Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Klauskite teisininko: ką daryti, gavus raštą apie vaiko motinos siekį prisiteisti alimentus?

Skaitytoja klausia: „Po daugiau nei 10 metų, mano sūnų buvusi jo trumpalaikė draugė padavė alimentams. Sūnus gavo raštą į savo darbovietę. Keisčiausia tai, kad nebuvo bandyta susisiekti su mano sūnumi nei raštu, nei žodžiu, nei kalbėta, nei diskutuota, nei tartasi gražiuoju. Mano sūnus net nėra matęs to vaiko, net nežino kada jis gimė, kiek mes žinom, net gimimo liudijime mano sūnus nėra įvardintas kaip tėvas. Esame labai šokiruoti ir ieškome patarimo, kaip elgtis toliau.“
Asociatyvi nuotr. ir Kristina Udrienė
Asociatyvi nuotr. ir Kristina Udrienė / Shutterstock ir Natašos Kovalenko nuotr.

Atsako LJAA valdybos narė advokatė Kristina Udrienė

Iš pateikto klausimo nėra tiksliai aišku, koks gauto rašto turinys ir kas yra jo siuntėjas. Kadangi sprendžiant šeimos ginčus nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje yra privaloma mediacija, minėtas raštas gali būti kvietimas spręsti klausimą dėl išlaikymo vaikui mediacijoje, arba teismo pranešimas apie teisme pateiktą ieškinį, kuriame nurodyta informacija ir terminas pateikti atsiliepimą, arba antstolio patvarkymas dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų.

Taigi, visų pirma reikėtų atidžiai perskaityti kas yra dokumento siuntėjas ir kas tame dokumente rašoma, o toliau nedelsti ir atitinkamai reaguoti. Jeigu išsamiai susipažinus su dokumento turiniu yra neaišku, ką reikėtų daryti, rekomenduotina kreiptis į teisininką ar advokatą, kuris galėtų įvertinti ir patarti, kokių tolimesnių veiksmų reikėtų imtis.

Kvietimas ginčą spręsti mediacijoje

Kaip jau minėta, nuo 2020 m. sausio 1 d. pagal Mediacijos įstatymą sprendžiant šeimos ginčus yra taikoma privalomoji neteisminė mediacija. Tai reiškia, kad prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai susiję su šeimyniniais teisiniais santykiais, dėl kurių įstatymas leidžia šalims susitarti (pavyzdžiui, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo ir kt.), pirmiausiai privaloma inicijuoti mediaciją – bendrai abiem ginčo šalims arba kuriai nors vienai pateikiant prašymą dėl mediacijos taikymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Taip pat dėl mediacijos galima kreiptis privačiai į mediatorių.

Jeigu mediaciją inicijuoja tik viena ginčo šalis, o kita nesutinka arba neatsiliepia į kvietimą dalyvauti mediacijoje, ginčas gali būti sprendžiamas teisme pareiškiant ieškinį.

Todėl gavus kvietimą ginčą spręsti mediacijoje, yra patartina atsiliepti į kvietimą ir pamėginti išspręsti klausimus bendru susitarimu (pvz. susisiekti kvietime nurodytais kontaktais su mediatoriumi ir patvirtinti, jog sutinkate dalyvauti mediacijoje).

Jei mediacijoje pavyksta pasiekti susitarimą, sudaroma taikos sutartis.

Mediaciją vykdo asmenys, kurie yra įgiję specialių žinių ir yra įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Dažniausiai mediacija vyksta gyvai susitinkant abiem šalim, kur dalyvaujant mediatoriui aptariama problema, išklausomos abiejų pusių nuomonės. Tačiau gali būti pasirenkama ir kitokia organizavimo forma, pavyzdžiui, dalyvaujant susitikime nuotoliniu būdu.

Mediacija skiriasi nuo teismo proceso, kadangi jos metu mediatoriaus padedamos šalys pačios mėgina rasti abiem priimtiną taikų sprendimą, o teismo proceso metu sprendimą priima teismas. Jei mediacijoje pavyksta pasiekti susitarimą, sudaroma taikos sutartis, kurioje pavyzdžiui, tėvai susitaria dėl teikiamo vaikui išlaikymo dydžio, ir tokią sutartį pateikia teismui patvirtinti. Nepavykus pasiekti susitarimo mediacijoje, galima teikti ieškinį teismui. Tad atsisakius mediacijos arba ignoruojant mediatoriaus pranešimą, galite sulaukti ieškinio teisme.

Ieškinys dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Jeigu yra gautas teismo pranešimas apie vaiko motinos teisme pateiktą ieškinį dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimo, tokiu atveju reikia atidžiai perskaityti gautus dokumentus ir nepraleidžiant teismo nustatyto termino, kuris būna nurodytas teismo pranešime, pateikti atsiliepimą į ieškinį.

