą su prašymu rasti vaikui asmeninį asistentą.
„To reikia tam, kad visi vaikai darželyje ne tik gautų tinkamą priežiūrą, bet ir galėtume užtikrinti kokybišką ugdymą. Kai klasėje atsiranda vaikas, kurio elgesys kelia iššūkių ir kuris reikalauja išskirtinio dėmesio, gali nukentėti visų klasės vaikų ugdymas ir priežiūra“, – kalbėjo V. Šeškevičienė.
Komunikacijos vadovės teigimu, darželyje mokytojos dirba su vaikų grupe ir jei joje yra vaikas su stipriai išreikštais specialiaisiais poreikiais, natūralu, kad jam reikia ir ypatingo dėmesio, todėl tokiais atvejais būtina pasitelkti asmeninio asistento pagalbą, kad vaikas galėtų sėkmingai integruotis į ugdymo procesą. Pašnekovė tikino, kad įstaigai rūpi kiekvienas vaikas, net ir susiduriantis su iššūkiais, siekiama, kad jis galėtų mokytis drauge su kitais vaikais ir patirtų mokymosi sėkmę.
„Vaikystės sodo“ atstovė taip pat pridūrė, kad supranta, jog kai kuriems tėvams sunku pripažinti, kad jų vaiko raida skiriasi nuo bendraamžių ir kad jiems reikia pagalbos: „Visuomenėje vis dar gaji „diagnozės“ baimė. Tačiau toks požiūris ne padeda, o atvirkščiai – trukdo vaikams su specialiaisiais poreikiais tapti pilnaverčiais bendruomenės nariais.“
„Šiuo metu tėvai sutartį yra nutraukę savo noru. Mes laukiame šeimos sugrįžtant ir siekiame padėti rasti vaikui tinkamą asistentą. Todėl remdamiesi „Pagalbos vaikui centro“ specialistų patirtimi ir mokytojų įžvalgomis, suformulavome kriterijus, kuriuos turėtų atitikti asistentas, ir pasidalinome jais su tėvais. Tikime, kad tik visi kartu bendradarbiaudami galėsime užtikrinti vaikui geriausią priežiūrą ir ugdymą“, – komentavo V.Šeškevičienė.
Kaip spręsti?
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil tikina, kad Lietuvoje, deja, yra labai dažnas atvejis, kai privatus darželis ar mokykla nutraukia sutartį su vaiku, jei paaiškėja, kad jis turi specialiųjų poreikių. Pašnekovė aiškina, kad paprastai privačios įstaigos tokius sprendimus priima vadovaudamosi konkrečiai savo nuostatais, jie nurodyti sutartyse, kurias šeima, nusprendžianti vaiką leisti į tokią įstaigą, pasirašo.
Vienas esminių dalykų, anot pašnekovės, kad tada tėvai yra paliekami su šia problema visiškai vieni, dažnai jie tiesiog nežino, kaip toliau elgtis. Ar tai būtų privati, ar valstybinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga, ji pirmiausia prašys tėvų išsiaiškinti, kokie yra vaiko poreikiai, kitaip tariant – turėti dokumentus iš Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT).
„Viena vertus, tai suprantama, normalu, nes ugdymo įstaigos tuo metu negali vaikui užtikrinti kokybiško ugdymo tokio, kokio jam reikia – nežino tų specialiųjų poreikių, tačiau tas popierių procesas trunka netrumpai, o tėvai dažnai jaučiasi bejėgiai ir visų palikti. Juk vaikas tuo metu negauna reikalingo pritaikymo ir pagalbos. O kitas žingsnis – jau kai turi tą diagnozę, kaip pasirūpinti tuo specialistu, kuris bus šalia vaiko?“ – kalbėjo moteris.
Nereta įstaiga tokių specialistų neturi, todėl nori, kad vaikas tiesiog išeitų.
Kai vaikas turi reikiamus dokumentus iš PPT ir juose paskirtas padėjėjas, Vilniuje ir Klaipėdoje savivaldybės skiria atitinkamą finansavimą privačioms įstaigoms. O kalbant apie kitus švietimo pagalbos specialistus, taip, tai yra steigėjo (šio atveju privataus asmens ar VšĮ) reikalas, o jie, kaip minėjau anksčiau, reikalauja, kad vaiko tėvai ieškotų ir apmokėtų specialistų darbą“, – komentavo K.Košel-Patil.
Pašnekovė pabrėžė, kad labiausiai šiuo klausimu norėtų akcentuoti susidariusią nelygybę ar net diskriminaciją. „Tėvai, kurie veda vaikus į privačius darželius ar mokyklas, susidūrė su situacija, kad mokesčius mokam mes visi vienodai, bet privačiame sektoriuje vaikas negaus tokios pagalbos, kurią gautų būdamas valstybinės įstaigos ugdytiniu. Noriu taip pat pabrėžti, kad dalis šeimų, auginančių vaikus su negalia, renkasi privačias įstaigas, nes jos gali pasiūlyti mažesnes grupes ir klases, ko negali valstybinės įstaigos “, – svarstė pašnekovė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyrius atkreipė dėmesį, kad privačioms ugdymo įstaigoms galioja tie patys teisės aktai, reglamentuojantys formalųjį švietimą, kaip ir savivaldybių ar valstybinėms ugdymo įstaigoms.
„Jei vaikui yra patvirtintas tam tikras sutrikimas ir nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, švietimo pagalba ugdymo įstaigoje turėtų būti teikiama. Jei tam tikras sutrikimas įtariamas, darželio specialistai ar pedagogai gali nukreipti šeimą vaiko raidos, jo patiriamų sunkumų vertinimui į pedagogines psichologines tarnybas ir teikti pagalbą tik gavus jų rekomendacijas ugdymui“, – rašoma ŠMM komentare.
Visgi kiekvienas, pasak ŠMM atstovų, atvejis yra individualus, o daugumoje situacijų svarbus šeimos ir ugdymo įstaigos bendravimas ir bendradarbiavimas. Svarbu kalbėtis abiem pusėms, tėvams ir darželiui bendromis jėgomis ieškoti sprendimo, kuris būtų palankiausias vaikui.
