Kineziterapeutas Eimantas Žeimys dalijasi patarimais ir atsako į dažniausius klausimus, kylančius tėvams – kodėl vyresnio brolio batai netinka mažesniajam? Kodėl ortopediniai batai – nebūtinai kokybiškiausi batai? Ir kodėl negalima pirkti vaikiškų batų keliems sezonams?
Klaida nr. 1: ieškoma tik išformuotos avalynės
Dažniausias tėvų reikalavimas, atėjus į avalynės parduotuvę – batų išformavimas supinatoriumi, pranešime spaudai cituojami avalynės tinklo Lietuvoje „Deichmann“ specialistai. Tačiau, anot E.Žeimio, tai gali būti klaida: norėdami savo vaikams gero, galime padaryti didelę meškos paslaugą.
„Svarbu žinoti, kad supinatorius nebūtinas natūraliam pėdos vystymuisi, todėl neturėtų būti naudojamas, kai nėra reikalingas. Supinatoriaus nerekomenduočiau visiškai mažiems vaikams, nes pėdos skliautas formuojasi iki šešerių-septynerių metų.
Tik tokiu atveju, jei šešerių metų vaikui yra nusileidęs pėdos skliautas, reiktų atkreipti dėmesį į supinatorius. Ir tai reikėtų nuspręsti ne patiems, o pasitarus su specialistu. Didžioji dalis deformacijų yra koreguojamos judesiais, tam tikrais pratimais, pėdos stimuliavimu, o ne supinatorių pagalba“, – tikina ekspertas.
Anot E.Žeimio, naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad kuo labiau batas suvaržo, tuo daugiau problemų kelia. Todėl nesant specialių poreikių, ortopedinių batų rinktis nerekomenduojama. Verčiau leisti pėdai augti ir formuotis natūraliai, ypač vaikams iki penkerių metų.
Klaida nr. 2: vyresnio vaiko batai tiks ir mažajam
Dar viena dažna tėvų klaida – vyresnių brolių ar seserų batai paliekami mažesniems šeimos nariams.
„Kiekvienam vaikui turi būti perkama nauja pora batų, nes kiekvieno vaiko pėdutė yra kitokia – su skirtingais linkiais ir formos ypatumais. Suprantu norą sutaupyti, tačiau žala, kurią padaro netinkama avalynė, vėliau gali kainuoti nugaros, kelių, klubų skausmus suaugus. Su kito vaiko avalyne galima perduoti ne tik netinkamą pėdai bato konfigūraciją, tačiau ir atsiradusias bato deformacijas pagal buvusio savininko pėdą ir avėjimo istoriją“, – tikina kineziterapeutas.
Vyresnių brolių ar seserų avalynė tinkama tik tokiu atveju, jeigu ji buvo visiškai nenešiota. Net jei vaikas nešiojo mėnesį ar savaitę – geriau nerizikuoti.
„Nors batai turi apsaugoti vaiko kojytę, svarbu suprasti, jog jie netarnaus itin ilgą laiką. Vaikų koja auga vidutiniškai kas tris mėnesius, todėl nesirinkite labai brangių batų. Dažnai pigesnės batų poros gali atlikti tokią pačią funkciją“, – priduria specialistas.
Klaida nr. 3: manoma, kad kokybiškiausi – tik odiniai batai
Nors natūralios odos batai asocijuojasi su kokybe, dažnai jie būna sunkesni nei sintetinio pluošto apavas, todėl yra mažiau lankstūs ir patogūs.
„Pastebime, kad dalis tėvų, apsiperkančių mūsų parduotuvėse, tikisi, jog nupirkus odinius batus rudeniui, koja tikrai nešlaps. Tačiau oda nėra geriausias sprendimas šiuo klausimu – verčiau rinktis batukus su neperšlampamos technologijos medžiagomis, kurios išgarina drėgmę ir koja kvėpuoja“, – teigia pardavimų vadovė Živilė Bložienė.
