Šiuos motyvus vardija daug metų užsienyje gyvenančios lietuvės, nebe pirmą vasarą atostogų metu savo vaikus patikinčios daugiakultūriniam darželiui Vilniuje. Pranešime žiniasklaidai jos atskleidžia ikimokyklinio ugdymo skirtumus Lietuvoje ir užsienyje.
Sukūrusios šeimas užsienyje rūpinasi, kad vaikai mokėtų lietuviškai
„Amerikoje mano abu vaikai lankė darželius, kuriuose dirbo įvairių tautybių, įvairiomis kalbomis kalbančios auklėtojos, pavyzdžiui pagrindinė auklytė kalba itališkai, jos padėjėja – ispaniškai ar vokiškai.
Iš pradžių, kai tik pradeda lankyti darželį, patiems mažiausiems gali būti kiek neramu, nes aplink nesuprantama kalba, bet jie greitai apsipranta ir vėliau tokia sistema, bent jau mano dukros atveju, labai pasiteisina“, – pasakoja Rita, jau 25 metus gyvenanti JAV ir ilgoms atostogoms vasarą su vaikais grįžtanti į Lietuvą.
Ritos dukrai – 8-eri, sūnui – 4-eri. „Nežinau, kaip seksis sūnui, bet dukra dabar jau lanko trečią klasę ir jai puikiai sekasi tiek kalbos, tiek matematika“, – teigia lietuvė.
„Tarpusavyje su sutuoktiniu kalbame angliškai. Vaikai tarpusavyje taip pat kalba angliškai. Aš su jais kalbu lietuviškai, bet to tikrai neužtenka. Vis tiek mūsų bendravime įsiterpia angliški terminai. Seneliai Lietuvoje taip pat jau išmoko daugiau anglų kalbos. O man labai svarbu, kad berniukai mokėtų lietuviškai, kad susirastų draugų Lietuvoje, kad patirtų daugiau lietuviškos kultūros“, – pasakoja Ieva, jau 11 metų gyvenanti Singapūre ir bent du kartus per metus grįžtanti į Lietuvą.
Ievos vyresniam sūnui – 9-eri, jaunėliui – 4. Pastarasis vasaros atostogų metu lanko daugiakultūrinį darželį „Gervuogė“ sostinėje, kurį lankė ir vyresnysis sūnus.
Čia berniukas turi galimybę gilinti lietuvių kalbos žinias, bet, kai būtina, susikalba angliškai – darželyje dirba lietuvių, anglų, rusų kalbomis kalbančios auklėtojos bei jų padėjėjos.
Darželius lankančių vaikų maitinimas JAV – tėvų rūpestis
Singapūre Ievos jaunesnysis sūnus lanko privatų darželį. Pirmiausia, užsieniečiams patekti į vietos valdžios finansuojamus darželius iš tiesų sudėtinga – atvykėlių vaikai priimami tik tuo atveju, jei neišgali susimokėti už privatų. Antra, Ievai svarbi vaikų savirealizacija, laisvė rinktis, kurti.
„Darželis, kurį lanko mano jaunesnysis, turi didelį kiemą, kuriame jie augina visokius augalus, turi net specialiai apželdintą kampelį, kuriame gyvena šikšnosparniai ir vaikai gali juos stebėti. Kieme vaikai laisvai žaidžia, nebijo išsipurvinti, o tai yra labai smagu“, – dalinasi dviejų berniukų mama.
Vietiniuose Singapūro darželiuose, pasak jos, labai stebima vaikų drausmė, higiena, žiūrima, kad viskas būtų sterilu.
Kaip ir higienai, Singapūro darželiuose daug dėmesio skiriama vaikų maitinimui. „Vaikai maitinami sveikai. Užkandžiams – vaisiai, jogurtas, duonelė su riešutų sviestu ar pan. Pietums tiekiami azijietiškos arba europinės virtuvės patiekalai, tik be raudonos mėsos. Ir tai suprantama, nes Azijoje daug kas jos nevalgo, o vaikams ji yra būtina, todėl namie gaminu nemažai jautienos patiekalų“, – pasakoja Ieva.
