ES tuberkuliozės židinys
Apklausos, patikrų programos parodė, kad lietuviai išties vengia tuberkuliozės, nesidomi šia liga, nežino, nei kaip pasitikrinti, nei kada tikrino vaikus. Medikai dar griežtesni – vaikai sirgs tuberkulioze, kol suaugusieji nutraukinės gydymą. O jie tą darys, nes neveikia sistema, kuri padėtų išlikti jiems kelerius metus besitęsiančiame gydyme.
PSO Europos regioninis biuras Lietuvą priskyrė prie šalių, kuriose tuberkuliozės sergamumo rodiklis (2012 m. duomenimis) buvo didesnis nei 40 atvejų 10 000 gyventojų. Lietuvoje tuberkulioze sirgo 54,5 žmogaus iš 100 000; tai penkis kartus daugiau už ES vidurkį. Iš visų ES valstybių sergamumas tuberkulioze didesnis tik Rumunijoje.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vyr. specialistės Vytenės Jankauskienės, Lietuvoje registruojamas didelis sergamumas tuberkulioze, todėl yra didelė tikimybė „susidurti“ su ligos sukėlėju visuomenėje.
Kai vaiko organizme randama tuberkuliozė, bet ligos požymių nėra, diagnozuojama latentinė ligos forma, sutrumpintai LTBI. Higienos instituto 2015 m. parengtose metodikose rašoma, kad latentinė tuberkuliozė vaikams yra ganėtinai pavojinga, nes aktyvia ji tampa net 40 proc. normalią imuninę sistemą turinčių kūdikių, tarp suaugusiųjų – tik 10 proc.
TAIP PAT SKAITYKITE: 7 ligų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Tėvų apklausa: jie mažai žino
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa atskleidė, kad net 40 proc. apklausoje dalyvavusių suaugusiųjų patys niekada nesitikrino, ar neserga tuberkulioze, 14,8 proc. buvo patikrinti, kai mokėsi mokykloje, 19,2 proc. tikrinasi rečiau kaip kas 3 metus. Apklausa rodo, kad didesnė dalis (apie 70 proc.) žmonių neatlieka kasmetinio profilaktinio pasitikrinimo dėl tuberkuliozės.
Pasak Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialo vadovės, gydytojos ftiziatrės Romualdos Gylienės, jeigu vaiką užkrečia vaistams atsparia forma sergantis suaugęs, vaikas taip pat suserga vaistams atsparia TB forma.
„Vilmorus“ apklausa parodė, kad beveik ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių tėvų įsitikinę, jog vaikai iš viso neserga tuberkulioze, ir jie nežino, kaip vaikai užsikrečia šia liga. Trečdalis galvoja, kad vaikai užsikrečia mokykloje, 44 proc. dėl to kaltintų viešąjį transportą. Tačiau didesnė dalis apklausoje dalyvavusių tėvų nežino, ar jų vaikai tikrinami dėl sergamumo tuberkulioze; 88 proc. nežino, kaip vaikai tikrinami, negalėjo įvardyti tyrimų pavadinimų.
Vaikų diagnostika
Dėl tuberkuliozės tikrinami 6–7 metų amžiaus vaikai bei rizikos grupėms priklausantys vaikai (neskiepyti nuo tuberkuliozės, bendraujantys su sergančiais tuberkulioze (šeimoje, kolektyve), dažnai sergantys viršutinių kvėpavimo takų ligomis, sergantys lėtinėmis ligomis, gydomi kortikosteroidais, infekuoti žmogaus imunodeficito virusu arba esant kitoms imunodeficitinėms būklėms, vaikai iš socialinės rizikos šeimų, gyvenantys sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, vaikų globos namuose, internatuose, pensionatuose, migrantai).
Vaikams profilaktinių tikrinimų metu atliekamas tuberkulino mėginys. Teigiama tuberkulino reakcija reiškia, kad užsikrėtimas yra, tačiau nebūtinai sergama aktyvia tuberkulioze. Kaip sako SAM specialistė V.Jankauskienė, norint nustatyti, ar tuberkuliozės forma yra latentinė, ar aktyvi, gali būti atliekamas skreplių (ir / ar skrandžio nuoplovų) ir kiti diagnostiniai tyrimai.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2016 m. atlikus tuberkulino mėginius Lietuvoje išaiškinti 47 tuberkulioze susirgę vaikai (2015 m. – 45 vaikai). Šis tyrimas 2016 m. buvo atliktas daugiau nei 42 tūkst. vaikų, teigiamą atsakymą išgirdo daugiau nei 10 proc. ištirtų vaikų.
Reikia efektyvesnių tyrimų
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Algirdas Girškevičius sako, jog reikėtų daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų išaiškinta latentinės tuberkuliozės forma. „Atradus latentinę formą, žmogų galima būtų atidžiau stebėti, dažniau peršviesti rentgenu, atlikti skreplių tyrimą. Užsikrėtęs suaugęs ar užkrėsto vaiko tėvai būtų įpareigoti atsakingai sekti savo būklę, pastebėję simptomus – kreiptis į gydytoją“, – sako skyriaus vedėjas.
