Jis drauge su VšĮ „Vaikų linija“ psichologe Jurgita Smilte Jasiulione ir dviejų vaikų mama, televizijos laidų vedėja ir „IS agency“ įkūrėja Indre Stonkuviene diskutavo tema „Vaikas ir internetas: kada jau laikas ir kaip?“
„Nauja karta, nauji iššūkiai ir mes turime gebėti prie jų prisitaikyti. Taip, mūsų atžalos tikrai nemažai laiko praleidžia internete. Bet juk neatimsi iš vaikų kompiuterio, kai mokinių mokymas kurį laiką dėl karantino vyko per nuotolį. Ką šioje situacijoje gali tėvai?
Kalbėtis su vaikais, išsiaiškinti jų poreikius internete, kurie kinta pagal amžiaus tarpsnius, nusistatyti kažkokias taisykles, bet jokiu būdu neatiminėti telefonų ar planšečių”, – patarė I. Stonkuvienė.
Ryšių reguliavimo tarnybos bei projekto „Saugesnis internetas“ partnerių organizuojamos diskusijos metu mėginta išsiaiškinti, kada metas supažindinti vaikus su internetu ir kaip tai padaryti saugiai.
Diskusijos dalyviai dalijosi patirtimis ir praktiniais patarimais, kaip tėvams užtikrinti kuo saugesnį vaikų laiką prie ekranų bei kokių saugumo priemonių vertėtų imtis namuose.
Taip pat apžvelgė, kiek laiko įprastai nepilnamečiai praleidžia internete, kam jo skiria daugiausiai bei diskutavo, kaip pandemija ir nuotolinis mokymasis keitė vaikų įpročius virtualioje erdvėje.
Dviejų vaikų mama I.Stonkuvienė atviravo, kad jos atžalos per dieną internete praleidžia bent valandą. Tačiau ji teigia, kad tame mato ne vien neigiamą technologijų poveikį. Štai jos mažametė tokiu būdu savarankiškai pramoko rusų ir anglų kalbų.
Kodėl svarbu ne tik kalbėtis?
Ar verta stebėtis tuo, kad 6-9 metų vaikai internete praleidžia vidutiniškai tris valandas per dieną? Kur veda tokia statistika?
Ir kaip vaikus veikia jų amžiaus neatitinkantis, ne visuomet saugus interneto turinys? Šiuos ir kitus klausimus apžvelgė psichologė J.S. Jasiulionė.
„Susidūrę su savo amžiaus tarpsniui žalinga informacija vaikai patiria stresą, kuris pasireiškia sutrikusiu miegu, košmarais naktį, baime likti namuose vieniems, pakitusiomis emocijomis, irzlumu ir panašiai.“
Pastebėjus minėtus pokyčius, psichologės vertinimu, tėvams svarbu suklusti ir pamėginti išsiaiškinti, kas nulėmė pajautrėjusią atžalų emocinę būklę.
Būtina ne tik apie tai kalbėtis, bet ir keisti nusistovėjusius, kartais ydingus, įpročius.
Tačiau specialistė tikina, jog būtina ne tik apie tai kalbėtis, bet ir keisti nusistovėjusius, kartais ydingus, įpročius.
Bendrauti su savo vaikais ragino ir V. Ramonas: „Turinys, skatinantis savęs žalojimą (vartoti narkotikus ar nuorodos, kaip pasigaminti sprogmenis), erotinio pobūdžio informacija ar tiesiog pagal vaiko amžių netinkama informacija gali neigiamai paveikti besiformuojančią vaiko asmenybę.
Todėl būtina kalbėtis apie galimas grėsmes ir pavojus, kuriuos jis sutiks internetinėje erdvėje“.
Jau sąmoningesnius ir kiek ūgtelėjusius interneto vartotojus pašnekovas kvietė bendradarbiauti: pastebėjus žalingą turinį internete informuoti apie tai karštąją interneto liniją „Švarus internetas”.
Diskusijos dalyviai taip pat aptarė vaikų priklausomybę nuo interneto – kada ji atsiranda, kaip ją atpažinti ir ką daryti toliau, svarstė, ko galima imtis rūpinantis atžalų saugumu internete ir kiek efektyvios interneto turinio filtravimo programos, įdiegiamos namuose.
Saugesnio interneto diena visame pasaulyje vasario mėnesį minima jau nuo 2004 metų.
Beveik 200 šalių kasmet prisijungia prie šios Europos Komisijos iniciatyvos, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinti saugesnį, ypač vaikų ir jaunuolių, naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis.