Kineziterapeutas priduria, kad tekstilės pramonė šiandien tiek pažengusi, jog yra dirbtinių pluoštų, kurie savo savybėmis lenkia odą. Turime paleisti senus įsitikinimus, jog tik natūralūs pluoštai yra „kvėpuojantys“ ar nesukelia dirginimų. Be to, odos pakaitalas yra ne tik atsparesnis, bet ir pigesnis, ekologiškesnis, dažnai tvaresnis sprendimas.
Klaida nr. 4: perkama „ant išaugimo“
Tėvai, tikėdamiesi sutaupyti, ieško batų poros, kuri tiks ir rudeniui, ir pavasariui. Tačiau tokiu atveju vaikas rudenį vaikščios su per dideliais batais, o pavasarį – šie jau bus per maži. Vaikui batai perkami vienam sezonui, nes koja auga labai greitai.
„Pirkti batus keliems sezonams yra didžiulė klaida. Juk mums avalynė yra reikalinga papildomam „sukibimui“ su paviršiumi ir apsaugai nuo išorinių veiksnių. Netinkamo dydžio avalynėje padas dažnai slidinėja, neturi tvirto sukibimo ir palaikymo, todėl neatlieka esminės savo funkcijos. Augant pėdai ir nešiojant netinkamą avalynę, pėda gali deformuotis. Vienintelė batų vieta, kuri turėtų būti laisvesnė – pirštų zona, čia turėtų likti erdvės per suaugusiojo piršto plotį. Visais kitais atvejais reikėtų rinktis tinkamo dydžio batus ir keisti juos kiekvieną sezoną“, – pataria specialistas.
Klaida nr. 5: suaugusiųjų dizainas vaikiškiems batams
E.Žeimys nerekomenduoja rinkti vaikams suaugusiųjų batų versijų – paplūdimio šlepečių, mažų aukštakulnių, kaubojiškų aulinukų. Didelė dalis vaikiškų batų, kurie sukurti pagal suaugusiųjų avalynės madas, neturi tinkamų savybių vaiko pėdos vystymuisi ir neatitinka vaikiškų proporcijų.
„Pastebime, kad dažnai tėvai renka batus vaikams pagal savo skonį, nors galbūt vaikui jie visai nepatinka. Geriausia, pamatavus batukus, stebėti vaiko emocijas: ar vaikas yra patenkintas, ar džiaugiasi. Jei vaikas, apsiavęs batus, nori purtyti kojytę – tai nėra geras pasirinkimas. Jei garsiai deda žingsnius ir batai „dunksi“ – jie gali būti per sunkūs. Labai svarbu, kaip vaikas jaučiasi su batais ir ar jie pakankamai lankstūs ir prisitaikantys prie vaiko pėdos formos, o ne atvirkščiai“, – teigia parduotuvės atstovė.
Klaida nr. 6: vieni batai – visoms progoms
Anot specialisto, nėra universalių, visoms progoms tinkamų batų – aktyvios veiklos reikalauja kiek tvirtesnių, kulną labiau fiksuojančių batų; pasivaikščiojimas mieste ar gamtoje reikėtų kuo lankstesnių, lengvų, plonų batukų. Specialioms veikloms, pavyzdžiui, šokio pamokoms, reikėtų rinktis labiau pagal pėdą priglundančių, tačiau lanksčių batų.
„Jeigu nupirkome šiltus ir gerai šilumą izoliuojančius batus, bet leidžiame vaikui su jais dūkti darželyje, neverta stebėtis, kad jam kaista ir prakaituoja kojytė. Būnant uždarose patalpose reikėtų pagalvoti apie kitą batų porą. Taip pat negalime tikėtis, kad laisvalaikiui skirti batai bus tinkami sportui – dažniausiai laisvalaikio avalynė neturi reikalingos apsaugos, todėl avint tokius batus gali kilti sveikatos problemų“, – sako E.Žeimys.
Kineziterapeutas pataria, kad viso vaikas turėtų turėti 4–5 skirtingas funkcijas atliekančias ir skirtingiems sezonams aktualias avalynės poras. Todėl reiktų akcentuoti paprastesnius batus orientuotus į funkciją ir praktiškumą, o ne brangius, dailius, „viskam skirtus“ batukus.
