Stebėjimas ir apibendrinimas
Kai vaikai pradeda stebėti juos supančią aplinką ir apmąstyti turimą informaciją, jiems natūraliai kyla klausimas – „kodėl“. Kai tai išgirsite, paklauskite „kodėl jis arba ji kelia šį klausimą?“ – taip paskatinsite vaikus išreikšti abejones ir įsitikinimus bei savarankiškai ieškoti sprendimų.
Panašumų ir skirtumų paieškos
Gebėjimas suvokti objektų panašumus ir skirtumus lavina vaikų analitinį mąstymą. Šį įgūdį formuoti galima labai paprastai, tiesiog paprašykite, kad vaikai jums apibūdintų du skirtingus vaisius ir aptarkite jų padarytas išvadas drauge.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologas Evaldas Karmaza: „Kaip, kodėl ir kam mums meluoja vaikai?“
Diskusija ir interpretacija
Diskusija visada priverčia labiau įtempti „pilkąją masę“ ieškant tinkamų argumentų ar interpretuojant turimus faktus. Pats paprasčiausias būdas šiems įgūdžiams skleistis – perpasakojimas. Paprašykite, kad vaikai jums atpasakotų skaitytą ar girdėtą istoriją. Pastarasis metodas padės į tą patį pasakojimą pažvelgti iš skirtingų perspektyvų ir formuos suvokimą, kad visada egzistuoja daugiau nei viena tos pačios situacijos vertinimo alternatyva.
Mokymasis žaidžiant
Vaikai pirmines bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijas įgyja žaisdami. Žaidimas gali pasitarnauti ir kaip kritinio mąstymo ugdymo metodas. Tiesiog skatinkite vaikus įvardyti, kodėl jie žaidžia būtent taip, koks yra žaidimo tikslas, kokius įgūdžius žaidimas jiems suteikia.
Istorijos, neturinčios pabaigos
Istorijų pasakojimas yra vienas smagiausių žmonijos užsiėmimų. Visai nenuostabu, kad istorijas bandome kurti tik pradėję kalbėti. Vaikams išreikšti savo fantazijas visada malonu. Išklausykite vaikų pasakojimų ir užduokite nepatogių klausimų apie pasakojime esančius faktus, veikėjus, vyksmo eigą. Tai leis vaikams suabejoti savo minties ir vaizduotės galimybėmis, skatins argumentuoti savo nuomonę arba pripažinti kito asmens pozicijos faktinį teisingumą.
Sokrato metodas
Sokratas mokė kritinės minties raiškos klausinėdamas ir kiekvieną teiginį atremdamas konkrečiais argumentais. Surenkite debatus su vaikais. Tiek jie, tiek jūs sužinosite, ko dar nežinojote ir, be jokios abejonės, praplėsite akiračius.
Kritinis mąstymas – tai mankšta protui, kurią reikia atlikti nuolat. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras primena, kuo dažniau imsitės veiksmų, lavinančių vaikų kritinę mintį, tuo lengviau ir greičiau galėsite su jais diskutuoti sudėtingomis temomis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lektorė Jūratė Bortkevičienė apie emocijų reiškimą: „Nėra piktų vaikų – tik pikti tėvai“