Ką namuose veikti su vaikais? Kaip praleisti vasarą? Kaip kasdienybėje rasti kūrybiškų veiklų ir kaip nenuobodžiauti? Joanos sūnums – 10, 11, 13 ir 15 metų, o vaikų auklėjimo metodais, veiklomis J.Gudžiūnienė domisi jau apie 15 metų.
Savo patarimais ir patirtimi J.Gudžiūnienė dalinasi su 15min GYVENIMO skaitytojais.
Bendri buities darbai – būtini
Pasak J.Gudžiūnienės, daug darbų ir veiklų ji vaikams skirdavo namuose, kai šie būdavo dar visai maži.
„Taip nebūdavo, kad tik sėdžiu kartu su sūnumi, dėlioju kaladėles ar skaitau. Nebūdavo, kad tvarkausi namus ir savo reikalus tik tada, kai vaikai miega. Mes viską darydavom ir darom kartu. Ir žaidžiam, ir skaitom, ir dirbam“, – sakė J.Gudžiūnienė.
J.Gudžiūnienės šeima gyvena nuosavame name, tad atėjus daržų ir darbų lauke sezonui, šiais darbais užsiima visi kartu. „Nesvarbu, kokio amžiaus vaikas, bet kartu galima laistyti šiltnamį, jis gali kad ir nedidelį daržo plotą nuravėti.
Kalbant apie namus, net ir dvimečiui galima duoti užduočių, tarkime, nunešti skalbinius į skalbyklę. Nesvarbu, kad mes namuose turime buities pagalbininkų – skalbykles, indaploves. Tačiau juk drabužiai patys į skalbyklę nenueina“, – pasakojo J.Gudžiūnienė.
Tuo tarpu penkiamečiui tiktų jau didesnės užduotys, pavyzdžiui, po skalbimo surūšiuoti kojines ir sudėti jas į stalčius.
„Jei tėvai buities darbus dalinasi kartu su vaikais, nors jie dar ir maži, taip nelieka tariamo vaiko išskirtinumo: tarsi mama su tėčiu namuose dirba, o aš – karaliauju. Ne, taip nėra. Pasidalindami buities darbus jie ne tik jų mokosi, bet ir nenuobodžiauja“, – kalbėjo J.Gudžiūnienė.
Toks šeimos susitarimas svarbus ir dėl kitų priežasčių: kartu susitvarkius namus, padarius buities darbus, tėvai gali skirti laiko sau, kai vaikai užmiega. Kitaip tariat, nebelieka „antros pamainos“ – užmigus vaikui užsiimti buities darbais.
„Juk ir tėvai nori knygą paskaityti, filmą pažiūrėti ar tiesiog pabūti vieni. Beje, tai svarbu ir vaikams. Todėl svarbiausia, gal net pati pirmoji mano taisyklė – vaikų auklėjimą, auginimą pradėti nuo tikro šeimos gyvenimo, nuo kasdienės buities. Taip vaikas yra ruošiamas tikram gyvenimui“, – sakė J.Gudžiūnienė.
Virtuvė – kūrybiška erdvė
J.Gudžiūnienė mielai su vaikais laiką leidžia ir virtuvėje – kartu gamina. Kaip ir visų, taip ir Joanos gyvenimo rimtą pastaraisiais mėnesiais pakeitė karantinas – jai teko dirbti iš namų, o vaikams – mokytis namuose.
„Per karantiną mano vaikai virtuvėje pradėjo eksperimentuoti patys. Patys internete susirasdavo receptus. Buvau suplanavusi sumažinti cukraus ir miltų vartojimą, bet jie susirado vaflių receptą ir patys išsikepė.
Nesvarbu, kad berniukai, bet jie domisi virtuvės reikalais. Per karantiną paruošė karštų sumuštinių su lavašu. Duoti daugiau laisvės vaikams, leisti jiems eksperimentuoti, gaminti kartu – tai taip pat labai svarbu“, – mintimis dalijosi moteris.
Blogo oro dažniausiai nebūna
Nesvarbu, ar lietus, ar sniegas, ar vėjas – blogo oro dažniausiai nebūna. Todėl kiekvieną dieną Joanos vaikai kelias valandas praleidžia lauke. Priklausomai nuo vaikų amžiaus, lauke jie gali būti arba vieni, arba su tėvais.
„Čia labiau kalbu apie laiką, kol nebuvo karantino, vykdavo įprastos pamokos.
Visi žinome, kad vaikai laisvą laiką mėgsta leisti prie kompiuterių, telefonų. Bet aš juos ištraukiu į lauką beveik bet kokiu oru. Tik tada, kai oro sąlygos išties būna sudėtingos, laiką leidžiame žaisdami namuose, pavyzdžiui, stalo žaidimus.
O lauke veiklos yra daug. Žygiai pėsčiomis, dviratis, riedučiai. Yra gatvės, miškai. Grynas oras, mano nuomone, yra labai svarbu. Ir smegenys pailsi, ir vaikai grūdinasi, laiką leidžia aktyviai. Tada geriau valgo, geriau miega“, – sakė J.Gudžiūnienė.
Veikos lauke, teigia keturių vaikų mama, taip pat galima sugalvoti įvairios, atsižvelgiant į jų amžių.