Taip pat galima susisiekti su vaiko motina (ieškove) ir pamėginti susitarti taikiai arba pasiūlyti ginčą perduoti spręsti teisminei mediacijai, ypač jeigu realiai nebuvo pasinaudota neteismine mediacija, o yra tikimybė taikiai susitarti dėl ieškinyje keliamų reikalavimų.

Pagal įstatymą, visi nepilnamečiai vaikai turi teisę gauti išlaikymą. Prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tenka jų tėvams. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja.

Pagal įstatymą, visi nepilnamečiai vaikai turi teisę gauti išlaikymą.

Teismų praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra pažymėta, jog tėvų pareiga rūpintis savo vaiku yra prigimtinė, tačiau teisės požiūriu, ši pareiga tampa privaloma tik tada, kai tėvystė ar motinystė yra oficialiai pripažinta ir įforminta pagal teisės aktus. Tai reiškia, kad išlaikymo prievolė atsiranda tik tiems tėvams, kurie yra įregistruoti, kaip vaiko tėvai (nurodyti vaiko gimimo liudijime).

Remiantis įstatymo nuostatomis, jei vaikas gimsta santuokoje, sutuoktiniai automatiškai registruojami kaip vaiko tėvai. Jei vaikas gimsta nesusituokusiems asmenims, tėvystė nustatoma arba abiejų tėvų bendru sutikimu, arba teismo sprendimu.

Asmenys, nurodyti vaiko gimimo įraše kaip tėvai, yra laikomi vaiko tėvais nuo vaiko gimimo, nebent šie duomenys būtų nuginčyti teismo tvarka. Taigi reikalaujant teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, svarbu nustatyti, kad asmuo, iš kurio reikalaujama išlaikymo, yra nepilnamečio vaiko tėvas.

Bylose dėl tėvystės nustatymo DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Pažymėtina, kad Lietuvos teisėje nėra numatyta priverstinės DNR ekspertizės atlikimo galimybė. Teismas negali priversti asmenį atlikti DNR testą, jeigu jis atsisako. Toks sprendimas grindžiamas konstitucinėmis teisėmis į kūno neliečiamumą ir vientisumą.

Tačiau atsisakymą atlikti DNR ekspertizę, teismas gali vertinti kaip netiesioginį tėvystės pripažinimą arba vengimą tiesos atskleidimo, ypač jei kiti bylos įrodymai patvirtina tėvystės tikimybę (pavyzdžiui, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymo vaikui teikimas ir kiti įrodymai).

Lietuvos teisėje nėra numatyta priverstinės DNR ekspertizės atlikimo galimybė.

Nagrinėjamu atveju, jeigu praeityje su vaiko motina yra buvę intymūs santykiai, kurie pagal laiką atitinka vaiko amžių, būtų tikslinga prašyti byloje skirti DNR ekspertizę, kuri patvirtintų arba paneigtų tėvystę. Jeigu būtų nustatyta, kad skaitytojos sūnus yra vaiko tėvas, tai būtų pagrindas iš jo priteisti išlaikymą vaikui.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi įstatyme įtvirtintais kriterijais. Vaiko išlaikymo dydis nustatomas įvertinant jo poreikius, kurie apima maistą, aprangą, būstą, sveikatą, švietimą, poilsį, laisvalaikį ir kita. Teismas turi atsižvelgti į vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimą, kiekvienoje byloje individualiai vertindamas, ar prašomas išlaikymas atitinka šiuos poreikius​​. Vaiko išlaikymo dydis taip pat turi būti proporcingas tėvų finansinėms galimybėms.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių galėtų išlaikyti vaikus.

Analizuojamoje situacijoje svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad vaikas teisę į išlaikymą turi nuo gimimo momento, todėl tėvai išlaikymą privalo teikti ne nuo registravimo kaip tėvo momento, o nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Tais atvejais, kai tėvystė (motinystė) vaikui nustatoma vėliau, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pavyzdžiui, jeigu vaikas yra dešimties metų amžiaus, tai išlaikymo už visus tuos dešimt metų nebūtų galimybės prisiteisti.

Apibendrinant, atsakant į skaitytojos klausimą, pirmiausiai reikia susipažinti su gautais dokumentais ir atitinkamai, nepraleidžiant nurodytų terminų, reaguoti. Pažymėtina, jog gavus teismo pranešimą apie pateiktą ieškinį, svarbu laiku pateikti atsiliepimą. Jei kyla abejonių dėl tėvystės, gali būti prašoma atlikti DNR testą. Jeigu nesusitariama dėl vaiko išlaikymo dydžio, jį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir tėvų finansines galimybes.

Šis atsakymas yra bendro pobūdžio, pateiktas remiantis skaitytojo užklausos turiniu, ir nėra prilyginamas individualiai teisininko konsultacijai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais