Moteris pasakoja, kad tą dieną jautėsi keistai. „Grįžau iš darbo namo, apsitvarkiau. Naktį miegant užsinorėjau į tualetą, jaučiau, jog pilvas kietesnis. Atsiguliau atgal į lovą, bet nepraėjus nei 5 minutėms, pajutau, kad po manimi šlapia ir šilta. Pradėjau rėkti vyrui, kad man nubėgo vandenys, tačiau uždegus šviesą pamatėme ne vandenis, o kraują, kuris bėgo tarsi fontanas. Iškart skambinome greitajai medicinos pagalbai – supratome, kad dabar svarbiausia laikas.
Su greitosios medicinos pagalbos automobiliu vykstant į Kauno klinikas mus pasitiko reanimobilis, tačiau dėl laiko stokos nuspręsta manęs neperkelti, tik iš reanimobilio į greitosios medicinos pagalbos automobilį įlipo dar du medikai. Nuolatos buvo stebima mano ir vaisiaus būklė. Vaikelis judėjo, tačiau aš buvau ištikta šoko, jaučiau kaip silpstu. Visa drebėjau, nežinojau, kas mūsų laukia. Kuomet nutinka tokie dalykai, permąstai vertybes, galvoji tik apie savo šeimą“, – pranešime žiniasklaidai dėstė Justina.
Pakeliui į Kauno klinikų Nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyrių greitosios medicinos pagalbos darbuotojai suteikė būtiną pradinę pagalbą, pacientei skyrė deguonį bei skysčius į veną.
Gimdyvė buvo praradusi apie 3,5 litro kraujo.
„Nors ji buvo nusilpusi, tačiau sąmoninga, atsakinėjo į pateikiamus klausimus, žinojo apie savo rizikingą nėštumą, pati patikslino savo diagnozę. Į Nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyrių skubiai atvežta moteris buvo sunkios būklės – arterinis kraujo spaudimas buvo žemas, kaip būdinga hemoraginiam šokui, kraujavimas tęsėsi.
Ultragarsu buvo skubiai patikslinta, kad yra placentos pirmeiga, galimai su priešlaikiniu placentos atsidalinimu. Nustatyta, kad vaisius gyvas, vaisiaus širdies veikla bei virkštelės kraujotaka buvo normali“, – tos nakties įvykius prisimena budėjusi Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė Laura Malakauskienė.
Skubiai patikslinus nėščiosios anamnezę, įvertinus nėščiosios gyvybinius rodiklius ir netekto kraujo kiekį, buvo nutarta atlikti cezario pjūvio operaciją, kurios metu gimė neišnešiotas naujagimis. Gimdyvė buvo praradusi apie 3,5 litro kraujo. Operacijos metu buvo suvaldytas kraujavimas, stabilizuota moters būklė ir net išsaugota gimda.
Placentos pirmeiga yra labai grėsminga nėštumo patologija.
„Tą naktį dirbo didelė ir koordinuota komanda. Profesionaliai pagalbą teikė Nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriaus bei Gimdymo skyriaus akušerės ir gydytojai akušeriai ginekologai, gydytojai anesteziologai-reanimatologai. Tuo pačiu metu ruošėsi ir operacinės komanda. Telefonu buvo nuolat palaikomas bendradarbiavimas su Kraujo centro darbuotojais dėl galimybės kuo skubiau gauti reikiamą kiekį tapačios eritrocitų masės, šviežiai šaldytos plazmos, trombocitų masės ir kitų kraujo komponentų.“
Placentos pirmeiga yra labai grėsminga nėštumo patologija, galinti sukelti pavojų moters gyvybei dėl gausaus nukraujavimo, hemoraginio šoko. Placentos pirmeigos atveju galimas placentos įaugimas, tuomet kartais tenka atlikti ir gimdos pašalinimą, tam, kad būtų sustabdomas kraujavimas. Dėl gausaus nukraujavimo, ryškios anemijos, hemoraginio šoko reikia atlikti kraujo perpylimą.
Kaip teigia akušerė ginekologė L.Malakauskienė, placentos pirmeiga pasitaiko 0,3–0,7 proc. nėščiųjų. Jos priežastis gali būti distrofiniai gimdos gleivinės pokyčiai ar sutrikusi kraujotaka apatinėje gimdos dalyje, tačiau dažniausiai priežastis būna nežinoma. Dažnesni placentos pirmeigos rizikos veiksniai yra randas apatiniame gimdos segmente po buvusių cezario pjūvio ir kitų gimdos operacijų.
Placentos pirmeiga gali atsirasti, jei buvę daugiau nei 5 nėštumai ir gimdymai, vyresnis nėščiosios amžius, daugiavaisis nėštumas, rūkymas, nėštumas po pagalbinių apvaisinimo būdų taikymo, buvusi placentos pirmeiga, buvusi gimdos abrazija ar persirgtas endometritas.
„Kauno klinikų gydytojai išgelbėjo mano mergytės ir mano gyvybes, dėkinga esu ir kraujo donorams, greitosios medicinos pagalbos medikams už greitą reagavimą ir laiku suteiktą pirmąją pagalbą“, – džiaugėsi buvusi klinikų pacientė Justina.
