Apie tai, kodėl dienos centrai negavo finansavimo, galite perskaityti straipsnyje: „Neįgalių vaikų dienos centrui Kauno valdžia pagalbos rankos neištiesė – teko užsidaryti“.
Neįgalius vaikus auginančios mamos sako, esančios nevilty, kadangi dienos centruose besilankę jų vaikai ten gaudavo užtikrintą pagalbą, jausdavosi laimingi, drąsesni, o ir pačioms moterims tai buvo atotrūkis nuo kasdienių rūpesčių. Kadangi dabar kai kurie centrai nežinioje, mamos baiminasi, jog jie gali užsidaryti, o vaikai – likti be taip jiems reikalingos pagalbos.
Kauno miesto savivaldybė sako, kad miestas nuolat laikosi sąžiningumo principų ir sudaro lygias galimybes pretenduoti į projektinį finansavimą visoms organizacijoms. Be to, kitos organizacijos išties pasirengusios priimti vaikus. Pavyzdžiui, projektinėms veikloms finansavimą gavo VšĮ SocACTIVA, irgi dirbanti su tokią negalią turinčiais vaikais. Apie tai jau informuoti visi besikreipę tėveliai.
Mama: „Dienos centras – langas į pasaulį“
„Man kaip dviejų autistų vaikučių mamai dienos centras yra labai svarbus. Gyvenant aktyviai, mokantis ir dirbant – tai didelė parama šeimai. Nereikia sukti galvos, kur palikti vaikus po pamokų. Nors mokyklos taip pat siūlo popamokinę veiklą, ji nėra labai efektyviai organizuota – atėjus paimti vaiko, mes dažnai jį rasdavome tiesiog žiūrintį pro langą ir laukiantį mūsų.
Dienos centre organizuojama daug įvairių veiklų, vaikai visada užsiėmę, o svarbiausia, kad jiems nenuobodu, visa veikla teikia malonumą. Jie nori patys eiti į dienos centrą. O kur dar vasaros stovyklos, kurių mes laukiame visą žiemą....
Šiuo metu nusviro rankos, kad visų mėgiamas dienos centras liko be finansavimo. Jei nebus kur palikti vaikų, teks sugrįžti į pirmykštį būvį, kai kam užsidaryti namuose, be jokio atokvėpio. Nes taip, dienos centras – mums langas į pasaulį“, – 15min GYVENIMAS sakė mama.
Jei nebus kur palikti vaikų, teks sugrįžti į pirmykštį būvį, kai kam užsidaryti namuose, be jokio atokvėpio.
Dvynukus auginanti Vilma: „Nutrauktas finansavimas dienos centrams – didelis smūgis“
Vilma augina neįgalius dvynukus, todėl dienos centras jai labai svarbus. „Esu mama, auginanti 7 metų berniukus su sunkia negalia (vaikystės autizmas) ir protiniu atsilikimu.
Mūsų berniukai nuo rugsėjo mėnesio lankė dienos centrą „Šypsena“, o dabar lankome dienos centrą „Meilės lašelis“. Aš bijau įsivaizduoti mūsų dienas be šio dienos centro. Tokių nuostabių, atsidavusių, kantrių ir draugiškų žmonių, kurie dirba dienos centre, sutikti galima labai labai retai“, – sako Vilma.
Pasak moters, dienos centre vaikai yra vaikai, be jokių diagnozių, be kritikos, kandžių pastabų tėvams apie jų vaikus. Visi vaikai yra lygūs, jie visi – viena didelė šeima. Kartu jie mokosi bendrauti, draugauti, žaisti, atlikti įvairias užduotis, gaminti.
„Apie, tai, kad nutrauktas finansavimas, mums buvo didelis smūgis. Nesupratome, kodėl tiek vaikų, lankančių dienos centrą, niekam nerūpi. Atsiranda nuostabi įstaiga, kuri nori padėti vaikams ir jų tėvams, deja, bet Kauno savivaldybė nusprendžia, kad šitiems vaikams finansavimo nereikia ir jų tėvai gali likti su vaikais užsidarę namuose“, – sako Vilma.
Lina: „Man labai skaudu ir kaip mamai, ir kaip kaunietei“
„Deja, didelė dalis žmonių nelabai supranta, ką reiškia tėvams bandyti integruoti savo mažą ypatingą žmogų į visuomenę. Mūsų sūnui septyneri, išoriškai jis atrodo sveikas vaikas, bet visiškai nekalba.
Prieš keletą metų papildę gana didelę žmonių su ASS (autizmo spektro sutrikimo) ir jų šeimų bendruomenę, dar nė nenumanėme, kaip šiais laikais vis dar sunku dalyvauti visuomeniniame bendruomenės gyvenime su neįgaliu vaiku. Pirma, atkrenta dauguma draugų, vėliau giminaičių, ir kiekviena diena tampa iššūkiu“, – sako Lina.
Deja, didelė dalis žmonių nelabai supranta, ką reiškia tėvams bandyti integruoti savo mažą ypatingą žmogų į visuomenę.
Moteris teigia, kad paprasti dalykai tapo labai sudėtingais – nueiti pas dantistą, apsikirpti, eiti į mokyklą, leisti laisvalaikį – dažnai tokios šeimos nebepageidaujamos vaikų gimtadieniuose, miesto šventėse vis dar varsto žmonių žvilgsniai ir replikos, daug šeimų užsidaro namuose, bijo išeiti į gatvę ar žaidimų aikštelę. Linos nuomone, iš neįgalių vaikų yra atimama teisė džiaugtis, o gal nesudaromos tam sąlygos.
„Mes gana aktyvi šeima, turime draugų, mėgstam keliauti, bet mokslo metais, kai sūnaus dėl jo būklės nepriima joks būrelis (nekalbu apie esančius mokykloje), joks baseino treneris, joks dailės mokytojas, joks muzikos mokytojas nenori dirbti su tokiu „nepatogiu“ vaiku, mes ieškodami išeities, kaip vaikui suteikti bendravimo ir džiaugsmo po pamokų, paprašėme, kad mus priimtų į „Meilės lašelį“.
Dabar suprantu, kad tai buvo turbūt vienas geriausių mūsų sprendimų, vaikai ten nuolat apsupti puikių darbuotojų ir savanorių, yra tiek vietos ir erdvės, kad kiekvienas gali ir pabendrauti ir pailsėti, kai to reikia“, – sako Lina.
Ji pastebi, kad vaikas grįžta namo laimingas ir linksmas, tapo daug savarankiškesnis, pats moka ir nori pasidaryti sumuštinį, pats išsirenka, ką nori apsirengti, pradeda daug daugiau artikuliuoti ir kalbėti. Daugeliui žmonių tokie „pasiekimai“ gali atrodyti juokingi, bet šeimai tai yra nuostabu.
„Mes susipažinome su būriu kitų vaikų ir jų tėvų, padedame vieni kitiems, linksminamės, kartu paliūdime, tačiau mes galime leisti sau nueiti į kirpyklą ar padirbėti viršvalandžių visiškai nesijaudindami ir pasitikėdami ten dirbančiais žmonėmis. Elkis su kitais taip, kaip nori, kad elgtųsi su tavimi.
Mes jaučiame, kad sūnaus elgesyje atsispindi tai, ko moko dienos centre „Meilės lašelis“. Vaikas dalinasi, šypsosi, nori apsikabinti, nori padėti.
Man labai skaudu ir kaip mamai, ir kaip Kauno miesto gyventojai, kad savivaldybės nuomonė dėl lėšų skyrimo, pasirodo, nebuvo palanki tokio tipo dienos centrams, nes tokie centrai labai padeda ne tik integruotis, bet ir įgauti pasitikėjimo savimi. Stiprus žmogus – stipri šeima, stipri šeima – stipri bendruomenė“, – sako Lina.
Birutė: „Šie centrai daugumai lankančių vaikų yra vienintelė vieta, kur jie jaučiasi gerai“
Mintimis apie situaciją Kaune su 15min pasidalijo ir dar viena mama: „Mano sūnui dabar 8 metai, jis turi vidutinio sunkumo vaikystės autizmo negalią. Vaikas turi emocinių ir bendravimo sunkumų, tačiau labai stebino tai, kad į dienos centrą visada labai noriai eidavo, prašydavo net šeštadieniais jį ten nuvežti. Kol vyko vaiko adaptacija, sulaukėm daug palaikymo iš centro direktorės. Labai džiugino ir tas, kad dienos centras turėjo galimybę suteikti ir specialistų individualius užsiėmimus ( logopedo, spec. pedagogo, psichologo).
Mūsų konkrečiu atveju, gimus broliukui, taip pat buvo labai didelė pagalba. Galėdavau per tas kelias valandas su kūdikiu nuvažiuoti pas daktarus ar tiesiog atsipūsti nuo didelio krūvio, skirti dėmesio naujam šeimos nariui.
Šiandien labai džiugina tas, kad mano sunkiai bendraujantis sūnus pradėjo vis labiau domėtis savo bendraamžiais, susirado draugų, jų labai pasiilgsta. Įsijungia į bendras veikas. Nebebijo svetimų suaugusių žmonių.