„Net ir per karantiną, kuris pas mus nebuvo toks griežtas, kaip kitose šalyse. Tiesa, vaikams neužtenka paprasto pasivaikščiojimo – jiems tai nuobodu. Todėl mes su vaikais einame į augalų medžiokles, ieškodami skirtingų augalų. Pavyzdžiui, vieną dieną ieškome neužmirštuolės, kitą – aiškinamės, kuo skiriasi pušies ir eglės kankorėžis. Veiklų lauke galima sugalvoti ir daugiau, ir tokių, kurios vaikams suteikia žinių.
Lauku, gamta galima mėgautis gyvenant tiek mieste, tiek užmiestyje. Ir blogo oro beveik nebūna, tik tėvai kartais vaiką gal per daug – tarsi stiklainyje – augina. Tai lyja, tai saulė per stipriai šviečia“, – sakė J.Gudžiūnienė.
Trimečiui stebuklas gali būti ir višta
Kadangi J.Gudžiūnienės vaikai per mokslo metus būna užimti įvairia popamokine veikla, tad vasarą mama leidžia jiems atostogauti, užsiimti tuo, ko jie labiau nori.
„Kas vasarą vaikai važiuodavo į stovyklas, o dalį pinigų joms būdavo susitaupę patys. Ši vasara dėl karantino ribojimų bus kitokia, nevyks visos stovyklos. Tad mūsų šeima ketina labiau patyrinėti Lietuvą“, – kalbėjo J.Gudžiūnienė.
Pasak pašnekovės, vasaromis jie keliaudavo ir anksčiau, tačiau šiemet tokių kelionių greičiausiai bus daugiau. Renkantis keliones J.Gudžiūnienė pataria jas planuoti kartu su vaikais, o ne rinktis tuos maršrutus, kurie labiau patinka tėvams.
Renkantis keliones J.Gudžiūnienė pataria jas planuoti kartu su vaikais.
„Kalbant apie savo vaikus, žinoma, jie nuolat norėtų į įvairius nuotykių parkus. Jiems neatsibostų. Kaip, matyt, ir kitiems vaikams. Tačiau visad renkamės ir tokias keliones, kur vaikai galėtų ką nors naujo pamatyti, pažinti.
Yra daugybė pažintinių takų, apžvalgos bokštų, tad galima atrasti dar nematytų dalykų. Pastebėjau, kad Lietuvos turizmo informacijos centrai yra paruošę edukacinių programų, tinkamų šeimoms, jų siūlomuose maršrutuose yra rekomendacijos, kur su kokio amžiaus vaikais tinka važiuoti, pažintiniai takai išskirti pagal amžiaus grupes“, – sakė J.Gudžiūnienė.
Moteris šeimoms, turinčioms mažų vaikų, pataria atrasti įvairius nedidelius ūkius, o tokios iš šalies paprastos pramogos patinka vaikams.
„Kad ir paprasti ūkiai, kuriuose yra vištų, triušių. Trimečiui, kuris gyvena mieste ir neturi kaimo, višta atrodo kaip stebuklas.
Dar pastebėjau, kad yra labai įvairių muziejų. Pavyzdžiui, technikos muziejus arba aktyvios pramogos. Tad tėvams su vaikais ir reiktų aptarti, kur jie važiuos ir ką veiks. Tokiose kelionėse aš matau ir kitokią prasmę – krizės metu svarbu palaikyti vietinį verslą. Žinoma, tikiuosi, kad šių paslaugų teikėjai bus sąžiningi ir nepadidins kainų“, – kalbėjo pašnekovė.
Net ir atostogaudami, pavyzdžiui, pajūryje, Gudžiūnų šeima laiko skiria aktyviam poilsiui.
„Mes nemėgstame ramaus poilsio. Tad atostogaujant per dieną nueiti apie 20 tūkst. žingsnių mums normalu“, – juokėsi J.Gudžiūnienė.
Kompiuteris – ribotam laikui
Kalbėdama apie kasdienybę J.Gudžiūnienė sako, kad, kaip ir kiti, taip ir ji nuolat kovoja su vaikų noru kuo daugiau laiko leisti prie kompiuterio, televizoriaus ar telefono.
„Žinoma, kai yra nuotolinis mokymas, situacija kita, vaikai natūraliai daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio. Tačiau įprastai šį laiką ribojame. Kompiuteriui ir televizoriui per dieną skiriama ne daugiau nei pusantros valandos. Patys vaikai nutarė, kad jie šį laiką skirs žaidimams prie kompiuterio, o televizoriaus žiūrėjimo iš viso atsisakė. Kai baigiasi kompiuteriui skirtas laikas, namuose tiesiog yra išjungiamas wi-fi“, – pasakojo keturių vaikų mama.
Dar viena bendra šeimos veikla – stalo žaidimai. Kartais juos vaikai žaidžia ir vieni. Pastaruoju metu šeima pamėgusi „Love letter“, „Dobble“, „Dixit“, „Monopoly“, „Catan“ ir kelis kitus žaidimus.
Savarankiškai J.Gudžiūnienės vaikai mėgsta žaisti įvairius tradicinius žaidimus su kamuoliu, keli berniukai itin pamėgę skaityti knygas.
„Kalbant apie vaikų užimtumą, kūrybišką ugdymą, manau, kad tam dėmesio būtinai turi skirti patys tėvai“, – sakė J.Gudžiūnienė.