Latentinei formai nustatyti Lietuvoje atliekamas tuberkulino mėginys, daugumai geriau žinomas Mantu pavadinimu. Šis tyrimas gąsdina dažną vaiką ir tėvus, kartais vaikų nepavyksta nuraminti pamačius didelę adatą.
Būtent taip nutiko vilnietei, antraklasės Dovilės mamai. Ji žinojo, jog galima atlikti kitą tyrimą, gama interferono, iš kraujo, tačiau šeimos gydytoja pasakė, kad to tyrimo rezultatų nepriims mokymo įstaiga, o ir pati skeptiškai vertino bet kokias mamos pastangas ieškoti sprendimų, kaip mažiau traumuoti vaiko psichiką.
A.Griškevičius Mantu tyrimą kritikuoja dėl jo netikslumo. „Įodinis tuberkulino testas gali duoti klaidingą tiek teigiamą, tiek neigiamą atsakymus, jei yra susilpnėjusi imuninė sistema arba jei vaikas buvo anksčiau skiepytas BCG vakcina. Taip pat – jei vaikas alergiškas ir vartoja imunosupresantus.
Neužbaigus iki galo gydymo, po poros metų įvyks atkrytis. Ir tuberkuliozės mikrobakterija, antrą kartą gavusi vaistų, jau bus jiems atspari.
Vaikams gama interferono testas, atliekamas profilaktikos sumetimais, būtų tikslesnis, nes dalis vaikų alergiški, dalies imunitetas dar nesusiformavęs, vyresniuosius prieš egzaminus užklumpa peršalimas, karščiavimas, kosulys ir panašūs įtarimą keliantys simptomai. Tikslesnis tyrimas nuramintų tėvus ir jiems nereikėtų kelis kartus atsiprašinėti iš darbo“, – aiškino A.Griškevičius.
„Išaiškinus reikės gydyti, o tai brangiai kainuoja, – daro išvadą antraklasės Dovilės mama. – Jeigu darytų tikslesnius tyrimus, padaugėtų išaiškintų latentinės formos atvejų tarp vaikų. Mano žiniomis, šiuo metu valstybė latentinės tuberkuliozės gydymą kompensuoja tik vaikams. O kadangi taip sunku pasidaryti efektyvesnį tyrimą tuberkuliozei nustatyti, aš įtariu, kad niekam nesinori, jog būtų tų išaiškintų atvejų.“
Į klausimą, kiek pinigų vaikų latentinės tuberkuliozės formos gydymui skiriama, SAM atstovė atsakė, jog „lėšos latentinei tuberkuliozei gydyti nėra apskaičiuojamos atskirai, jei gydymas yra būtinas, jis yra skiriamas“.
Dėl sergančių vaikų kalti suaugusieji
Gydytoja ftiziatrė R.Gylienė sako, jog dėl to, kad turime tuberkulioze sergančių vaikų, reikėtų kaltinti nesigydančius ar gydymą nutraukusius suaugusiuosius.
„Kodėl serga vaikai? Tol, kol yra neišgydytų suaugusiųjų, daug nutrauktų tuberkuliozės gydymo atvejų, tol bus vaikų sergamumas, – sako medikė. – Mes dažnai matome, kad jeigu iš ligoninės išeina asocialus žmogus, jis iš karto nustoja vartoti vaistus, nors gydymą dar turi tęsti metus laiko. Savivaldybėje, kai pasakome, kad reikia kabinetų, kur žmogus iš rizikos grupės ateitų išgerti tabletės stebint medicinos personalui, išgirstame, kad nėra pinigų. Kokių čia pinigų reikia stalui, kriauklei ir vienkartiniam indui?“
Neužbaigus iki galo gydymo, po poros metų įvyks atkrytis. Ir tuberkuliozės mikrobakterija, antrą kartą gavusi vaistų, jau bus jiems atspari. „O jeigu gydymas nutraukiamas 3–4 kartus? Toks žmogus užkrečia aplinkinius, kurie per klaidą atsirado šalia jo, ir užkrėstas žmogus iš karto suserga atsparia vaistams tuberkulioze, gydymas tada jau užtrunka 24–36 mėnesius“, – sako medikė.
Gydytojai R.Gylienei antrina ir laboratorijų tinklo „Medicina practica“ vadovas Svajūnas Barakauskas: „Nuo rugsėjo pradžios per kelias savaites patikrinome 50 vaikų ir jau turime šešis tuberkuliozės atvejus. Daug kalbėjomės su viena mama apie galimus užsikrėtimo būdus, vaiko kontaktus, tačiau nepavyko rasti židinio.
Tikėtina, kad tai atsitiktinis užsikrėtimas nuo žmogaus, sirgusio atvira forma. Manau, jog nesuvaldžius tuberkuliozės įkalinimo įstaigoje, kai kaliniai dėl šios diagnozės gauna teisę anksčiau laiko išeiti į laisvę, niekada nebūsime ramūs dėl savo vaikų“, – sako S.Barakauskas.
