Pasak Evelinos Sabaitytės, konsultuojančios neišnešiotų naujagimių susilaukusias šeimas, nors kartais tai pripažinti gali būti ypač sunku, tačiau šiuo metu neišnešiotam kūdikiui profesionalūs medikai gali padėti daug labiau nei visų artimųjų buvimas šalia. Todėl pirmiausia medicinos psichologė ragina pasitikėti gydytojais ir leisti jiems užtikrinti tinkamą neišnešioto naujagimio sveikatos priežiūrą, nes būtent tai šiuo metu yra svarbiausia vaikui.
„Galima teigti, jog mes viską išgyvenime trimis lygmenimis: kūnu, mintimis ir jausmais. Vis dėlto, kol nesame pasirūpinę kūnu, mūsų organizmas neturi resursų ne tik rūpintis emocine ir psichologine sveikata, bet ir generuoti su ja susijusių poreikių. Viršų ima instinktas išgyventi.
Vieno garsiausių žmogaus poreikius tyrinėjusių psichologų Abrahamo Maslow poreikių piramidėje teigiama, kad pirmiausia žmogui būtina patenkinti fiziologinius poreikius, o tik tada jam kyla kitų lygmenų poreikiai. Tai galioja ir ankstukams.
Neišnešioto naujagimio kūnelis – ypač trapus ir lengvai pažeidžiamas bet kokių virusų. Todėl ankstukams yra reikalinga nuolatinė medicininė pagalba, kurią sunkiausiu metu užtikrinti gali tik gydytojai“, – pranešime cituojama medicinos psichologė.
Geriausia, ką apskritai galime padaryti dėl neišnešiotų mažylių ir jų mamų, tai pasakyti, kaip stipriai juos mylime, palaikome ir esame šalia.
Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Neonatologijos klinikos ir Lietuvos neonatologijos asociacijos vadovė profesorė Rasa Tamelienė pastebi, jog visgi daugelis supranta situacijos rimtumą: „Nors ir mūsų klinikoje kai kurios su mažyliais gulinčios mamos skundėsi, jog jaučiasi lyg uždarytos, tačiau padiskutavus apie koronavirusą ir jo grėsmę naujagimiams, situaciją suprato.
Juk ypač neišnešiotų naujagimių imunitetas yra silpnas – praktiškai jokios apsaugos jie neturi. Tad labai svarbu iš gatvės negauti jokio užkrato, dėl ko dabar ir draudžiamas neišnešiotukų lankymas. Mes esame pripratę, jog skyrius yra pilnas vaikų ir tėvų, tad ir medikams šiuo metu koridoriuose tvyranti tyla yra labai keista.“
E.Sabaitytė ramina, jog tokioje situacijoje jaustis tarsi uždarytai yra visiškai normalu: „Iš dalies taip ir yra. Moterys yra atskirtos nuo savo artimųjų, savo saugios aplinkos, įprastos rutinos, o svarbiausia, yra atplėštos nuo savo idilės ir tobulo nėštumo ir gimdymo plano, kurį buvo susikūrusios, kol laukėsi.“
Atpažinkite savo emocijas
„Buvimas šalia naujagimio – instinktyvus dalykas. Jį matome ir gamtoje. Todėl natūralu, jog dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėdami būti šalia kūdikio patiriame stiprius emocinius išgyvenimus. Vis dėlto būtina mokytis atpažinti patiriamus stiprius jausmus, suprasti jų kilimo priežastis ir pasistengti juos kontroliuoti“, – įsitikinusi E.Sabaitytė.
Medicinos psichologė skatina akimirkai sustoti ir pirmiausia pabandyti įsiklausyti į savo mintis: „Visada primenu, kad jausmai mumyse savaime negyvena. Kiekvieną jausmą užaugina kilusi mintis ar turėta patirtis. Todėl reikėtų atskirti, kad yra mintys ir išgyvenimai, kurie svarbūs mums patiems, kaip tėvams, kurie nepateisina savo lūkesčių sau, ir tiesiogiai su kūdikio sveikata susijusios mintys. Supratus savo mintis ir išgyvenimus, taip pat suprasime, jog šiuo metu naujagimiui geriausia taip, kaip yra dabar – saugiai, ligoninėje su medikų priežiūra.
Pasak specialistės, savo emocine sveikata privalo nepamiršti pasirūpinti ir namuose likę šeimos nariai, ir kūdikius galinčios lankyti ar su jais ligoninėje laiką leidžiančios mamos. Tai, kad vaikas gimė anksčiau laiko, nereiškia, kad jis neturi pirmų dienų. Vaiko gimimo istorija yra unikali ir tai yra jo istorija. Todėl mama gali užsirašinėti savo jausmus, vaikučio virsmą – tai puiki proga pamatyti savo jausmus ir juos racionalizuoti. Taip pat patariama bendrauti ir su mamomis, kurios yra patyrusios tą patį – juk tai galima daryti ir virtualiai.
„Iš patirties bendraudama su mamomis matau, jog dažna jų jaučiasi nepakankamai geros: nes negali būti šalia, nes neišnešiojo iki galo. Tačiau reikia suvokti, kad kūdikiui geriausiai taip, kaip yra dabar. Svarbu pasirūpinti savimi, kad sukauptume energijos tam, kad galėtumėm būti šalia, kai tikrai reikės, o dabar pasitikėkime medikais“, – teigia neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė Asta Speičytė-Radzevičienė.
Bendraukite, tačiau nepersistenkite
Už ligoninės ribų liekantys šeimos nariai ar artimieji ne visuomet susimąsto, kaip jaučiasi su vaikeliu esanti mama. Tad E.Sabaitytė šeimas ragina kalbėtis, tačiau nepamiršti pagarbos:
„Tai, ką išgyvena anksčiau laiko pagimdžiusi moteris, – labai stiprios ir asmeniškos emocijos. Gerbkite jas ir tuščiai neklausinėkite – tai gali tik pabloginti situaciją. Verčiau pasiteiraukite, kaip aš, būdamas už ligoninės durų, galiu tau padėti, kuo galiu būti naudingas.
Tiesa, didžioji dalis moterų iš karto nepasakys, kuo artimasis gali būti naudingas. Tam reikia laiko. Svarbu pajausti, kaip norisi bendrauti su aplinka. Vieniems yra labai svarbu, kad juos palaikytų virtualiai, kiti nori laiko sau, išmokti susigyventi su naujomis emocijomis.“
Medicinos psichologė įsitikinusi, jog geriausia, ką apskritai galime padaryti dėl neišnešiotų mažylių ir jų mamų, tai pasakyti, kaip stipriai juos mylime, palaikome ir esame šalia. Kad ir mintimis.