Tokia būsena, anot psichologės, programos „Drauge“ vadovės Jonės Piekuraitės-Dudėnės, gali užklupti ne tik tada, kai iš tikrųjų esame vieni, bet ir kai šalia yra kiti žmonės.
„Jausmas, kai atrodo, net jeigu šauktum – niekas neatsilieptų“, – taip šią būseną vienu sakiniu apibūdina psichologė ir priduria, kad vienišumas turi daug skirtingų veidų bei kiekvienam gali pasireikšti skirtingais būdais:
„Galime jaustis vieniši šeimoje, darbe ar draugų rate. Vienišumas gali atsirasti depresijos ir nerimo sutrikimų metu, jį patiria ir tie, kuriems sunku atrasti panašių į save žmonių, kurie jaučiasi izoliuoti ar atskirti nuo bendruomenės. Ši būsena gali pasirodyti kaip pyktis, liūdesys, apatija ar net savižala.“
Vienišumas per šventes gali sustiprėti
Užklupus vienišumo jausmui ne vienas pradeda svarstyti, kodėl tai nutiko būtent man, ir jaustis blogesniu už kitus, tačiau psichologė pabrėžia:
„Vienišumas kartais yra būdingas mums visiems ir gali aplankyti bet kurį. Tai nėra socialinės nesėkmės ženklas ir jo nereikia bijoti, bet ir nereikia su juo užsibūti, ypač, jei šalia išgyvenama krizė ir reikia pagalbos ieškant išeičių iš sudėtingų gyvenimo situacijų.“
Vienišumo jausmą gali patirti kiekvienas iš mūsų, tačiau kodėl būtent šventiniu laikotarpiu jis, atrodo, smogia nepalyginamai stipriau nei kitu metu?
Vienišiems žmonėms labai trūksta artumo, bendrystės ir ryšio su kitu, o tuo metu aplinkoje matome priešingus vaizdus. Socialinėse medijose stebime, kaip šeimos puošia eglutes šventėms, poros kavinėse geria karštą šokoladą ir laikosi už rankų, draugai parduotuvėse kartu renka kalėdines dovanas bei kvatoja vien iš jiems suprantamų pokštų.
Toks ryškus kontrastas tarp to, kaip žmogus jaučiasi viduje ir ką mato aplink save, primena, kad mums patiems labai stinga tokių dalykų.
„Vienišumo jausmą per šventes stiprinti gali ir patirtos netektys, kai sėdant prie bendro šventinio stalo ne visos kėdės yra užimtos. Nesvarbu, ar artimo žmogaus netekome visam laikui, ar išgyvenome skyrybas, o gal išleidome vaikus į naują etapą ir jiems pirmą kartą nepavyko šventėms sugrįžti namo – tai kelia sunkias emocijas“, – sako programos koordinatorė Kristina Pliučienė.
Kaip sau padėti?
„Šventės trunka taip trumpai, nenoriu per jas visą laiką praliūdėti, bet nežinau, ką daryti“, – tokias ir panašias mintis galime girdėti iš vienišumo jausmą patiriančių žmonių.
Neretai ši būsena neramina, kelia jausmą, kad šventinė nuotaika gadinama ir aplinkiniams. Stebuklingo mygtuko, kuris padėtų iškart pasijusti geriau nėra, tačiau palengvinti ir išbūti su tokiais jausmais tikrai galima.
„Pirmiausia turbūt reikėtų atpažinti savo jausmus, juos įsivardyti ir priimti, kad taip jaustis yra visiškai normalu, nieko blogo tame nėra. Normalizuoti jausmus gali padėti ir pokalbis su artimu žmogumi, draugu ar specialistu išsakant ir pasidalinant, kas kelia nerimą, kodėl savijauta yra būtent tokia.
Taip pat gali padėti ir labai paprasti dalykai – pasivaikščiojimas gryname ore, judėjimas, mėgstamo filmo žiūrėjimas, knygos skaitymas, maisto gaminimas ar kita maloni veikla, kuri suteiktų gerų emocijų.
Pasiruošimas šventėms ne vienam kelia stresą ir išvargina, todėl reikėtų leisti sau bent akimirką sustoti, atsipalaiduoti ir daryti tai, ko iš tiesų norisi. Galbūt neverta tris dienas prieš šventes nepaliaujamai tvarkyti namus, gaminti maistą ir visiškai neskirti laiko sau, kas galiausiai tik verčia jaustis dar vienišiau“, – sako K. Pliučienė.
Nesvarbu, ar vieniši jaučiatės per šventes, ar ir kasdien – nelikite su juo vieni, nes sunkumus lengviau įveikti drauge: www.programadrauge.lt.