Ypatingi vaikai reikalauja labai daug jėgų, o neturint vietos, kur gali ramiai palikti vaiką, užpuola neviltis.
Ypatingi vaikai reikalauja labai daug jėgų, o neturint vietos, kur gali ramiai palikti vaiką, užpuola neviltis. Ne tiesiog palikti, bet palikti ramia širdimi ir po kelių valandų pasiimti laimingą.“
Anot Birutės, daug turi atsisakyti, kai į šeimą ateina kitoks vaikas. Ir tos kelios valandos ne tik vaikams, bet ir tėvams labai daug duoda. Moteriai be galo gaila, kad dėl negauto finansavimo dienos centras turėjo atsisakyti puikių specialistų – logopedės, ergoterapeutės, dailės pedagogės.
Kiek moteriai žinoma, organizacija labai stengiasi ieškoti rėmėjų, galvoja visokius variantus, kaip išsaugoti dienos centrus: „Žinote, šie centrai daugumai lankančių vaikų yra vienintelė vieta (neskaitant namų) kur jie jaučiasi gerai, mylimi, įvertinti, kur gali būti savim, niekas iš jų nesišaipo, nekelia jiems per sunkių reikalavimų.“
Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėjos Jolantos Baltaduonytės komentaras: „Kitos organizacijos išties pasirengusios priimti vaikus“
Kaip situaciją mato ir ją komentuoja Kauno valdžios atstovai? „Visų pirma, svarbu pastebėti, kad savivaldybė negali priimti sprendimų dėl ne jos pavaldume esančių juridinių asmenų uždarymo, tad visa tai yra pačių organizacijų valioje.
Miestas nuolat laikosi sąžiningumo principų ir sudaro lygias galimybes pretenduoti į projektinį finansavimą visoms organizacijoms. Pabrėžiame, kad šios lėšos nevyriausybinėms organizacijoms skiriamos ne nuolatinei įstaigų veiklai išlaikyti, bet konkretiems projektams įgyvendinti, paslaugoms teikti, – pabrėžė Socialinių paslaugų skyriaus vedėja J.Baltaduonytė.
– Iš 22 pretendavusių organizacijų 16-ka gavo finansavimą. Kitos, vertinime surinkusios mažiau balų, pateko į rezervinį sąrašą. Vadinasi, jų projektai nebuvo parengti taip gerai, kaip kitų neįgaliųjų organizacijų, todėl jie atitinkamai surinko mažiau balų. Šis finansavimas skirtas įvairaus amžiaus ir skirtingos negalios paliestų žmonių reabilitacijai.
Kitos organizacijos išties pasirengusios priimti vaikus. Pavyzdžiui, projektinėms veikloms finansavimą gavo VšĮ SocACTIVA, irgi dirbanti su tokią negalią turinčiais vaikais. Apie tai jau informuoti visi besikreipę tėveliai.
Atranka vykdyta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintus nuostatus, griežtai laikantis visų su tuo susijusių teisės aktų. Projektus vertino kompetentinga komisija, kurios sudėtyje buvo ekspertai iš VDU, KTU, Kauno kolegijos, LSMU, Kolpingo kolegijos, o taip pat Kauno miesto savivaldybės Sveikatos, Sporto ir Socialinių paslaugų skyrių specialistai. Vertinimo procesą stebėjo ir 3 Neįgaliųjų reikalų departamento paskirti stebėtojai iš įvairių neįgaliųjų organizacijų. Jie vertinimo procesui esminių pastabų neturėjo.
Šių projektų įgyvendinimui iš valstybės biudžeto 2019 metams buvo skirta 497 670 Eur, Kauno miesto savivaldybės indėlis – 56 931 Eur, viso paskirstyta 554 601 Eur. Projektų paraiškas pateikė 22 neįgaliųjų organizacijos už 1 428 145 Eur.
Planuojama sutartis sudaryti su 15 projektus vykdančių organizacijų už 544 908 Eur. Už likusius 9 636 Eur bus siūloma sudaryti sutartį su 1-ąja rezerviniame projektų sąraše esančia organizacija, vykdančia vaikų su kompleksine negalia dienos centro paslaugas.
Kadangi yra akivaizdus poreikis autizmo sutrikimų turinčių vaikų papildomam užimtumui, planuojame artimiausiu metu rengti viešųjų pirkimų procedūras vaikams su autizmo spektro ir kitais intelekto sutrikimais dienos centro ir stovyklų paslaugoms įsigyti. Čia vėlgi galės lygiaverčiai dalyvauti visos tokias paslaugas teikiančios organizacijos.“