Tiesa, ji gali iš anksto planuoti, ką ruoš vaikams namuose, nes iš darželio kas dvi savaites gauna pilnus meniu – tam darželis naudoja tokią pačią programėlę, kaip ir darželis sostinėje, kurį vasaromis lanko Ievos vaikai Lietuvoje.
Rita tuo tarpu kiekvieną dieną turi rūpintis visos dienos jaunėlio meniu. JAV valdžia finansuoja tik sunkiai besiverčiančių šeimų vaikų darželio lankymą, kur vaikams tiekiamas ir maitinimas. Privatų darželį lankančiam Ritos sūnui lietuvė kiekvieną dieną suruošia ir užkandžius, ir pietus.
„Tokios kokybės maisto produktus, kuriuos galima nusipirkti Lietuvoje, galima ir JAV, tik jie ten labai labai brangūs. Darželiai, mokyklos stengiasi vaikams tiekti kiek įmanoma gerą maistą, bet ten vis tiek nėra tokios kokybės, prie kurios įpratę Lietuvoje. Atvykusi čia aš labai patenkinta tuo, kaip darželyje maitinamas mano vaikas“, – dalinasi Rita.
Patekti į valstybinius darželius JAV ir Singapūre taip pat sudėtinga
O ir patekti net į privatų darželį JAV, pasak emigravusios lietuvės, nėra lengva. „Vietų privačiuose darželiuose dažnai nėra. Tam, kad patektų į darželį, kurį nuo rudens lankys sūnus, jį užregistravau sūnui dar negimus. Dabar jam – ketveri.
Labai norėjau, kad jis lankytų būtent tą darželį, kur daug erdvės, buvimo gryname ore, kas berniukui labai svarbu“, – sako dviejų vaikų mama.
Pasak jos, kitas pasirinkimas – vesti vaikus į darboviečių įsteigtus darželius, kaip buvo Ritos dukters atveju: „Dukra lankė darželį prie universiteto, kuriame tuo metu dirbo mano vyras. Sąlygos ten buvo fantastiškos.“
Singapūre darželiai gali veikti šalia vyresniems vaikams skirtų mokyklų. „Viena to priežasčių – skatinti vaikus nuo mažų dienų mokytis. Tarp tėvų jaučiama konkurencija bei spaudimas vaikams kuo daugiau pasiekti. Tėvai dažnai tarpusavyje lyginasi, kokią mokyklą, kokius ir kiek būrelių lanko vaikai“, – dalinasi Ieva, pati su sutuoktiniu neapkraunanti vaikų papildomais užsiėmimais.
„Jaunesnis sūnus vieną kartą per savaitę lanko muzikos pamokas, vyresnysis žaidžia futbolą ir džiudžitsu savaitgaliais“. – sako ji.
Singapūre Ieva taip pat pasigenda ryšio tarp tėvų ir darželių auklėtojų: „Vietiniuose darželiuose nuo pat pirmos dienos turi palikti vaiką. Palieki ir pasiimi prie durų, kur vienu metu susirenka daugiau tėvų – nėra galimybės pakalbėti, paklausti auklėtojų. Tarptautiniuose kiek lanksčiau.
Čia, Lietuvoje, ateini, pasikalbi su auklėtojomis, kaip sekėsi, kaip diena praėjo, ką ir kaip vaikas valgė“. Pasak Ievos, šis ryšys išlieka, nors vaikus į darželį Vilniuje Ieva veda tik vasaromis.
„Darželyje ne vienerius metus dirba tos pačios auklėtojos, vadovauja ta pati vadovė, kuri labai įsitraukusi į kasdienes veiklas. O vaikams auklėtojos labai svarbios, ypač kai jie dar maži. Vyresniems svarbesni draugai“, – tikina lietuvė.
