Per pirmuosius kelerius vaiko gyvenimo metus susiformuoja pagrindiniai pastovūs mitybos, higienos ir fizinio aktyvumo įgūdžiai, nuo kurių didžiąja dalimi priklauso tolimesnė jo sveikata. Pastebima, kad sveikesnių tėvų vaikai rečiau serga ir turi mažiau sveikatos problemų suaugę, todėl sveikatos priežiūros specialistai neabejoja, kad teisingas pavyzdys – labai svarbus.
Sveikesnių tėvų – sveikesni vaikai
„Ypač mažiausiems tėvai turėtų stengtis rodyti tinkamą pavyzdį – pasaulį reikia pradėti keisti nuo savęs. Deja, nors visi žino, kaip reikia teisingai gyventi, tomis taisyklėmis nesivadovauja: nesportuoja, pamiršta pusryčius, valgo nereguliariai, skubėdami, žiūrėdami televizorių. Visa tai neišvengiamai atsiliepia mūsų ir mūsų vaikų sveikatai. Būtina save auklėti, stengtis gyventi sveikiau“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja dr. Vaiva Bražinskienė.
Tėvai dažnai stokoja valios, pasiduoda vaikų meilikavimams ir leidžia jiems valgyti bulvių traškučius, saldumynus, gerti saldžius gazuotus gėrimus. Blogiausia, kad toks maistas neretai tampa ne tik užkandžiu, bet ir pakeičia pietus ar vakarienę.
„Valgant prastos kokybės ar neįvairų maistą, pradeda trūkti vitaminų bei kitų reikalingų medžiagų, todėl gali sutrikti bet kurios organizmo sistemos veikla. Vartojant nepakankamai skysčių, sutrinka įvairūs procesai, apie kuriuos net nepagalvojame, o pastebime tik tuomet, kai pradeda kažką skaudėti arba pablogėja odos, plaukų būklė“, – sako vaistininkė.
Jos teigimu, tėvai palyginti retai užsuka į vaistinę profilaktinių priemonių vaikų organizmui stiprinti ir dažniausiai ateina tik prispaudus ligoms.
Vaistininkė pastebi, kad dažniau sergančių tėvų vaikai taip pat yra labiau pažeidžiami įvairių ligų. Tėvai nepakankamai išnaudoja savo galimybes ir vaikus auklėti geru pavyzdžiu: vien mažas tėvų fizinis aktyvumas kelia nerimą – jei paklaustume, kiek tėvelių rytais daro mankštą, pakiltų tik reta ranka.
„Reikia ne tik valgyti žalią salotą ir žiūrėti televizorių, bet ir daugiau būti gryname ore. Tai svarbu, nes būdami nevėdinamose patalpose, ypač šaltuoju metų laiku, visi kvėpuojame tuo pačiu oru, dažnai užterštu labiau, nei mes galime tikėtis. Išėję į lauką pravėdiname savo kvėpavimo takus ir grūdinamės“, – primena dr. V. Bražinskienė.
Nuo kada pavyzdys veikia?
Skirtingų tyrimų metu paaiškėjo, kad prie vaikų iki šešerių metų tėvai savo elgesio dažniausiai nekontroliuoja, o save riboti pradeda tik tuomet, kai vaikai sulaukia paaugliško amžiaus. Pasak specialistų, klaidinga manyti, kad mažas vaikas tėvų pavyzdžio nemato, iš jo nesimoko, todėl nuo pat mažumės reikėtų bent jau prie vaikų elgtis taip, kaip norėtumėte, kad jie patys elgtųsi.
Tai veikia ne tik manieras, kalbą, bet ir mitybą, fizinį aktyvumą, laisvalaikį, stilių ir kitus dalykus. Nesitikėkite, kad matydamas jus valgant bulvių traškučius, vaikas mielai valgys garuose ruoštus brokolius ir morkas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologė Eglė Šekštelienė: „Vaikas patiria patyčias? Stiprinkite jo pasitikėjimą savimi“
Psichologai taip pat įsitikinę, kad vaikai nuo pat mažens stebi savo tėvus, jų elgesį ir kaupia informaciją. Specialistų teigimu, ypač gerai mitybos įpročius formuoja ir vaikų psichologinę bei emocinę sveikatą veikia valgymas kartu su visa šeima. Tokioje ramioje ir saugioje aplinkoje vaikas išmoksta maistą ragauti, juo mėgautis, pietų ar vakarienės metu neretai pasidalina savo mintimis, patirtimis. Taip augdamas vaikas patiria mažiau streso ir turi stipresnį imunitetą.
Apskritai, vaiko sveikata prasideda dar motinos įsčiose, o vėliau jam didelę įtaką daro aplinka, todėl labai svarbu, ar joje rūkoma, ar rūpinamasi vieni kitais, ar susirgus iškart griebiamasi stiprių vaistų, ar pirmiausia išbandomos natūralios priemonės.
Vaikus ypač teigiamai veikia bendra veikla su tėvais. Paauglystėje tai nėra paprasta įgyvendinti, tačiau pastangos atsiperka. Tyrimais nustatyta, kad paaugliai, kurie daugiau laiko praleidžia su savo tėvais, yra mažiau linkę rizikuoti savo gyvybe, labiau saugo sveikatą, rečiau rūko, vartoja alkoholį, o taip pat rečiau patiria depresijos apraiškų.
