Svarbiausios gairės
Nuo mažų dienų berniukams primetami tam tikri elgesio standartai – renkantis spalvas, žaislus, draugus ar net nuotaikų išraišką. Psichologai rekomenduoja atsisakyti išankstinio nusistatymo ir leisti vaikui rinktis pačiam. Jo sprendimas gali nustebinti.
Taigi, ko verta mokyti berniuką, kad jis taptų ne tik vyru, bet ir empatiška, laisvai savo mintis reiškiančia asmenybe? Pasak psichologų, berniukai turi teisę rodyti savo jausmus, tai – nėra silpnumo požymis („Kai jautiesi blogai, gali verkti, nes taip tu išreiški susikaupusias emocijas“).
Suteikite vaikams galimybę rinktis mėgstamas spalvas (berniukų aprangoje nepelnytai vyrauja niūrūs atspalviai), leiskite bendrauti su abiejų lyčių draugais. Kartais baiminamasi, kad žaisdamas su mergaitėmis sūnus perims moteriško elgesio modelį, tačiau jam reikalinga ir tokia patirtis.
Lyderiauti ir varžytis linkusiems berniukams reikėtų skiepyti pagarbą priešingos lyties atstovėms.
Žaidžiant šeimą berniukams tenka tėčio vaidmuo, jie mokosi gerbti ir prisitaikyti prie kolektyvo narių. Sūnums reikia fizinio kontakto, todėl imtynės su tėčiu ar vaikams tarpusavyje yra savaime suprantamas dalykas. Lyderiauti ir varžytis linkusiems berniukams reikėtų skiepyti pagarbą priešingos lyties atstovėms („Mergaitės nėra prastesnės už berniukus“).
Mokydamiesi suprasti savo ir kitų elgesį, jie suvoks, kad fizinė jėga nepadeda pasiekti tikslų („Smurtas nėra priimtinas būdas konfliktams spręsti“). Išankstinė nuostata, kad vyriška lytis yra stiprioji, nuo mažų dienų įpareigoja nenuvilti ir stengtis pateisinti kažkieno lūkesčius.
Taip auklėti berniukai suaugę problemas linkę spręsti vieni (ar jas neigti), savigarba neleidžia prašyti pagalbos ar patarimo. Net sveikatos bėdas daugelis vyrų laiko silpnumo išraiška, todėl numoja ranka į pirmuosius ligų simptomus.
Statistika visame pasaulyje byloja tą patį: didėjantis infarktų, insultų skaičius susijęs su nemokėjimu išreikšti susikaupusių emocijų, o depresija vyrai serga beveik taip pat dažnai, kaip moterys.
Iš asmeninės patirties
Sigita, Simono (1,5 m.) mama. Tėvų stebėjimas – geriausias mokymosi šaltinis. Mūsų šeimoje tėtis supažindina sūnų su vyriškais darbais, jie žaidžia mašinėlėmis, trinkelėmis. Mama suteikia vaikui saugumo, meilės, prisirišimo jausmus, daugiau nei tėvas rūpinasi fiziologiniais, emociniais, socialiniais poreikiais.
Su sūnumi žaidžiame lavinamuosius žaidimus, atviriau reiškiame jausmus. Nepritariu auklėjimui, kai berniukams draudžiama atrodyti silpniems. Taip vaikas skatinamas slėpti jausmus, potyrius, o vėliau suaugęs žmogus nebemoka nuoširdžiai bendrauti.
Jurgita, Pauliaus (10 m.) ir Lino (5 m.) mama. Daugelio berniukų ir mergaičių elgesys skiriasi. Berniukams reikia daugiau erdvės, jie judresni, kovingesni, tačiau nemanau, kad mergaites reikėtų auklėti kažkaip kitaip. Jeigu vaikas nesielgia netinkamai, tai ir nereikia drausminti.
Berniukai susidomi tėčiais apie 4–5 m. Tada prasideda bendri vyriški darbai: varžtų sukimas, konstravimas, žvejyba, automobiliai. Tėtis išmoko susikaupimo, darbų, susijusių su jėga, ištverme. Iš mamų sūnūs išmoksta švelnumo, jautrumo, savarankiškumo. Juk užaugęs vyras turės mokėti ne tik įkalti vinį, bet ir pasidaryti valgyti, išsilyginti drabužius, suprasti ir gerbti moterį.
Rimantė, Dovydo (17 m.) ir Tautvaldo (16 m.) mama. Vaikus reikia auklėti taip, kad jie būtų pasiruošę gyventi savarankiškai. Labai svarbu išugdyti atsakomybės jausmą. Mūsų sūnūs žino savo pareigas namuose ir tai lėmė teigiamas tėvo pavyzdys. Berniukai jau dabar gali pasirūpinti namų švara, valgiu ir visais vyriškais darbais, nes gyvename kaime. Jie supranta, kad pirma – darbai, paskui – pramogos. Visada sakau: konfliktus reikia spęsti tik protu, ne jėga. Žmonės tuo ir skiriasi nuo gyvūnų, kad turi protą ir nereikia įrodinėti savo fizinio pranašumo.
Tekstas J. Ramanauskienės.
