Pasibaigus vasaros atostogoms daugeliui mokinių ir jų tėvų grįžimas į mokyklą – vienas džiaugsmingiausių laikotarpių. Tie, kuriems patinka keltis anksti ryte, susipakuoti užkandžius ir ruošti namų darbus, laukia naujų mokslų metų todėl, kad jiems tai asocijuojasi su nauja pradžia, galimybe išmokti naujų dalykų, susitikti su seniai nematytais draugais ir rasti naujų.
Vis dėlto mokykla patinka ne visiems. Tiems, kuriuos vargina mokyklos kasdienybė, akademinių metų pradžia gali atnešti daug streso, kuris turi įtakos atsirandančiam nerimui, nusivylimui ar net baimei.
Pirmasis žingsnis, norint išvengti akademinės įtampos ir nuobodulio, apatijos, pykčio ar irzlumo jausmų – išsiaiškinti priežastis, kurios sukelia nerimą. Deja, pasak psichologų, žmonėms sunku nustatyti nerimo motyvus ir paaiškinti, kodėl vengia vienos ar kitos aplinkos.
Jei artėjant mokslo metams iš vaikų girdite komentarus, kad „mokykla kvaila“, „nieko ten neišmokstu“ ar „mokytoja manęs nemėgsta“, gali reikšti, kad jūsų vaikas bando apsisaugoti nuo to, kas mokykloje jį baugina. Tačiau vadovaujantis keliais psichologų patarimais galima padėti pagerinti vaiko patirtį mokykloje.
Priminkite apie vasaros pabaigą
Viena geriausių vasaros savybių vaikui – ramybė: rytais neskamba žadintuvas, tėvai planuoja atostogas, o mintys apie atsiskaitymus ir kontrolinius darbus – toli. Vis dėlto, tiek suaugusiems, tiek vaikams norint pasiekti sėkmę darbe ar moksle itin svarbi disciplina ir rutina. 2000 metais atliktas tyrimas nustatė, kad moksleiviai, kurie mokslo metams pasiruošia iš anksto, jiems prasidėjus jaučiasi daug pozityviau ir net gauna geresnius pažymius.
Psichologai siūlo vasarą laikytis savo sudaryto tvarkaraščio, kuriame galima surašyti laisvalaikio veiklas, aprašyti įsimintiniausius vasaros nuotykius ir sudaryti svajonių sąrašą. Tokia veikla skatina nuoseklumą ir struktūrą, kurie padeda lengviau sugrįžti į griežtą mokyklos dienotvarkę.
Nustatykite pagrįstus lūkesčius
2004 metais atliktu tyrimu mokslininkai nustatė, kad vienas dažniausių mokinius neraminančių faktorių yra tėvų ir mokytojų keliami lūkesčiai. Kai vaikai galvoja, kad yra nepakankamai protingi, dažnai nustoja dėti pastangas į mokslą ir tampa jam apatiški. Nors tėvai turi skatinti vaikų susidomėjimą mokslu ir palaikyti jų smalsumą, keliami aukšti reikalavimai gauti tik kuo geresnius pažymius gali baigtis atvirkštine reakcija.
Mokiniai dažnai klaidingai galvoja, kad pamokų turinį privalo kuo greičiau išmokti kone tobulai. Tokiu atveju tėvai turėtų vaikams priminti, kad norint gerai išmokti kažkokį dalyką, prireikia laiko ir pastangų – tai sumažina įtampą ir vaikas nesijaučia spaudžiamas. Mokiniai turi žinoti, kad mokymasis kartais užtrunka ir daryti klaidas yra normalu, taip pat turėtų nebijoti prisipažinti, kad kažko nežino arba nemoka.
Nelyginkite su kitais
Viena iš priežasčių, kodėl mokiniai gali baimintis grįžimo į mokyklą yra lyginimasis su kitais. Tačiau bandymas dėti lygybės ženklą tarp savęs ir kito mokinio vaikams trukdo patiems turėti individualių tikslų ir daro įtaką mokymosi elgsenai. Dažnai vaikai save lygina su mokslui gabesniais ar „populiaresniais“ vaikais ir gali jausti nusivylimą, kuris pavirsta socialiniu nerimu. Jei vaikas lyginasi su už save „prastesniais“ mokiniais, gali pasijusti geriau, tačiau nustos į mokslą žiūrėti rimtai. Nesvarbu, su kuo vaikas save lygins – jo mokslo kokybė ir patirtis mokykloje nuo to vis tiek gali suprastėti.
Tėvai savo vaikams gali padėti tada, jei vaiko mokymosi rezultatus lygins su jo paties ankstesniais rezultatais. Jei vaikas pamatys, kad jam sekasi geriau, nei anksčiau, jausis daugiau pasiekęs ir didžiuosis šiais pasiekimais. Tai padės asocijuoti mokyklą su galimybe tobulėti, o ne baime ir įtampa.
Pabrėžkite pozityvius dalykus
Daugumai moksleivių artėjantys mokslo metai reiškia pareigą anksti keltis, pastangų reikalaujančią koncentraciją ir mažiau laiko veikloms, kuriomis jie mėgsta užsiimti laisvalaikiu. Tačiau mokykla taip pat siūlo galimybes, kurias sunku gauti vasaros metu. Grįžimas į mokyklą garantuoja daugiau laiko socializacijai su bendraklasiais ir draugais, dalyvavimą užklasinėje veikloje ir būreliuose, sporto renginiuose, išvykose ir suteikia šansą išmokti naujų dalykų.
2008 metais vykdytas neurologinis tyrimas atskleidė, kad naujų įgūdžių ir gebėjimų įgijimas suteikia mūsų smegenims panašų pojūtį, kaip laimėjimas loterijoje ar gaunami apdovanojimai. Dėl to tėvai turėtų naudotis proga formuoti vaikų mąstymą taip, kad jie pastebėtų mokyklos privalumus ir teikiamą naudą – nebūtinai akademinę. Jei mokinys mano, kad mokykla jam teikia praktinę naudą, jo motyvacija lankytis pamokose ir dėti pastangas į mokymosi procesą išaugs.
Suteikite emocinę ir mokymosi pagalbą
Atvirkščiai, nei dažnai manoma, sėkmė mokykloje nėra individualios mokinio pastangos ir jo atsakomybė už savo rezultatus. Pasiekimai susideda iš trijų šalių pastangų – tėvai, mokytojai ir mokiniai turi dėti vienodas pastangas, kurių rezultatas atsispindi mokinio elgesyje ir akademinėje veikloje.
Tėvai turėtų mažiau akcentuoti ir smerkti mokymosi rezultatus ir pažymius, kritikuoti mažą susidomėjimą mokykla ar per mažas pastangas ir dažniau duoti motyvuojančius patarimus. Rašant vieną motyvacinę knygą buvo pakalbintos įvairių sferų žinomos asmenybės ir nustatyta jų visų sėkmingos karjeros priežastis.
Nepriklausomai nuo to, ar jie buvo žinomi politikai, verslininkai, sportininkai ar artistai, kiekviena žvaigždė turėjo savo trenerį, kuris jiems davė objektyvias ir palaikančias pastabas ir patarimus, kurie padėjo tobulinti įgūdžius ir siekti tikslų. Niekas savo tikslų nepasiekė vienas, todėl motyvuokite savo vaikus ir grįžimą į mokyklą paverskite švente, o ne prievole.
Pagal užsienio spaudą parengė Gertrūda Stripeikytė.
